Regionų plėtros planams įgyvendinti iki 2030 m. skirta 1,6 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Šios investicijos skirtos savivaldybių parengtiems projektams, kurie prisidės prie viešųjų paslaugų kokybės, darbo vietų kūrimo, infrastruktūros, aplinkosaugos bei kitų svarbių sričių regionuose stiprinimo.
Ypatingai didelis dėmesys Regioninės plėtros programoje skiriamas socialinės atskirties mažinimui. Daugiau nei 898,2 mln. eurų skirta skirta švietimo, sveikatos, socialinės įtraukties, viešųjų paslaugų ir infrastruktūros gerinimui. Šių priemonių tikslas – mažinti atskirtį, užtikrinti ugdymo ir sveikatos paslaugų prieinamumą, plėsti pagalbą pažeidžiamoms grupėms ir kurti lygiavertes galimybes gyventi bei dirbti visoje Lietuvoje.
„Tai galimybė kurti Lietuvą, kurioje kiekvienas žmogus jaučiasi saugus ir vertinamas. Stiprindami socialinę įtrauktį, gerindami švietimo, sveikatos ir viešųjų paslaugų prieinamumą bei infrastruktūrą, ne tik mažiname atotrūkį tarp miestų ir periferijos, bet ir stipriname vietos bendruomenes, kad gyvenimas ir darbas regionuose būtų patrauklus,“ – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Klaipėdos regione – socialinės atsakomybės kryptis
Arvydas Vaitkus, Klaipėdos miesto savivaldybės meras, Klaipėdos regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininkas pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybė 2026-uosius metus paskelbė Socialinės atsakomybės metais. „Mūsų miestas sąmoningai renkasi kryptį, kurioje svarbiausia – žmogus, bendruomenė ir atsakingas elgesys. Kaip regiono plėtros tarybos pirmininkas galiu patvirtinti, kad ši idėja vienija visą regioną,“ – teigia A. Vaitkus.
Meras atkreipia dėmesį, kad regiono plėtra – tai ne tik ekonominiai rodikliai ar investicijos į infrastruktūrą. Pirmiausia – tai žmonės: gebėjimas susitelkti, dalintis, nei vieno nepaliekant nuošalyje. „Tik taip galime kurti regioną, kuris yra mūsų bendri namai. Namai visiems – vaikams, jaunimui, suaugusiems, senjorams ir asmenims su negalia,“ – teigė Klaipėdos meras.
Anot jo, investicijos Klaipėdos savivaldybėje buvo suplanuotos taip, kad sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, švietimo sistemos veiktų efektyviau, aplinka būtų švari ir saugi, žmonės galėtų ne tik dirbti, bet ir prasmingai leisti laiką. „ES investicijos mums yra darbo priemonė – papildoma svari galimybė rezultatui pasiekti,“ – pastebi A. Vaitkus.
„Turime užtikrinti lygias galimybes. Kurdami naują jaunimo erdvę šiaurinėje miesto dalyje siekiame užtikrinti, kad jaunimas iš bet kurios miesto dalies turės tokias pačias sąlygas kurti, bendrauti, atrasti save. Regioninio masto projektai, tokie kaip integruota viešojo transporto sistema, leidžia savo investicijų rezultatais dalintis su kaimynais,“ – patirtimi dalinosi meras.
Mero teigimu, regione jau įgyvendinama projektų už 108 mln. eurų ES lėšų. Net 78 proc. projektams skirtų lėšų skirta būtent socialinės atskirties mažinimui. Klaipėdos regiono savivaldybės jau įgyvendina 41 socialinės srities projektą – nuo apsaugoto būsto neįgaliesiems, iki narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos, ikimokyklinio ugdymo įstaigų plėtros, Klaipėdos miesto poliklinikos modernizavimo ar viso regiono integruotos viešojo transporto sistemos.
„Neturime teisės abejingumui – kiekvienas žmogus yra svarbus. Tik atliepdami visų jų poreikius galime kartu kurti regioną, kuriame norisi gyventi,“ – sakė A. Vaitkus.
Investicijos įgauna pagreitį
Projektų įgyvendinimas pagal priemones, skirtas socialinės atskirties mažinimui regionuose įsibėgėja. Ignalinos rajone visos dienos mokyklos modeliu jau naudojasi daugiau kaip 1100 mokinių, o Šiauliuose planuojamas jaunųjų gamtininkų centro jojimo skyriaus modernizavimas, kuriame planuojamos naujos visuomenės sveikatos stiprinimo ir neformaliojo švietimo viešosios paslaugos.
Biržuose mokyklos pritaikomos specialiųjų poreikių turintiems vaikams, įrengiamos sensorinės erdvės, diegiami universalaus dizaino sprendimai tam, kad visiems būtų užtikrintos vienodos ugdymo galimybės. Panašius projektus planuoja beveik visos savivaldybės.
Kaišiadorių rajone beveik 12 mln. eurų skirta sveikatos ir socialinių paslaugų plėtrai – atsiras apsaugoti būstai, socialinės dirbtuvės ir dienos užimtumo veiklos. Telšių regione iki 2030 m. suplanuota 16 mln. eurų investicijų į pagalbą pažeidžiamoms grupėms: sveikatos prevencinėms paslaugoms numatyta 0,95 mln. eurų, ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrai – 3,7 mln. eurų. Čia planuojami statyti ir atnaujinti globos namai, plečiamos ambulatorines paslaugas teikiančios komandos, atsiras daugiau apsaugotų būstų, o gyventojų sveikatai stiprinti įgyvendinamas lėtinių neinfekcinių ligų prevencijos bei psichologinės gerovės paslaugų prieinamumo didinimo projektas.
Tai – tik keli pavyzdžiai, kurie rodo, kad investicijos kuria daugiau savarankiškumo, saugumo ir galimybių visų amžiaus grupių gyventojams.
Naujas veiklos modelis – pasiteisina
Savivaldybės pačios rengia projektus, kurie atitinka vietos bendruomenių poreikius ir strateginius planus. Tai užtikrina, kad ES investicijos būtų nukreiptos į konkrečius sprendimus – nuo visos dienos mokyklų veiklos plėtros ir ugdymo prieinamumo didinimo iki sveikatos paslaugų gerinimo, socialinės įtraukties stiprinimo ar viešųjų paslaugų infrastruktūros modernizavimo.
Socialinės ir darbo apsaugos ministrė Jūratė Zailskienė pastebi, kad taikomas darbo modelis su savivalda yra ypatingai vertingas. „Savivaldybės yra mūsų pokyčių variklis – jos pirmosios mato žmonių poreikius ir padeda įgyvendinti projektus, kurie daro socialinę apsaugą labiau prieinamą ir efektyvesnę,“ – teigė ministrė. Anot jos, ypatingai svarbu, kad savivaldybės ne tik prisidėtų prie pokyčių, bet ir taptų jų iniciatorėmis – nuo socialinių paslaugų plėtros iki naujų pagalbos formų šeimoms, senjorams ir pažeidžiamoms grupėms. „Tik taip galime pasiekti, kad socialinė politika būtų gyva, lanksti ir atitiktų skirtingų regionų realybę, o pokyčiai nebūtų vien dokumentuose, bet kasdienėje žmonių patirtyje,“ – pažymėjo ji.
Šiuo metu jau paskelbta kvietimų už 376 mln. eurų, o bendra visos Regionų plėtros planų sutarčių vertė jau viršija pusę milijardo eurų.
