2020 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Strateginio valdymo įstatymą, Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimus ir beveik 40-ies lydimųjų teisės aktų pasikeitimus, kuriais įtvirtinama strateginio valdymo bei biudžeto valdymo pertvarka ir sudaroma naujas integruotas strateginio valdymo modelis, sujungiantis strateginių tikslų formavimą ir įgyvendinimą su biudžeto asignavimų planavimu ir išlaidų kontrole.
2021 balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino naują Strateginio valdymo metodiką ir CPVA priskyrė vykdyti nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojo metodinės konsultacijų pagalbos centro funkcijas.
Plėtros programa
CPVA ekspertai teikia konsultacinę ir metodinę pagalbą institucijų, rengiančių plėtros programas, darbuotojams. Ekspertų, konsultuojančių plėtros programų rengimo klausimais, kontaktinė informacija pateikiama skiltyje „Kontaktai“.
Dokumentas, kuriame detalizuojami pagrindiniai reikalavimai plėtros programos turiniui ir struktūrai – Plėtros programų rengimo rekomendacijos.
Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su plėtros programų rengimu, pateikiami skiltyje D.U.K. Šioje skiltyje taip pat galite užduoti naują klausimą.
Taip pat rekomenduojame susipažinti su mokymų medžiaga skiltyje „Gebėjimų stiprinimas“.
Pažangos priemonė
CPVA ekspertai teikia konsultacinę ir metodinę pagalbą institucijų, rengiančių pažangos priemones, darbuotojams. Ekspertų, konsultuojančių pažangos priemonių rengimo klausimais, kontaktinė informacija pateikiama skiltyje „Kontaktai“.
Rengiant pažangos priemonę pildomos priemonės aprašo ir priemonės aprašo pagrindimo formos, tvirtinamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Dokumentas, kuriame detalizuojami pagrindiniai reikalavimai apibrėžiant ir pagrindžiant priemonės turinį ir parametrus – Pažangos priemonių rengimo rekomendacijos.
Kartu su priemonės aprašu ir priemonės aprašo pagrindimo forma pildoma priemonės skaičiuoklė. Skaičiuoklės forma pateikiama kaip aukščiau minimų metodinių rekomendacijų priedas.
Dokumentas, kuriame galima rasti informaciją apie priemonės socialinės (ekonominės) naudos (žalos) apskaičiavimą – Konversijos koeficientų bei ekonominės-socialinės naudos (žalos) apskaičiavimo metodika.
Investicijų projektas
CPVA ekspertai teikia konsultacinę ir metodinę pagalbą institucijų, rengiančių investicijų projektus, darbuotojams. Konsultacijų laikas telefonu investicijų projektų rengimo klausimais neribojamas. Klausimus galite pateikti ir el. paštu. Į el. paštu siunčiamus klausimus atsakymą gausite per ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų laikotarpį po klausimo gavimo. Ekspertų, konsultuojančių investicijų projektų rengimo klausimais, kontaktinė informacija pateikiama puslapyje „Kontaktai“.
Dokumentas, kuriame aprašomas investicijų projekto rengimas – Investicijų projektų rengimo metodika. Investicijų projektų rengimo metodikos 9 priedas – skaičiuoklė. Investicijų projektų rengimo metodikos 5-6 prieduose pateikiamos konversijos koeficientų ir socialinės-ekonominės naudos (žalos) apskaičiavimui taikomų įverčių reikšmės. Konversijos koeficientai ir įverčiai sekantiems metams atnaujinami atitinkamų metų gruodžio mėnesį. Investicijų projektų rengimo metodikos 8 priedas (investicijų projekto vertinimo klausimynas) – dokumentas, pagal kurio nuostatas atliekamas investicijų projekto vertinimas.
Dokumentas, kuriame galima rasti informaciją apie investicijų projekto socialinės (ekonominės) naudos (žalos) apskaičiavimą – Konversijos koeficientų bei ekonominės-socialinės naudos (žalos) apskaičiavimo metodika.
Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su investicijų projektų rengimu ir įverčių taikymu, pateikiami puslapyje D.U.K. Šioje skiltyje taip pat galite užduoti naują klausimą.
Taip pat rekomenduojame susipažinti su mokymų medžiaga skiltyje „Gebėjimų stiprinimas“.
Tęstinių išlaidų pagrindimo forma
Tęstinės veiklos lėšų poreikio investicijoms į ilgalaikį turtą pagrindimo forma yra integruota į Investicijų projektų rengimo metodikos skaičiuoklę (9 priedą). Ši skaičiuoklė standartiniu būdu naudojama kaip investicijų projektų skaičiavimo įrankis. Norint naudotis tęstinės veiklos lėšų poreikio pagrindimo forma, reikia atsidaryti Investicijų projektų rengimo skaičiuoklę ir 1-ojo darbalapio viršuje paspausti mygtuką „Keisti“.
Projektas „VPSP naudojimo integracijos į strateginio valdymo sistemą galimybių vertinimas“ (Nr. 04-001-P-0001).
Viešojo ir privataus sektorių partnerystė (toliau – VPSP) yra vienas iš būdų pritraukti privatųjį kapitalą valdžios subjektų investicijų projektams finansuoti, tačiau šis alternatyvus viešųjų investicijų finansavimo šaltinis nėra tinkamai integruotas į strateginio valdymo sistemą – nėra nustatytos VPSP taikymo, planavimo ir įgyvendinimo ciklo sąsajos su įvairaus lygio strateginio valdymo dokumentais, todėl VPSP projektai inicijuojami chaotiškai, nebūtinai strategiškai svarbiausiose valstybės veiklos srityse arba srityse, kuriose ilgą laiką stokojama finansavimo, VPSP iniciatyvos nutrūksta bet kuriame projekto rengimo etape nepaisant projekto dalyvių patirtų sąnaudų, o tokia praktika neigiamai veikia Lietuvos VPSP rinkos patrauklumą bei sudaro Lietuvos viešojo sektoriaus, kaip nepatikimo partnerio įvaizdį vietinėje ir tarptautinėje rinkoje. Nenuoseklus ir netvarus VPSP būdo taikymas mažina galimybes pritraukti daugiau privačių lėšų strateginių tikslų įgyvendinimui.
Projekto veiklomis siekiama nustatyti reguliavimo pokyčius, kurie leistų VPSP naudoti kaip tvarų viešųjų investicijų įrankį, turintį aiškią vietą visoje investicijų planavimo sistemoje ir nuoseklius įgyvendinimo procesus, o tai, tikimasi, paskatintų privataus kapitalo pritraukimą į infrastruktūros vystymą ir viešųjų paslaugų teikimą sprendžiant plėtros programoje iškeltą problemą.
Projekto įgyvendinimo metu numatyta parengti VPSP būdo taikymo tvarumo ir aplinkos gerinimo studiją ir jos pagrindu nustatyti VPSP reguliavimo pokyčius, pateikiant pasiūlymus Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – LR FM) reguliacinių veiklų įgyvendinimui (teisės aktų, reglamentuojančių VPSP, rengimui).
Projekto veiklos prisideda prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ (toliau – NKL) plano „6. Veiksmingasis viešasis sektorius ir prielaidos atsitiesti po pandemijos“ komponento „6.6. Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas“ reformos „Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės skatinimas“ F.1.3.4 papriemonės 152-153 rodiklių įgyvendinimo ir pilna apimtimi įgyvendina tarpinį rodiklį dėl galimybių studijos parengimo.
Projekto tikslas: nustatyti VPSP reguliavimo pokyčius, kurie efektyviausiu būdu užtikrintų VPSP būdo taikymo tvarumą, nuoseklumą ir jo pilną integravimą į strateginio valdymo sistemą.
Projekto įgyvendinimas: 2021-09-01 iki 2024-11-30.
Projekto tikslinė grupė: atsižvelgiant į tai, kad projektu siekiama įgyvendinti analitinę veiklą, siaurąja prasme projekto rezultatai skirti LR FM, kuri atlieka teisės aktų, reglamentuojančių VPSP, rengimo funkciją. Plačiąja prasme projekto rezultatai (LR FM atlikus siūlomų pokyčių teisėkūros procesus – reguliacinę veiklą) paveiks šias tikslines grupes:
- tiesioginiai naudos gavėjai yra VPSP projektą įgyvendinančios šalys: aiški VPSP taikymo, planavimo ir įgyvendinimo ciklo vieta strateginio valdymo sistemoje skatins viešojo sektoriaus atstovus naudotis VPSP būdo privalumais viešosioms investicijoms finansuoti ir tuo pačiu įpareigos laikytis užsibrėžtų ilgalaikių tikslų, o juo siekiamas stabilumas sumažins privataus sektoriaus vertinamą dalyvavimo projekte riziką, aiškūs ir nuspėjami procesai leis paprasčiau planuoti investicijas, todėl padidins VPSP patrauklumą;
- netiesioginiai naudos gavėjai yra VPSP projekto rengimo procese dalyvaujančios ir atitinkamus vertinimus atliekančios, kontrolę vykdančios, sprendimus priiminėjančios institucijos ar jų sudaryti dariniai (LR FM, VŠĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, VPSP projektų komisija, vietos savivaldos tarybos, vietos savivaldos kontrolieriai, Lietuvos Respublikos Seimas, darbo grupės ir kt.): padidintas VPSP projektų įgyvendinimo proceso rezultatyvumas leis sumažinti netikslingas šių institucijų ar jų sudarytų darinių sąnaudas atliekant tam tikras funkcijas projekte, kuris nepaisant į jį įdėtų pastangų ir patirtų sąnaudų taip ir nepasiekia realaus VPSP įgyvendinimo etapo – privačių lėšų pritraukimo viešųjų investicijų finansavimui;
- taip pat naudos gavėjais bus visi paslaugų, kurioms teikti bus pasirinktas VPSP būdas, gavėjai, nes VPSP būdo taikymas leidžia teikti didesnes viešųjų paslaugų apimtis ir sparčiau vystyti infrastruktūrą (t.y. kurti didesnę socialinę-ekonominę naudą už tuos pačius viešojo sektoriaus pinigus).
Projekto veikla ir poveiklės – VPSP naudojimo integracijos į strateginio valdymo sistemą galimybių vertinimas: VPSP būdo taikymo tvarumo ir aplinkos gerinimo studijos parengimas; VPSP reguliavimo pokyčių siūlymų parengimas.
