Spalio 28 d. Kaune vykusioje konferencijoje „NVŠ pulsas“ švietimo politikos formuotojai, savivaldybių ir švietimo įstaigų atstovai aptarė neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) situaciją Lietuvoje, jo plėtros galimybes ir kylančius iššūkius. Renginyje daug dėmesio skirta švietimo paslaugų prieinamumui, savivaldybių pažangai, ugdymo galimybių plėtrai ir duomenų panaudojimui priimant pagrįstus sprendimus. Konferenciją organizavo Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Konferencijoje aptartos formalųjį švietimą papildančio ugdymo perspektyvos, neformaliojo švietimo ir visos dienos mokyklos sąsajos, STEAM ugdymo programų rengimas ir vertinimas bei pirmieji NVŠ skaitmenizavimo žingsniai. Diskusijose dėmesys skirtas sistemos plėtros kryptims ir kylantiems iššūkiams.
CPVA Metodinės pagalbos kompetencijų centro ekspertė dr. Solveiga Skunčikienė skaitė pranešimą „Kas lieka už NVŠ ribų? Žvilgsnis per savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą“, kuriame pristatė, kaip duomenų analizė gali padėti geriau suprasti švietimo paslaugų situaciją skirtingose Lietuvos savivaldybėse.
Pranešime aptartas savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI) – analitinė priemonė, padedanti įvertinti gyvenimo kokybės skirtumus Lietuvos savivaldybėse.
„Švietimo paslaugų prieinamumas ir kokybė yra svarbūs gyvenimo kokybę lemiantys veiksniai. Gyvenimo kokybės indekso analitinis įrankis leidžia palyginti savivaldybių švietimo rodiklius, stebėti jų pokyčius, nustatyti teritorinius netolygumus ir priimti duomenimis grįstus sprendimus“, – sakė dr. Solveiga Skunčikienė.
Pristatydama švietimo paslaugų rodiklius, CPVA ekspertė atkreipė dėmesį į savivaldybių pozicijų pokyčius. 2023 m. aukščiausias pozicijas švietimo paslaugų subindekse užėmė Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės, o lyderių penketuke taip pat buvo Klaipėdos ir Panevėžio miestų bei Marijampolės savivaldybės. 2024 m. pirmąją vietą užėmė Kauno miesto savivaldybė, po jos rikiavosi Vilniaus miesto, Marijampolės, Kėdainių ir Skuodo rajonų savivaldybės. Šie rezultatai parodė, kad tarp švietimo paslaugų lyderių buvo ne tik didžiųjų miestų, bet ir rajonų savivaldybių.
Kartu pristatyti duomenys atskleidė, kad 2023–2024 m. žemiausias pozicijas pagal švietimo paslaugų rodiklius užimančių savivaldybių grupė išliko gana stabili, nors dalyje jų rezultatai gerėjo. Tai išryškino poreikį išsamiau analizuoti švietimo prieinamumą, mokinių pasiekimus ir kitus švietimo paslaugų rodiklius, siekiant geriau suprasti savivaldybių skirtumų priežastis.
CPVA pristatyti duomenų analizės įrankiai gali padėti savivaldybėms ir švietimo politikos formuotojams nustatyti sritis, kuriose labiausiai reikalingi pokyčiai, tikslingiau planuoti viešąsias paslaugas ir investicijas bei vertinti priimtų sprendimų rezultatus.
CPVA analitinės priemonės skelbiamos agentūros interneto svetainėje, o savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas – Finansų ministerijos portale Lietuvosfinansai.lt.
Nuotraukų autorystė priklauso Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrai (LINEŠA)
