Lietuvoje žengtas svarbus žingsnis stiprinant savanorystės kokybę – vasarą oficialiai patvirtintas Nacionalinis savanorystės standartas, o šį rudenį prasideda jo diegimo organizacijose etapas. Standartas taps bendru orientyru organizacijoms, siekiančioms užtikrinti kokybišką savanorių priėmimą, parengimą, palaikymą ir jų patirties vertinimą.
Nacionalinį savanorystės standartą metus rengė 16 nevyriausybinių organizacijų, turinčių patirties dirbant su savanoriais. Dar šių metų kovą Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Kokybiška savanorystė: prabanga ar būtinybė?“ standartas buvo pristatytas kaip kuriamas įrankis, o birželį – oficialiai patvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Taip pereinama į naują etapą – nuo bendrų savanorystės kokybės principų kūrimo prie jų praktinio taikymo organizacijose.
Iki šiol Lietuvoje nebuvo vieningo kokybiško savanorių koordinavimo standarto, todėl kiekviena organizacija darbą su savanoriais vykdė remdamasi savo patirtimi ir turimais ištekliais. Naujasis standartas apima visą savanorystės procesą – nuo organizacijos pasirengimo priimti savanorius, jų pritraukimo ir parengimo iki palaikymo, saugios aplinkos užtikrinimo ir rezultatų vertinimo.
Kartu parengti organizacijų vertinimo bei įsivertinimo įrankiai. Savęs vertinimo įrankis padės organizacijoms nustatyti savo darbo su savanoriais stipriąsias ir tobulintinas sritis. Šį rudenį prie standarto diegimo gali prisijungti visos organizacijos, dirbančios su savanoriais. Registracija į diegimo procesą jau vyksta. Taip pat atidaryta registracija į mokymus, skirtus stiprinti organizacijų kompetencijas darbe su savanoriais.
Projekto vykdytojo Pal. J. Matulaičio socialinio centro atstovė Justė Šilkaitė pabrėžia, kad prasidėjęs standarto diegimo etapas leis įvertinti, kaip jis veikia praktiškai.
„Standarto patvirtinimas nėra proceso pabaiga – dabar svarbiausia, kad sukurti principai pradėtų veikti organizacijų kasdienybėje. Šiuo metu standartą diegiasi 16 organizacijų. Nuo 2027 metų pradžios pradedamas standarto diegimas su dar 34 organizacijomis, kurios šiuo metu yra laukiančiųjų sąraše. Siekiame, kad standartas padėtų nuosekliau organizuoti darbą su savanoriais, geriau atliepti jų poreikius ir užtikrinti kokybiškesnę savanorystės patirtį“, – sako J. Šilkaitė.
Kokybiškesnis savanorių koordinavimas svarbus ne tik pačioms organizacijoms. Aiškiai apibrėžtos savanorio užduotys, tinkamas pasirengimas, palaikymas ir galimybė aptarti savo patirtį padeda kurti prasmingesnę savanorystę ir skatina žmones aktyviau bei ilgiau įsitraukti į visuomeninę veiklą. Savanorystė savo ruožtu stiprina bendruomenes, žmonių tarpusavio ryšius ir pilietinį aktyvumą.
„Savanorystė prasideda nuo žmogaus noro padėti, o jos sėkmė priklauso ir nuo organizacijų gebėjimo šį norą paversti prasminga veikla. Nacionalinis savanorystės standartas – puikus pavyzdys, kiek daug galima pasiekti suvienijus patirtį, žinias ir pastangas bendram tikslui“, – sako Brigita Nikonovičė, CPVA vyresnioji projektų vadovė.
Nacionalinis savanorystės standartas sukurtas ir diegiamas įgyvendinant projektą „Savanorių koordinavimo kokybės gerinimas“ (programa „Pilietinis įsitraukimas“), finansuojamą Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Tokios investicijos prisideda prie ilgalaikių pokyčių Lietuvos savanorystės srityje, stiprina organizacijų gebėjimus ir sudaro sąlygas tvaresnei savanorystės kultūrai šalyje. Projektą administruoja Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).
