Lietuvoje kuriama nuosekli motinos ir vaiko sveikatos priežiūros sistema, kuri padės anksčiau atpažinti vaikų raidos ypatumus ir užtikrinti savalaikę pagalbą šeimoms. Šie pokyčiai įgyvendinami vykdant projektą „Ambulatorinių akušerijos ir vaikų sveikatos priežiūros paslaugų gerinimas ir holistinių vaiko raidos paslaugų plėtra“, finansuojamą pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą.
Projektu siekiama ne pavienių veiklų įgyvendinimo, o nuoseklaus motinos ir vaiko sveikatos priežiūros sistemos stiprinimo. Per 2025–2029 m. bus rengiami metodiniai dokumentai, apibrėžiantys vaikų raidos sutrikimų diagnostikos ir intervencijų principus, paslaugų organizavimą, jų apimtį bei specialistų vaidmenis skirtinguose sveikatos priežiūros lygiuose. Taip bus sukurtas pagrindas vieningai, mokslo įrodymais grindžiamai motinos ir vaiko sveikatos priežiūros sistemai visoje Lietuvoje.
Šiems sisteminiams pokyčiams įgyvendinti projekte numatyta adaptuoti ir validuoti pagrindines diagnostikos priemones, kurių šiuo metu Lietuvoje trūksta, diegti svarbiausias mokslo įrodymais pagrįstas intervencijas, organizuoti specialistų mokymus bei aprūpinti gydymo įstaigas reikalinga medicinine įranga. Įgyvendinus numatytas veiklas, gydymo įstaigos galės teikti metodiniais dokumentais pagrįstas paslaugas.
Viena svarbiausių projekto krypčių – tarptautiniu mastu pripažintų diagnostikos priemonių adaptavimas Lietuvos poreikiams. Tai leis šalies specialistams naudoti moksliškai pagrįstus, Lietuvos kalbinei ir kultūrinei aplinkai pritaikytus vaikų raidos vertinimo įrankius, padės tiksliau nustatyti vaikų raidos ypatumus ir priimti savalaikius sprendimus dėl reikalingos pagalbos.
„Tėvams labai svarbu kuo anksčiau gauti aiškius atsakymus apie savo vaiko raidą. Kuo tikslesnius vertinimo įrankius turime, tuo didesnė tikimybė laiku pastebėti vaiko poreikius ir suteikti jam bei jo šeimai reikalingą pagalbą“, – sako LSMU ligoninės Kauno klinikų doc. dr. Indrė Bakanienė.
Įgyvendinant projektą pasiektas svarbus etapas – Vytauto Didžiojo universitetas gavo „MacArthur–Bates Communicative Development Inventories“ metodikos licencijos turėtojų leidimą ją adaptuoti ir validuoti Lietuvoje. Universitetas pats rūpinosi leidimo gavimu ir atitiko visus licencijos turėtojų keliamus kompetencijos bei pasirengimo reikalavimus. VDU specialistų komanda šioje srityje yra sukaupusi reikšmingą mokslinį ir metodinį įdirbį bei apie 18 000 vaikų kalbos pavyzdžių duomenų bazę, sudarančią tvirtą pagrindą šiems darbams įgyvendinti. Užbaigus šį procesą, projekte taip pat numatyti specialistų mokymai.
Tuo pat metu vyksta ir kitų diagnostikos priemonių diegimo pasirengimo darbai. Atrinkti paslaugų teikėjai, kurie adaptuos ir validuos „Autism Diagnostic Observation Schedule“ (ADOS), „Childhood Autism Rating Scale“ (CARS), „Bayley Scales of Infant and Toddler Development“ (Bayley) bei „Leiter“ metodikas, o šiuo metu su licencijų turėtojais derinamos galutinės sutarčių sąlygos.
„Kartais didžiausi pokyčiai prasideda nuo darbų, kurių visuomenė iš karto nepastebi. Tačiau būtent jie sukuria pagrindą kokybiškesnėms paslaugoms vaikams ir jų šeimoms ateityje“, – teigia Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) vyresnioji projektų vadovė Edita Česnulienė.
Įgyvendinus projektą, šeimos galės tikėtis nuoseklesnių motinos ir vaiko sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų pagal vieningus metodinius sprendimus ir pasitelkiant šiuolaikines diagnostikos priemones.
Projektas įgyvendinamas pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą „Motinos ir vaiko sveikata bei gerovė“.
