Vasaros viduryje atlikta reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa atskleidė, kad „žvelgdami į akis“ pandemijai lietuviai netapo jautresni pažeidžiamoms visuomenės grupėms: vienišiems senjorams, socialinio būsto gyventojams, žmonėms, turintiems negalią, gaunantiems mažas pajamas. Trys iš keturių respondentų (76 proc.) nurodė, kad karantino metu išgyventa izoliacija nepadarė jokios įtakos jų požiūriui į socialinę atskirtį patiriančius žmones.
Pasak Vilniaus universiteto (VU) Psichologijos instituto mokslininkės Vitos Mikuličiūtės, karantinas, kurio metu buvo galima realiai patirti žmonių, gyvenančių nuolatinėje socialinėje atskirtyje, situaciją ir išgyvenimus, deja, nėra pakankama priežastis žmonėms imti ir pakeisti pagrindinius evoliucijos eigoje susiformavusius elgesio principus.
„Žmonės yra linkę aplinkinius skirstyti į savus – „mano grupė“ ir svetimus – „kita grupė“. Savai grupei yra jaučiamas didesnis palankumas, nes ji kuria saugumą. Kartais, nepagalvodami, mes patys brėžiame ribas. Pavyzdžiui, tam tikrą žmonių grupę įvardydami, kaip gyvenančią socialinėje atskirtyje, mes jau supriešiname ją su ta dalimi, kuri nepatiria atskirties. Gal reikėtų pradėti kitaip įvardyti socialiai jautrias grupes, kad apie jas ir toliau nebūtų formuojamas „svetimų“ įvaizdis“, – svarsto V. Mikuličiūtė.
Psichologijos mokslų daktarė priduria, kad didelę įtaką žmonių socialiniam jautrumui turi per ilgą laiką susiformavę stereotipai, kurie kinta labai lėtai – turi pasikeisti ištisos kartos. Reikšmingi socialiniai, politiniai, ekonominiai ar tokie, kaip šiuo metu žmonijos patiriama pandemija, pokyčiai, negali tų stereotipų per vieną dieną sugriauti.
Psichologės teigimu, norint keisti žmonių požiūrį, reikia skatinti aktyvų bendravimą tarp įvairių visuomenės grupių, kad būtų mažinamas atotrūkis, nutrinama riba žmonių galvose tarp „mes“ ir „jie“.
„Iš tikrųjų asmenys, kuriuos vadiname patiriančiais socialinę atskirtį, yra tokie patys, kaip visi. Aktyvesnis bendravimas, gyvenimas kaimynystėje – to pakaktų, kad imtume pastebėti vienas kito panašumus ir pradėtume vienas kitą mėgti. Kuo panašesnis žmogus į mus, tuo jis mums labiau patinka, taigi, turime išdrįsti bendrauti“, – įsitikinusi V. Mikuličiūtė, kuri šiemet su kitais VU mokslininkais atliko tyrimą apie visuomenės psichologinės savijautos pokyčius karantino metu.
Anot pašnekovės, visuomenėje vyrauja gandų kultūra, kuri prisideda prie stereotipų formavimo. Stereotipus, išankstinius nusistatymus griauna mūsų pačių asmeninė patirtis. Per tokią patirtį atsikratę neigiamų etikečių, nebelaikydami pažeidžiamų visuomenės grupių „kitokiais“, mes būsime vieningesni, dažniau tiesime pagalbos ranką ir rūpinsimės vieni kitais.
To paties tyrimo duomenys parodė, kad į savo kaimynystę lietuviai linkę priimti tvarkingus socialinio būsto gyventojus. Teigiamai pasisakė 69 proc. apklausos dalyvių. Taigi, anot pašnekovės, kultūringa kaimynystė gali būti tarp laibai įvairių socialinio sluoksnio gyventojų.
Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų liepos 16–26 dienomis atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Tyrime sudalyvavo 1013 respondentų. CPVA šiuo metu įgyvendina komunikacijos kampaniją „Aš tavo kaimynas. Nerūšiuok manęs. Susipažinkime“. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Jo tikslas – skatinti visuomenės toleranciją socialiniuose būstuose gyvenančių asmenų atžvilgiu. Apie kampaniją daugiau galima sužinoti socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Aš tavo kaimynas. Nerūšiuok manęs“.
Visi projekto straipsniai: www.15min.lt/nerusiuok
Apklausos pagrindu paruošta informacija:
Tyrimas atskleidė pandemijos metu išryškėjusį svarbų jaunimo bruožą
Ką lietuviai žino apie socialinį būstą ir jo gyventojus? Apklausa atskleidė, jog stereotipų mažėja
