Šiemet švenčiame ne tik garbingą 20 metų jubiliejų buvimo Europos Sąjungoje. Kartu švenčiame ir dvidešimtmetį ES investicijų Lietuvoje, kurių dėka esame stipresni: ekonomiškai stabilesni, tvaresni, socialiai atsakingesni, inovatyvesni, artimesni vieni kitiems. Tai rodo ir ypač spartus šalies ūkio augimas, kuris buvo vienas sparčiausių tarp visų ES narių. Pagal „Eurostat“ duomenis, nuo 2004 m. iki 2022 m. Lietuvos BVP žmogui augo net 199 proc.
Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktorės pavaduotoja Jūratė Lepardinienė teigia, kad Europos Sąjungos investicijos iš tiesų yra viena svarbiausių ES narystės poveikio sričių. Investicijų mastą iliustruoja skaičiai: „Per 20 metų laikotarpį į Lietuvą buvo investuota daugiau kaip 16 mlrd. Eur. Struktūriniai fondai leido plėtoti tokias sritis kaip švietimas, sveikatos apsauga, inovacijos, verslo plėtra, aplinkos apsauga, aktyvi darbo rinkos politika, energetikos efektyvumo politika. Visa tai toliau skatino Lietuvos viešojo sektoriaus plėtrą“.
Perversmas energetikoje – tik pradžia
LR energetikos ministras Dainius Kreivys pastebi, kad nacionalinės elektros energijos generacija – vienas iš svarbių valstybės tikslų, o atlikti darbai jau duoda rezultatus: vos per du dešimtmečius išsivadavome iš iki tol beveik absoliučios energetinės priklausomybės nuo Rusijos Federacijos ir žengiame visiškai nauju nepriklausomos energetikos keliu, kuriam pamatus padėjo daugybė sėkmingai įgyvendintų projektų.
1999 m. buvo baigtas įrengti Būtingės terminalas, o nuo 2007 m. buvo patvirtinta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija: į valstybės rankas sugrįžo dujų bei elektros ūkių valdymas, pradėtas Ignalinos AE uždarymo projektas, pradėjo veikti 450 MW galios Lietuvos elektrinės kombinuoto ciklo blokas, įgyvendintas Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas, nutiestos elektros perdavimo jungtys su Lenkija bei Švedija, sustiprinti dujų vamzdynai Lietuvoje bei jungtis su Latvija, atsirado nauja dujų jungtis su Lenkija. Svarbūs pokyčiai įvyko šilumos ūkyje, kur gamtines dujas bei mazutą iš esmės beveik visur pakeitė biokuras. Visa tai leido Lietuvai užsitikrinti energijos išteklių poreikį iš alternatyvių šaltinių.
Nepamiršti reikėtų ir Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais – vieno svarbiausių strateginių energetikos projektų, kuriam per pastaruosius 12 metų skirta didelė politinė, techninė ir finansinė ES parama, viršijanti 1,2 mlrd. eurų. „Lietuva vertina ES investicijas, įgyvendinant elektros sinchronizacijos su Vakarų Europos elektros tinklų sistema projektą, kuris yra esminis užtikrinant šalies elektros sistemos saugumą ir patikimumą. Džiaugiuosi ir bendradarbiavimu žaliosios transformacijos srityje, vystant atsinaujinančią energetiką, finansuojant gaminančius vartotojus bei užtikrinant energijos kaupimo įrenginių plėtrą“, – sako LR energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pasiekta tai, kas atrodė sunkiai įgyvendinama
„Eurostat“ duomenimis, atsinaujinančių išteklių energija Europos Sąjungoje praėjusiais metais buvo pagrindinis elektros energijos šaltinis. Tai reiškia, kad tampame mažiau priklausomi nuo importo ir sparčiai įgyvendiname žaliąjį kursą. Kaip pastebi D. Kreivys, visoje Europoje vykstantys istoriniai pokyčiai energetikos srityje neaplenkė ir Lietuvos. Praėjusiais metais net 70 proc. visos mūsų šalyje gaminamos elektros energijos patiekė žaliosios jėgainės. Saulės elektrines įsirengę gyventojai neslepia džiaugsmo gerokai mažesnėmis sąskaitomis už elektros energiją, tad norinčiųjų sutaupyti gretos sparčiai plečiasi – skaičiuojama, kad iki 2030-ųjų kas trečias Lietuvos gyventojas saulės elektrinę jau turės ant savo namo stogo arba netoli namų.
Nuosekliai didėjant investicijoms į saulės bei vėjo elektrines, valstybės finansinė parama reguliariai teikiama ir energijos kaupikliams įsigyti – šie įrenginiai leidžia padidinti energetinę nepriklausomybę, sumažinti energijos išlaidas, užtikrinti stabilų ir patikimą energijos tiekimą. Tvaresnių sprendimų ieškantys bei sutaupyti norintys gyventojai, įmonės ir įstaigos taip pat buriasi į Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas (AIEB) arba Piliečių energetikos bendrijas (PEB), suteikiančias galimybę kartu gaminti bei vartoti elektros energiją iš atsinaujinančių energetikos išteklių. Klaudijus Maniokas, VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) valdybos pirmininkas priduria, kad prie Lietuvai svarbių pokyčių ženkliai prisidėjo ES Struktūriniai fondai, leidę Lietuvos vyriausybėms plėtoti iki narystės ES rudimentines viešosios politikos sritis, tame tarpe ir energetikos efektyvumo bei aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita politiką.
Planas 2050 metams: užtikrinti ES poveikio klimatui neutralumą
ES yra iškėlusi ambicingus tikslus, numatančius, kad iki 2050-ųjų turi išnykti priklausomybė nuo iškastinio kuro ir visa Europos Sąjunga, tame tarpe ir Lietuva, turi tapti neutralia klimatui. Tai ne tik prisidės prie aplinkos tausojimo, bet ir padės užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą. Prie tikslo reikšmingai prisideda kiekvienas – ir valstybė, ir verslai, ir gyventojai. Tęskime teigiamus pokyčius su Europos Sąjungos investicijomis ir toliau kurkime žalesnę, nepriklausomos Lietuvos ateitį.
„20 metų stiprESni“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, skirta ES investicijų Lietuvoje 20 – mečio minėjimui. Kampanijos tikslas – atskleisti 20 metų ES investicijų Lietuvoje rezultatus skirtingose srityse. Projektą finansuoja Europos Sąjunga.
