Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Metodinės pagalbos kompetencijų centro (MPC) ekspertai rengia įvairias priemones ir įrankius, skirtus projekto vykdytojams ir vertintojams, padedančius efektyviai planuoti, stebėti ir vertinti projektų bei programų įgyvendinimą. Vienas svarbiausių šių įrankių yra pažangos priemonių (PžP) skaičiuoklė, sudaranti galimybę vertinti priemonių efektyvumą ir pagrįsti priimamus sprendimus.
PžP skaičiuoklė – metodinis ir praktinis įrankis, skirtas finansiniam ir ekonominiam alternatyvų, sudarytų iš veiklų, vertinimui. Jos pagalba pasirenkama tinkamiausia alternatyva, leidžianti pasiekti planuojamą pažangos pokytį, taip pat stiprinamas duomenimis grįstas sprendimų priėmimas ir didinamas planavimo skaidrumas.
Siekiant įvertinti šio įrankio taikymą praktikoje, atliktas PžP skaičiuoklės naudojimo pasitenkinimo vertinimas. Jo rezultatas – 6,5 iš maksimalaus dešimties balų, rodantis pakankamą pasitenkinimo lygį ir kartu atskleidžiantis tobulinimo galimybes.
Apklausos apibendrinimas parodė, kad respondentai yra pildę arba tikslinę PžP skaičiuoklę, o dauguma jų turi vienerių–trejų metų patirtį rengiant PžP. Didžiausia dalis respondentų skaičiuoklę pildė ar tikslino per pastaruosius dvejus metus. Naudojantis skaičiuokle reikšminga dalis respondentų (41,7 %) konsultavosi su MPC ekspertais.
Taip pat nustatyta, kad dauguma respondentų save vertina kaip vidutinio lygio Microsoft Excel naudotojus (62,5 %), o pažengusių ir ekspertų lygio naudotojų dalis yra palyginti nedidelė. Didžiausia dalis apklaustųjų mokymuose dalyvavo vieną kartą, o daugiau kaip pusė respondentų nėra pilnai susipažinę su parengta mokomąja medžiaga arba apie ją nėra informuoti. Apklausos rezultatai parodė, kad pasigendama nuolatinio įgūdžių formavimo, todėl anksčiau įgytos žinios ir įgūdžiai yra prarandami. Dėl šių priežasčių vartotojai dažnai negali dirbti savarankiškai ir yra priklausomi nuo konsultacijų (58,3 % – kartais, 37,5 % – beveik visada), kas galimai paaiškina vidutinį pasitenkinimo lygį.
Be skaičiuoklės naudojimo vertinimo, atlikta aktualizuota PžP investicijų analizė, apimanti ministerijų patvirtintas ir paskelbtas pažangos priemones. Tyrimo tikslas – įvertinti bendrą patvirtintų PžP investicijų ekonominės grąžos rezultatą (ENIS) ir PžP investicijomis suplanuotų pokyčių rodiklių pasiekimo efektyvumą išlaidų atžvilgiu.
Analizė atskleidė, kad iš 129 PžP, turinčių skaičiuokles, tik 20 turi pamatuojamą priežasties – pasekmės ryšį tarp planuojamų investicijų ir siekiamos pažangos. Tuo tarpu 27 PžP skaičiuoklėse ministerijos nurodė konkrečius kiekiniais rodikliais pamatuojamus rezultatus, leidžiančius racionaliai vertinti investicijų efektyvumą. Dauguma apskaičiuotos ekonominės naudos – 90 % visos sumos, siekiančios 116,9 mln. EUR – grindžiama kiekiniais rodikliais, apimančiais 52 pagrindinius rodiklius, kurie leidžia palyginti skirtingų sektorių investicijų efektyvumą. Bendras pamatuojamais rodikliais pagrįstos investicijų ekonominės naudos rezultatas (ENIS) siekia 2,18, o papildomi skaičiavimai gali dar padidinti šį rodiklį.
Vertinimas taip pat atskleidė, kad kai kuriose PžP investicijose įtraukiama valstybės valdomų įmonių veikla, kurios atsipirkimas skaičiuoklėse nėra atvaizduojamas, todėl tokių atvejų vertinimas turėtų būti atliekamas analizuojant pačių įmonių veiklos rezultatus. Nors visos nagrinėtos PžP investicijos (20,7 mlrd. EUR) bendrai generuoja daugiau nei dvigubą naudą, daliai jų būdingas trumpalaikis poveikis, kuris išlieka tik esant tęstiniam finansavimui.
Kiekiniai PžP skaičiuoklių rodikliai leidžia palyginti investicijų efektyvumą tarp sektorių, identifikuoti efektyviausias intervencijas ir pagrįsti biudžeto prioritetizavimą. Analizė taip pat rodo, kad PžP investicijos daugiausia orientuotos į Žaliąjį kursą, gyvenimo kokybę, ilgaamžiškumą bei saugią visuomenę.
Siekiant užtikrinti nuolatinę PžP investicijų efektyvumo stebėseną, ateityje siūloma numatyti SVIS sistemos funkcionalumą, įgalinant automatinę PžP planavimo būklės stebėseną bei ataskaitų rengimą apie investicijų rezultatus.
CPVA kurdama ir tobulindama pažangos priemonių skaičiuoklę bei kitus metodinius įrankius prisideda prie efektyvesnio viešųjų investicijų planavimo ir valdymo. Šie įrankiai padeda užtikrinti, kad sprendimai būtų pagrįsti objektyviais duomenimis, didinamas viešųjų projektų skaidrumas, o investicijų poveikis – maksimalus. Tokiu būdu prisidedama prie racionalesnio valstybės lėšų panaudojimo ir nacionalinių strateginių tikslų įgyvendinimo.
