Po rekonstrukcijos atvėrus naująją Lietuvos etnokosmologijos muziejaus ekspoziciją ir kitas atnaujintas erdves, vien per liepos mėnesį čia apsilankė beveik 10 tūkst. lankytojų. Įprastai muziejus per metus sulaukia nuo 34 iki 38 tūkst. lankytojų.
Įgyvendinus Centrinės projektų valdymo agentūros administruojamą Lietuvos etnokosmologijos muziejaus paslaugų plėtros baigiamojo etapo projektą, kuriam iš Europos Sąjungos struktūrinių ir investicijų fondų skirti 4 mln. eurų, prieš tris dešimtmečius įkurtas vienintelis pasaulyje tokio pobūdžio muziejus užsivilko itin modernų rūbą. Muziejuje įrengta ne tik įspūdinga interaktyvi ekspozicija, bet ir naujos erdvės renginiams, edukacinės klasės.
Kosminiame laukiamajame – „skraido“ kėdės ir stalai
Išsižioti verčiantys netikėtumai prasideda jau muziejaus laukiamajame, kuris savo išorine forma primena kosminį laivą, o dabar ir jo vidus virto kosmine stotimi. Būtent taip atrodo jo antrajame aukšte įrengta nauja renginių erdvė su kavine lankytojams. Interjere panaudotos originalios orlaivių durys, infoterminalai, monitorių ekranai, šviesos efektai įtaigiai kuria buvimo kosminėje stotyje įspūdį.
Naujame kosminiame laukiamajame gali būti rengiamos konferencijos, įvairūs kultūriniai renginiai. Tokios renginių erdvės kaip ir kavinės nuošaliame kaime įsikūrusiam muziejui labai trūko. Beje, tarsi tikroje kosminėje stotyje, šioje erdvėje daiktai taip pat „skraido“: reikalui esant renginių zona nuo kavinės gali būti atskirta iš lubų nusileidžiančiu gaubtu, staliukai su kėdėmis taip pat nuleidžiami iš ertmių lubose.
Apie kosmosą – nuo seniausių laikų iki ateities
„Septynis kartus link begalybės“ – taip vadinasi naujoji interaktyvi muziejaus ekspozicija, kurią kūrė menininko Sauliaus Valiaus vadovaujama komanda.
„Ekspoziciją sudaro septynios po žeme esančios erdvės, kurių kiekviena skirta vis kitai etnokosmologijos temai, o tyrimams ir tolimesnėms paieškoms šioje srityje nėra galo“, – kas užkoduota pavadinime, aiškina S.Valius.
Panaudojant šiuolaikines vaizdo ir garso technologijas, sukurta moderni ekspozicija, šaknimis besiremianti į senąją lietuvių pasaulėjautą, tradicijas, istoriją, ir žingsnis po žingsnio atverianti vis naujus žmogaus, tautos ir visos žmonijos ryšius su kosminiu pasauliu.
Intriguojanti kelionė prasideda nuo salės, skirtos begalybei ir didžiajam Lietuvos menininkui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, kuriam etnokosmologijos tema buvo labai artima. Juodoje veidrodinėje erdvėje atsispindi ekranuose besikeičiančios jo paveikslų reprodukcijos, skamba sonatos, sukurdamos kosminę, beveik meditacinę aplinką. Begalybės iliuziją kuria šviečiančios juostos ir įspūdis toks stiprus, kad kūnu ima bėgioti šiurpas.
Toliau, virš galvų šviečiant Paukščių tako žvaigždėms, koridoriumi keliaujama į kitas sales, kur lankytojai supažindinami su etnologija, atskleidžiančia seniausius lietuvių tautos ryšius su kosminiu pasauliu, pasakojama apie didžiausias žmonijos paslaptis – laiką ir erdvę, o kvapą gniaužiantys kosminiai vaizdai tarsi nukelia į tikra kosmosą tarp žvaigždžių spiečių, ūkų ir galaktikų.
Nežinomybė ir svarbiausia muziejaus misija
Ekspozicijoje demonstruojami muziejaus meteoritų kolekcijos eksponatai, o kosmonautikai skirtose salėse – lietuvių sukurta technika kosmoso tyrinėjimams, eksperimentinė įranga augalų auginimui kosmose. Pasirodo, lietuvių mokslininkai pirmieji pasaulyje kosmose užaugino augalą „nuo sėklos iki sėklos“ ir buvo daug pasiekę kosminės botanikos srityje.
Taip pat pristatoma Lietuvos kosmonautikos istorija, lietuviai kosmonautai bei šių laikų lietuvių kosmonautikos pasiekimai – demonstruojami iš originalių detalių pagaminti lietuvių sukurtų palydovų „LituanicaSAT-1” ir „LitSAT-1” modeliai, pasakojama apie šiuo metu Lietuvoje kuriamas kosmoso technologijas.
Ekspozicija užbaigiama salėje, skirtoje nežinomybei, kuri lydi žmogų visą jo gyvenimą ir yra neišsemiama. Čia dar kartą primenama, kiek daug žmogaus gyvenime yra klausimų ir kiek mažai atsakymų. Be atsakymo lieka ir amžinieji klausimai, ar mūsų Visata yra vienintelė, ar yra daugiau gyvybės kosmose.
Iš unikalaus muziejaus lankytojai tikrai išeina, turėdami daugiau klausimų, nei jų turėjo iki tol. Kaip sako jo įkūrėjas prof. Gunaras Kakaras, tai ir yra svarbiausia muziejaus misija.
