Jei pastaruoju metu teko lankytis Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubiosios pagalbos skyriuje, turėjote pajusti, kaip iš esmės pasikeitė šio skyriaus darbas: naujumu šviečia ne tik atnaujintos patalpos, medicininė įranga, bet, tarsi gerai sustyguotas instrumentas, veikia ir pacientams teikiamos skubiosios pagalbos sistema.
Akivaizdūs pokyčiai pacientus ir lankytojus pasitinka vos peržengus skyriaus, kuris yra savotiška ligoninės vizitinė kortelė, slenkstį. Čia iš tolo šviečia registracijos terminalai, eilių valdymo ekranai, priimamajame suformuotos atskiros pirminio būklės įvertinimo ir laukimo zonos savarankiškai atvykusiems ir greitosios medicinos pagalbos automobiliais atvežtiems pacientams, įdiegtas bevielis internetas, savitarnos zonoje veikia kavos bei užkandžių aparatai.
Vakar šis skyrius atidarytas oficialiai, užbaigus įgyvendinti jo atnaujinimo projektą, finansuojamą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis ir administruojamą Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA).
Pasak šio projekto vadovės CPVA Sveikatos projektų skyriaus grupės vadovės Alvydos Ažubalytės, projekto tikslas ir buvo sukurti tolygų, saugų ir nenutrūkstamą paslaugų teikimą tiek kasdienių, tiek ekstremalių situacijų metu, tuo pačiu užtikrinant saugias sąlygas pacientams ir medikams.
„Baigtas svarbus, bet tik vienas iš trijų projekto etapų. Visas projektas apima Skubiosios pagalbos skyriaus bei dviejų ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių atnaujinimą, medicininės ir kitos įrangos įsigijimą, o bendra jo vertė siekia 20,7 mln. eurų“, – sako A. Ažubalytė.
Ši ligoninė yra pagrindinis suaugusiųjų skubiosios medicinos centras Vilniaus regione: būtinąją, skubią ir planinę pagalbą RVUL teikia apie 1,23 mln. Rytų Lietuvos gyventojų, taip pat pagal poreikį ir kitų savivaldybių gyventojams.
Todėl pasak RVUL direktorės dr. Jelenos Kutkauskienės, skubiosios pagalbos skyriaus atnaujinimas yra vienas svarbiausių pastarųjų metų sveikatos sistemos infrastruktūros projektų sostinėje. „Ši valstybės investicija padėjo užtikrinti tiek greitesnį ir kokybiškesnį pacientų aptarnavimą, tiek pagerinti regiono sveikatos sistemos atsparumą bei parengtį įvairioms ekstremalioms situacijoms. Šiuolaikinė infrastruktūra, skaitmeniniai pacientų srautų valdymo sprendimai, išplėstos pirminio būklės įvertinimo ir diagnostikos galimybės leidžia veikti pagal aukščiausius standartus ir užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą, net esant padidintam pacientų srautui“, – pabrėžia ji.
Pacientams šio skyriaus atnaujinimas reiškia trumpesnį laukimo laiką, aiškesnę priėmimo tvarką ir paciento kelią, tikslesnę diagnostiką, patogesnę aplinką. Medikams įrengtos ergonomiškos darbo vietos, optimizuoti procesai, sukurtos galimybės ugdyti kompetencijas bei didinti emocinį atsparumą.
Remiantis JAV, Vokietijos ir Skandinavijos šalių patirtimi, didelis dėmesys skirtas ir organizacinio proceso pertvarkai. Siekiant valdyti streso rizikos veiksnius, investuojama ir į personalo kompetencijas – darbuotojai mokomi pagal specialią JAV ir Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio Krizių prevencijos instituto (CPI) metodiką, leidžiančią saugiai ir konstruktyviai reaguoti į distresą patiriančius asmenis.
