2025 m. balandžio 10–11 d. Rygoje vyksta tarptautinis Baltijos šalių sanglaudos politikos komunikacijos specialistų susitikimas „Communicating Cohesion Policy in the Baltic States: Strategic Communication in the Times of Geopolitical Instability“.
Renginį organizuoja Latvijos Respublikos Finansų ministerija, bendradarbiaujant su Europos Komisijos atstovais. Jo tikslas – suteikti galimybę Estijos, Latvijos ir Lietuvos ES fondų komunikacijos specialistams keistis patirtimi, aptarti aktualiausias komunikacijos temas, bendradarbiavimo galimybes ir iššūkius, kuriuos kelia geopolitinis nestabilumas.
Lietuvai šiame renginyje atstovauja Ilma Skukauskaitė ir Jovita Valeikaitė La Ferrera iš Finansų ministerijos, Irmina Šalčiūtė-Ričkienė iš Centrinės projektų valdymo agentūros, Rūta Požerskytė iš Inovacijų agentūros ir Valerija Machnorylova, atstovaujanti Interreg VI-A Lietuvos ir Lenkijos programą.
Susitikimas prasidėjo pranešimu apie komunikacijos iššūkius geopolitinio nestabilumo laikotarpiu, kurį skaitė NATO Strateginės komunikacijos centro Rygoje vyresnioji ekspertė Guna Šnore. Ji pabrėžė, kad informacinė erdvė šiandien susiduria su vis didesne manipuliacijos rizika ir tikslingomis pastangomis kurti nepasitikėjimą tiek institucijomis, tiek informacijos šaltiniais, tiek vieniems kitais.
Ekspertė atkreipė dėmesį, kad atskirti dezinformaciją socialiniuose tinkluose tampa vis sunkiau, ypač kai turinys skelbiamas mažesnių šalių kalbiomis, tokiomis kaip lietuvių, latvių ar estų. Techniniai pajėgumai identifikuoti ir reaguoti į tokį turinį dažnai yra riboti, todėl šios šalys tampa ypač pažeidžiamos.
Pagrindinis šio susitikimo akcentas – pasitikėjimo atkūrimas. Ekspertai sutarė, kad tai – pagrindinė šiuolaikinės komunikacijos užduotis.
Tarp išryškintų iššūkių:
- nuolat auganti manipuliacijos rizika visuose informacinės erdvės lygmenyse,
- informacinės perkrovos reiškinys – žmonės susiduria su pernelyg dideliu kiekiu turinio, sunku atsirinkti patikimą informaciją,
- pagrindinis priešiškų veikėjų tikslas – skatinti visuomenę nebetikėti niekuo, sukelti abejones viskuo, kas sakoma, rodoma ar siūloma,
- beprecedentis tarpusavio priklausomybės lygis: šiandien informacija sklinda akimirksniu, o skirtingų šalių, sektorių ir institucijų komunikacija yra glaudžiai susijusi. Viena dezinformacijos kampanija gali paveikti visą regioną ar sektorių, todėl pasitikėjimo kūrimas tampa bendra atsakomybe.
Taip pat buvo pabrėžta, kad socialinių tinklų ir reklamos kaštams mažėjant, atsiranda daugiau galimybių investuoti į kokybišką, skaidrų ir vertę kuriantį turinį, kuris gali tapti esmine pasitikėjimo atkūrimo priemone.
Renginyje pristatyti 2024 m. ES fondų komunikacijos projektai, skirti Lietuvos narystės ES 20-mečiui, bei aptarti 2025 m. planai ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo galimybės.
Lietuvos atstovai taip pat pristatė savo sėkmingas komunikacijos iniciatyvas, kurios padeda užmegzti ryšį su visuomene, pasiekti įvairias tikslines grupes ir didinti informacijos skaidrumą bei matomumą.
