Vaikų žalingi įpročiai ar priklausomybės dažnu atveju išsivysto dėl juos supančios aplinkos ar netinkamo tėvų pavyzdžio. Muzikantas, sveikos gyvensenos puoselėtojas Edgaras Lubys Centrinės projektų valdymo agentūros inicijuoto projekto „Pažadas sveikatai“ paskaitos metu įvardijo, kad sveikos gyvensenos įgūdžiai turėtų būti formuojami nuo pat mažumės ir tapti natūraliu gyvenimo būdu.
Pasak E. Lubio, tėvai yra geriausi vaikų mokytojai, todėl dažniausiai žalingus įpročius vaikai išsiugdo augdami netinkamoje aplinkoje.
„Niekada nesu svarstęs, ar šiandien vakare išgerti dviem buteliais mažiau ar daugiau, nes namuose auginu du mažus vaikus. Bet kuris gydytojas ar mokslininkas patvirtintų, kad alkoholio vartojimas yra žalingas, o ypač vaikams ir paaugliams, o jeigu jį vartoja jų tėvai – daroma ilgalaikė įtaka, nes tai matydami vaikai vėliau turi palankesnes nuostatas apie alkoholį, galvoja, kad tai – normalu ”, – dalijasi jis.
Žinomas muzikantas išskiria žmonių grupę, kurie alkoholio vartojimą bando pateisinti saikingu vartojimu, tačiau taip vis tiek ugdomas palankus vaikų požiūris į alkoholį.
„Kad ir kaip bepavadintum svaiginimąsi – kultūringu, saikingu ar sąmoningu, esmės tai nekeičia. Kai suaugusieji sėdi prie stalo, „saikingai svaiginasi“, dažnai vaikai laksto kitame kambaryje. Taip laikui bėgant ir prarandamas šeimos bendrumas, nes vaikams neskiriama pakankamai dėmesio“, – sako E. Lubys.
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos socialinės darbuotojos Andželikos Balčiūnienės, projekto „Pažadas sveikatai” lektorės, teigimu, atsiradus išmaniosioms technologijoms, šiandien žalingų įpročių formos, į kurias įninka vaikai ir paaugliai, kinta.
„Nepakankamas skysčių vartojimas, persivalgymas, užsibuvimas prie kompiuterio, nagų kramtymas, besaikis cukraus vartojimas, rūkymas – dažniausios priklausomybės, sukeliančios nepataisomą žalą visam vaikų tolimesniam vystymuisi, organizmui, smegenų veiklai, vidaus organams“, – sako socialinė darbuotoja.
A. Balčiūnienė skatina tėvelius dalyvauti savo vaiko gyvenime, palaikyti su jais gerus santykius.
„Bent pusvalandis pokalbio prieš miegą su savo vaiku daro stebuklus, nes kuo daugiau tėvai žino, kas vyksta vaikų gyvenime, gali geriau patarti jiems, nuspėti visas bėdas. Juk vaikams atsispirti bendraamžių įtakai nebūna lengva, o užsikrėsti tais pačiais įpročiais, kai kartu praleidi nemažai laiko – paprasta. Dar vienas veiksmingas būdas, kad vaikai būtų labiau pasitikintys savimi, neįniktų į žalingus įpročius – užimtumas, įvairūs hobiai ar sportas“, – pataria A. Balčiūnienė.
Socialinė darbuotoja pastebi, kad išsigydyti priklausomybę visuomet yra sunkus ir daug jėgų reikalaujantis darbas, o vieną žalingą įprotį nesunku pakeisti kitu.
„Suteikiant vaikams per didelę laisvę, neskiriant jiems dėmesio, vaikai pradeda jausti tuštumą, kurią reikia užpildyti kažkokiu užsiėmimu. Neretai į žalingus įpročius yra linkę ir tie vaikai, kurių tėvai – itin griežti, nes kontrolė ir kritika smukdo vaiką, trukdo jam formuotis ir tapti pilnaverte, savimi pasitikinčia asmenybe. Įvairios patirtos psichologinės traumos atsiliepia ir tolimesniame vaiko gyvenime, tad ne bet kas kitas, o tėvai turėtų prisiimti atsakomybę už savo vaikus. Ši atsakomybė turėtų lydėti tėvus ištisą parą”, – apibendrina socialinė darbuotoja.
Projektas „Pažadas sveikatai“ vyksta bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonine Kauno klinikomis, taip pat Vaikų ligonine, VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialu bei Vaikų reabilitacijos skyriumi Druskininkų „Saulutė“. Šioms ligoninėms yra skirtos ES investicijos, kurios pagerins vaikų ligų profilaktikos, ankstyvos ligų diagnostikos, gydymo bei sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Priemonę, skirtą tobulinti vaikų sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrą, prižiūri Centrinė projektų valdymo agentūra. Projektas „Pažadas sveikatai“ finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
