Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) atnaujino savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą (GKI) 2024 m. duomenimis, kuris skelbiamas Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt. TOP savivaldybių penketuke pagal bendrą gyvenimo kokybę 2024 m., kaip ir 2023 m., pirmose pozicijose rikiuojasi – Vilniaus m., Kauno m., Neringos, Kauno r. ir Klaipėdos m. savivaldybės. Vilniaus m. savivaldybė lyderio poziciją reitinge užima nuo 2013 m.
GKI sudarytas iš 40 rodiklių 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas. Naudojantis GKI, galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti tarpusavyje ar stebėti pokyčius 2013-2024 m.
TOP 5 savivaldybės pagal aukščiausią GKI ir sub-indeksus
2024 m., kaip ir 2023 m. pirmoje GKI vietoje buvo Vilniaus m. savivaldybė su 1,07 siekiančiu indeksu, kai šalies vidurkis buvo 0,63. Lyginant su 2023 m. duomenimis, TOP 5 išliko visos tos pačios savivaldybės, tik kai kurios pasikeitė pozicijomis. 2024 m. 2-oje vietoje išliko Kauno m. savivaldybė (0,86), 3-oje – Neringos (0,86), 4-oje – Kauno r. (0,84) ir 5-oje – Klaipėdos m. (0,82) savivaldybė. 2023 m. 3-oje pozicijoje buvo Klaipėdos m., 4-oje – Neringos, 5-oje – Kauno r.
Vertinant savivaldybes pagal atskiras sritis, kaip ir kiekvienais metais, tarp lyderių patenka ir žemesnes pozicijas užimančios savivaldybės.
Materialinės gyvenimo sąlygos 2024 m. geriausios buvo: 1 vieta – Vilniaus m. (0,41), 2 vieta – Kauno r. (0,40), 3 vieta – Kauno m. (0,39), 4 vieta – Trakų r. (0,36) pakilusi iš 7 pozicijos ir 5 vieta – Plungės r. (0,36), pakilusi iš 9 pozicijos 2023m. 2023 m. savivaldybės pagal šį sub-indeksą rikiavosi taip: Vilniaus m. (0,38), Kauno m. (0,35), Kauno r. (0,35), Klaipėdos m. (0,33) ir Klaipėdos r. (0,32).
Pagal gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indekso reikšmes, 1-ą vietą nuo 2013 m. stabiliai ir toliau užima Vilniaus m. (0,33) savivaldybė. 2024 m. toliau rikiuojasi, labai panašiai, kaip ir 2023 m., Neringos (0,22), Klaipėdos m. (0,16), Mažeikių r. (0,16) ir Kauno m. (0,16) savivaldybės. 2023 m. 2-oje vietoje buvo Mažeikių r. (0,22).
Pagal sveikatos paslaugų sub-indekso reikšmes 2024 m. lyderio poziciją, kaip ir 2023 m., užėmė Birštono (0,11) savivaldybė, toliau rikiuojasi Vilniaus m. (0,08), Kauno m. (0,08), Šiaulių m. (0,08) ir Neringos (0,08) savivaldybės. 2023 m. lyderio pozicijose buvo beveik visos tos pačios savivaldybės kaip ir 2024 m., išskyrus Neringos (0,07) savivaldybę, kuri 2023 m. buvo 10-oje vietoje.
Pagal švietimo paslaugų sub-indekso reikšmes savivaldybės rikiuojasi 2024 m. taip: 1-ą poziciją užimė Kauno m. (0,08) savivaldybė, toliau rikiuojasi Vilniaus m. (0,07), Marijampolės (0,07), Kėdainių r. (0,06) savivaldybė, pakilusi iš 15-os pozicijos, Skuodo r. (0,06) savivaldybė, pakilusi iš 19-os pozicijos. 2023 m. savivaldybės rikiavosi: Vilniaus m. (0,07), Kauno m. (0,07), Klaipėdos m. (0,06), Panevėžio m. (0,06) ir Marijampolės (0,06) savivaldybė.
Pagal demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indekso reikšmes savivaldybės rikiuojasi taip: 1-oje vietoje – Neringa (0,12) pakilusi iš 4-os vietos 2023 m., 2-oje vietoje – Kauno r. (0,12), 2023 m. buvęs 1-oje vietoje, 3-oje vietoje – Vilniaus r. (0,11) pakilęs iš 5-os vietos, 4-oje vietoje – Klaipėdos r. (0,11) ir 5-oje vietoje – Ukmergės r. (0,09) savivaldybė, 2023 m. buvusi 29-oje vietoje. Utenos r. (0,12) savivaldybė 2023 m. buvusi tarp TOP5 savivaldybių, 2024 m. nusileido į 60-tą sub-indekso poziciją.
Pagal viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indekso reikšmes 2024 m., kaip ir 2023 m. pirmose trijose aukščiausiose pozicijose buvo kurortinės savivaldybės. Lyderio poziciją užima Birštonas (0,13), 2-oje vietoje Neringos (0,12) savivaldybė, 3-oje vietoje Druskininkai (0,1), 4-oje vietoje Klaipėdos m. (0,1) savivaldybė, 2023 m. buvusi 6-oje vietoje ir 5-tą vietą užima Rietavo (0,1) savivaldybė.
Žemiausią GKI ir sub-indeksus turinčios savivaldybės
Žemiausias bendras GKI rodiklis 2024 m. buvo nustatytas Kalvarijos (0,5) savivaldybėje. Toliau seka Zarasų r. (0,51), Vilkaviškio r. (0,52), Lazdijų r. (0,53) ir Šilutės r. (0,53) savivaldybės. 2023 m. žemiausią GKI turėjo Lazdijų r. (0,46), Vilkaviškio r. (0,47), Skuodo r. (0,47), Kalvarijos (0,47) ir Ignalinos r. (0,48) savivaldybės.
Vertinant savivaldybes, esančias žemiausiose GKI pozicijose pagal atskiras sritis tarp visų savivaldybių, matyti, kad Kalvarijos savivaldybė užima gana aukštą – 24 vietą pagal demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indeksą, Šilutės r. savivaldybė pagal tą patį sub-indeksą užima 28 vietą, Vilkaviškio r. 24 vietą, Lazdijų r. 18 vietą pagal viešosios infrastruktūros gyvenamosios aplinkos kokybę ir saugumą.
Pagal materialinių gyvenimo sąlygų sub-indeksą žemiausias vietas 2024 m. užima šios savivaldybės: Lazdijų r. (0,26), Šalčininkų r. (0,27), Pasvalio r. (0,27), Kalvarijos (0,27), Radviliškio r. (0,28).
Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indekso apačioje yra šios savivaldybės: Zarasų r. (0,02), Skuodo r. (0,02), Vilkaviškio r. (0,02), Lazdijų r. (0,02), Kelmės r. (0,02).
Sveikatos paslaugų sub-indekso žemiausias vietas 2024 m. užėmė Skuodo r. (0,03), Panevėžio r. (0,04), Kazlų Rūdos (0,04), Alytaus r. (0,04), Šilutės r. (0,04) savivaldybės.
Švietimo paslaugų sub-indekso žemiausias vietas užima šios savivaldybės: Neringos (0,03), Kalvarijos (0,03), Pagėgių (0,03), Panevėžio r. (0,03), Alytaus r. (0,03).
Demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indekso žemiausias vietas užima šios savivaldybės: Utenos r. (0,02), Visagino (0,03), Ignalinos r. (0,03), Panevėžio m. (0,04), Anykščių r. (0,04).
Viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indekso žemiausias vietas užima šios savivaldybės: Kalvarijos (0,06), Mažeikių r. (0,06), Telšių r. (0,07), Kaišiadorių r. (0,07), Šilutės r. (0,07).
TOP 5 savivaldybės pagal GKI pozicijos šuolį
Pastebimai pagerėjęs bendras GKI užfiksuotas šiose savivaldybėse:
Prienų r. savivaldybė – pakilo per 11 pozicijų (iš 40 vietos 2023 m. į 29 vietą 2024 m.).
Molėtų r. savivaldybė – pakilo per 11 pozicijų (iš 41 vietos 2023 m. į 30 vietą 2024 m.).
Ignalinos r. savivaldybė – pakilo per 11 pozicijų (iš 56 vietos 2023 m. į 45 vietą 2024 m.).
Skuodo r. savivaldybė – pakilo per 9 pozicijas (iš 58 vietos 2023 m. į 49 vietą 2024 m.).
Jonavos r. savivaldybė – pakilo per 8 pozicijas (iš 22 vietos 2023 m. į 14 vietą 2024 m.).
Pastebimai nukritęs bendras GKI reitingas:
Utenos r. savivaldybė – nukrito per 18 pozicijų (iš 15 vietos 2023 m. į 33 vietą 2024 m.).
Rietavo savivaldybė – nukrito per 17 pozicijų (iš 23 vietos 2023 m. į 40 vietą 2024 m.).
Akmenės r. savivaldybė – nukrito per 11 pozicijų (iš 31 vietos 2023 m. į 42 vietą 2024 m.).
Pasvalio r. savivaldybė – nukrito per 10 pozicijų (iš 42 vietos 2023 m. į 52 vietą 2024 m.).
Jurbarko r. savivaldybė – nukrito per 9 pozicijas (iš 29 vietos 2023 m. į 38 vietą 2024 m.).
Papildoma informacija:
- GKI, kurio įrankį sukūrė CPVA ekspertų komanda, pirmą kartą viešai pristatytas 2021 m. lapkritį.
- GKI sudarytas iš 40 rodiklių 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas.
- Savivaldybių GKI sudarytas siekiant įvertinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp šalies savivaldybių. Tokio išsamaus įrankio, kuris leistų palyginti bet kurią savivaldybę su kitomis panašiomis, apskrities ar tiesiog visomis 60 Lietuvos savivaldybėmis šešiose srityse ir matyti pokyčius, Lietuva iki šiol neturėjo.
- Tikimasi, kad indeksas prisidės prie duomenimis grįstų sprendimų priėmimo viešajame sektoriuje bei atskirties tarp savivaldybių mažinimo. Taip pat – kad naudojant GKI rodiklius ir kiti socialiniai partneriai, akademinės institucijos, įstaigos bei organizacijas aktyviau įsitrauks į viešojo valdymo problemų sprendimus.
Vertinimas atliktas įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Savivaldybių galimybių pasididinti pajamas vertinimas, tam plėtojant analitines priemones“ (Nr. 04-004-P-0001). Projekto tikslas – išanalizuoti savivaldybių palyginamuosius rodiklius ir duomenis, siekiant sukurti prielaidas įrodymais grįstų sprendimų priėmimui, leidžiančių mažinti fiskalinį atotrūkį tarp savivaldybių bei didinti savivaldybių pajamas bei optimizuoti tęstinės veiklos lėšas. Daugiau informacijos apie projektą rasite čia.
