Lietuvoje kasmet susidaro apie 163 tūkst. tonų pavojingų atliekų, kurių tinkamas tvarkymas išlieka aktualia problema. Tačiau tinkamai identifikuoti ir klasifikuoti, paskui – tinkamai tvarkyti padeda naujai sukurtas įrankis, dabar prieinamas verslui, už aplinkosaugą atsakingoms institucijoms ir visiems gyventojams.
Nebereikalinga ir nebeveikianti elektronika, nebegaliojantys vaistai, medicinos priemonės, statybų atliekos, cheminės medžiagos, automobilio tepalai ir alyva, įvairūs dažai ar klijų likučiai – vykdant įmonės veiklą ar buityje dažnai susidarančios atliekos, kurios yra laikomos pavojingomis.
Netinkamai tvarkomos pavojingos atliekos gali užteršti dirvožemį, įsiskverbti į požeminius vandenis ir kelti grėsmę aplinkai bei visuomenės sveikatai.
„Pagal galiojančią teisinę sistemą, tiek aplinkosaugos institucijos, tiek ūkio subjektai, tiek patys gyventojai privalo tinkamai identifikuoti atliekas, kad būtų galima nustatyti, kurios iš jų yra pavojingos. Tačiau nemaža dalis ne tik gyventojų, bet ir ūkio subjektų nežino, kaip tai padaryti, be to, neturi ir žinių, kaip tokias atliekas reikia tvarkyti“, – problemą įvardija Centrinės projektų valdymo agentūros (CVPA) direktoriaus pavaduotoja Sandra Remeikienė.
Elektroninis pavojingąsias atliekas padedantis identifikuoti ir klasifikuoti įrankis sukurtas Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Aplinkosauga, energija ir klimato kaita“, lėšomis. Programos įgyvendinimo priežiūrą atlieka Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).
Sprendimas pavojingų atliekų identifikavimo problemai
Atsižvelgdama į šiuos iššūkius, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija inicijavo HAZ-IDENT projektą, kurio tikslas – pagerinti tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus atstovų, taip pat ir gyventojų gebėjimus tinkamai identifikuoti ir klasifikuoti pavojingąsias atliekas.
„Teisingai identifikuoti ir klasifikuoti pavojingas atliekas yra būtina tam, kad būtų priimami tinkami sprendimai visoje atliekų tvarkymo grandinėje – nuo jų susidarymo iki galutinio apdorojimo“, – teigia Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės patarėja Aistė Rakauskienė.
Projekto metu buvo sukurta nacionalinė vieninga pavojingų atliekų identifikavimo metodika, skirta įvairioms suinteresuotoms šalims – valstybės ir savivaldos institucijoms, ūkio subjektams ir gyventojams. Ji padeda teisingai taikyti nacionalinius ir Europos Sąjungos teisės aktus dėl atliekų klasifikavimo, taip užtikrinant tinkamą ir efektyvų pavojingų atliekų klasifikavimą, saugų jų surinkimą ir tvarkymą.
Pagrindinės šios parengtos metodikos rekomendacijos, išvados ir atliekų identifikavimo ir klasifikavimo schemos patvirtintos aplinkos ministro įsakymu, siekiant nustatyti vieningą ir aiškų metodikos taikymą.
Elektroninis įrankis – nauja galimybė lengvai identifikuoti pavojingas atliekas
Remiantis HAZ-IDENT projekto metu sukurta metodika, buvo sukurtas visiems prieinamas pavojingųjų savybių įvertinimo įrankis. Elektroninis įrankis leidžia lengvai ir greitai, naudojant telefoną ar kompiuterį, surasti informaciją apie teisingą pavojingų atliekų identifikavimą bei jų tvarkymą.
„Šis įrankis yra svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti tinkamą pavojingų atliekų tvarkymą Lietuvoje. Tikimės, kad jis bus plačiai naudojamas ir ne tik palengvins pavojingų atliekų atpažinimą ir paskatins tinkamą jų tvarkymą, bet ir prisidės prie aplinkos apsaugos bei visuomenės sveikatos išsaugojimo“, – pažymi A. Rakauskienė.
2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo „Aplinkosauga, energetika, klimato kaita“ programos uždarymo komunikacijos kampaniją inicijavo Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Kampanijos tikslas – atskleisti įgyvendintos programos rezultatus, kuriais Lietuvoje siekiama gerinti ekosistemų aplinkosauginę būklę ir sumažinti neigiamą taršos ir kitos žmonių veiklos poveikį. Kampanija finansuojama Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis.
