Renginių ciklas „UžmESk akį“ kviečia susipažinti su svarbiais Lietuvos projektais – nuo gegužės 2 iki 31 dienos visoje šalyje vyks nemokamos ekskursijos, edukacijos ir įvairūs renginiai. Vienas iš jų – apsilankymas Lietuvos jūrų muziejuje, kur galima ne tik sužinoti apie Baltijos jūros gyvūnus, bet ir iš arti pamatyti, kaip slaugomi bei sveiksta sužeisti ruoniai.
Gegužės 17 dieną muziejus kviečia lankytojus į Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą (BJGRC) – tai naujausias muziejaus padalinys, veikiantis nuo 2022 m. Jis įkurtas su Europos Sąjungos pagalba, o viso projekto vertė siekia beveik 3 mln. eurų (iš jų 1 922 100 Eur – ES investicijos, o 1 060 548 Eur – pats muziejus).
Jei čia dar nebuvote – puiki proga apsilankyti. Muziejuje vyks atvirų durų dienos, kurių metu bus galima pamatyti, kaip sveiksta ruoniai, aplankyti akvariumą, sužinoti apie jame gyvenančias žuvis.
„Ekskursijose mūsų edukatoriai ir ichtiologai papasakos apie muziejaus akvariumuose gyvenančias įvairiausias žuvis ir kitus vandens (upelių, jūrų, vandenynų) gyvūnus – nuo aukšlės iki jūrų žvaigždės, medūzų ir koralų. Be abejo, ekskursijos dalyviai pabuvos ir įspūdingiausioje mūsų akvariumo vietoje – tunelyje, kur virš galvos plaukioja eršketai (jų ilgis siekia beveik 3 metrus; į muziejų jie atsigabenti prieš 20 m.). Tokių žuvų Europoje neturi nė vienas akvariumas“, – pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė.
Ne tik gydo, bet ir tiria jūros gyvūnus
Šio centro misija – padėti nukentėjusiems gyvūnams, gydyti ir slaugyti ruonius bei jūrinius paukščius, o jiems pasveikus – paleisti atgal į gamtą. Centre vykdomi ir svarbūs moksliniai tyrimai, pavyzdžiui, tiriamos ruonių gaišenos, rastos Baltijos jūros pakrantėje. Vien per pastaruosius kelerius metus Lietuvos pajūryje rasta daugiau nei 200 žuvusių ruonių.
Pagrindinės ruonių nykimo priežastys – žmogaus poveikis aplinkai: tarša, pramonė, neatsakingas vartojimas, klimato kaita. Visa tai kenkia ne tik ruoniams, bet ir visos Baltijos jūros ekosistemai.
Centre vykdomas ir išskirtinis tyrimas – mokslo darbuotoja Laura Lupeikaitė-Kunčienė su kolegomis stebi, kur keliauja pasveikę ir į laisvę paleisti ruoniai. Prie jų nugaros tvirtinami specialūs siųstuvai, kurie perduoda duomenis apie gyvūnų buvimo vietą, nardymo gylį, elgesį. „Taip BJGRC išgydytų ruonių dėka mes galime pažinti Baltijos jūrą, jos būklę“, – sako N. Puteikienė.
Jos teigimu, jei ruonis kur nors ilgiau užsibūna – vadinasi, ten yra žuvies. Jei paneria 50 metrų gilyn – tikėtina, kad toje vietoje gyvena tam tikros rūšies žuvys. Tai svarbi informacija mokslininkams.
Svarbus žingsnis Lietuvai ir visai Baltijai
Pasak N. Puteikienės, tokio centro atsiradimas – ne tik Lietuvos, bet ir viso Baltijos regiono laimėjimas. „Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai ruoniukais rūpinasi jau daugiau nei 30 metų. Iki šiol pavydėjome Danijai, Vokietijai, Lenkijai, kur tokie centrai jau veikė. Mes pradėjome nuo dviejų vonių administraciniame pastate“, – pasakoja ji.
Muziejaus atstovės teigimu, ruoniukų gydymą iš pradžių inicijavo Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas biologas Arūnas Grušas. Jis įsirengė dvi vonias kabinete, kur ir gelbėjo ruonius. Dažnai tekdavo skubėti – vos sutiprėjusį ruoniuką iškelti į baseiną, kad atsirastų vietos kitam. Tai buvo pasiaukojantis, atsakingas darbas.
„Skirtumas – kaip iš medinio karučio persėsti į kosminį laivą“, – šypteli N.Puteikienė, kalbėdama apie naująjį centrą.
Moderni ir draugiška gamtai ruonių „sanatorija“
Dabar ruonių gydymas vyksta šiuolaikiškai įrengtame pastate, kuris iškilo buvusio sovietinio betoninio baseino vietoje. Iš viršaus centras primena ruonio formą, fasadas ir stogai taip pat pritaikyti prie gamtos: apželdinti velėna, o sienas dekoruoja medinės lamelės. Stogų želdinimo plotai siekia daugiau kaip 700 kv. metrų. Visa tai padeda centrui įsilieti į Kuršių nerijos kraštovaizdį.
BJGRC ruonių gydymas vyksta trimis etapais. Pirmajame – jaunikliai apgyvendinami atskirose palatose su baseinais. Ten jiems ruošiamas speciali žuvies su įvairiais priedais tyrė, kuria jie maitinami per zondą. Kai ima valgyti savarankiškai, perkeliami į antrą etapą – baseinus, kur jau bendrauja su kitais. Taip jie mokosi gyventi laisvėje: patys gaudyti žuvį, konkuruoti.
Naujajame centre vykdomos edukacijos, lankytojams pristatoma ekspozicinė erdvė „Keičiuosi aš – keičiasi jūra“. Čia ne tik aptariamos problemos, bet ir siūlomi sprendimai, kviečiama permąstyti savo veiksmus.
Stebina ir kūrybiškas požiūris į ekspoziciją – visos medžiagos – tvarios. Baldai pagaminti iš antrinių žaliavų: perdirbtų jogurto indelių, naudotos medicinos įrangos, pakuočių.
„Pagrindinė ekspozicijos mintis – suteikti žinių, nes tai pirmas žingsnis pokyčio link“, – sakė muziejaus atstovė.
Ekskursijos ir užkulisiai – tik gegužės 17 dieną
Gegužės 17 dieną bus galima dalyvauti ekskursijoje po ekspozicinę erdvę, aplankyti akvariumą, sužinoti daugiau apie jame gyvenančias žuvis, net patekti į akvariumo užkulisius.
Taip pat pamatyti stiprėjančius ruoniukus lauko baseinuose ir išgirsti jų istorijas. „Kai kurios jų – labai jautrios. Pernai iš 23 gydytų ruoniukų 3 neišgyveno“, – dalijasi N. Puteikienė.
Daugiau informacijos apie ekskursijas – edukacijas ir registraciją rasite čia. Visos veiklos nemokamos, tačiau dėl riboto vietų skaičiaus būtina registracija.
Atvirų durų dienų renginių ciklą inicijuoja VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, renginiai finansuojami Europos Sąjungos. Renginių tikslas – aktualizuoti ES investicijų teikiamas galimybes. Visų jų sąrašą rasite čia.
15min.lt ir CPVA informacija
Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.
