Nuo molekulių iki naujos kartos industrinių fermentų žemės ūkiui – tokią plačią mokslinių tyrimų įvairovę apima projektai, laimėję Europos Sąjungos struktūrinių ir investicijų fondų finansavimą pagal Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos inicijuotą priemonę kompetencijų centrų ir inovacijų bei technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimui.
Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) iš 33 kvietimui pateiktų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų paraiškų konkurso būdu atrinko 16 geriausiai įvertintų projektų, kuriems finansuoti skirta daugiau nei 13,7 mln. eurų.
Šiomis investicijomis siekiama paremti moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra (MTEP) grįstą mokslininkų veiklą, kurios rezultatai gali būti komercializuojami, o jų pagrindu sukurti produktai ir paslaugos teikiami rinkai.
Dėmesys – komerciniam potencialui
„Konkurse dalyvavo visas Lietuvos mokslo žvaigždynas ir tai teikia didelių vilčių, kad ilgai lauktą inovacijų proveržį pavyks padaryti“, – sako CPVA Švietimo projektų skyriaus vyresnioji projektų vadovė ir priemonės vertinimo organizatorė Gitana Cieminienė.
Jos teigimu, šalies mokslo ir verslo bendradarbiavimas kol kas nėra pakankamai efektyvus. Inovacijų švieslentėje, rodančioje inovacijų diegimo rezultatus, Lietuva yra žemiau ES vidurkio, atsilikusi ir nuo Estijos, ir Latvijos. Todėl vienas iš svarbiausių atrankos kriterijų buvo mokslinių projektų komercinis potencialas ir pritaikomumas ne tik Lietuvos, bet ir globalioje inovacijų rinkoje.
Prognozuoja technologijų revoliuciją
Tarp atrinktų projektų tokie, kaip Kauno technologijų universiteto mokslininkų grupės projektas, skirtas sukurti ir patentuoti funkcines molekules, kurias naudojant būtų gaminami pigesni ir ilgaamžiškesni naujos kartos perovskitiniai saulės elementai.
Prognozuojama, kad šis mokslininkų išradimas saulės elementų rinkoje padarys revoliucinį technologijų perversmą, nes šiuo metu pasaulyje daugiausia naudojamų polikristalinio silicio saulės elementų gamyba yra brangi ir sudėtinga.
Kokį poveikį aplinkai daro atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas energijos gavybai tirs Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro kuriamas Tvarios aplinkos vertinimo priemonių ir technologijų kūrimo ir taikymo kompetencijų centras.
Tai bus vienintelis centras Baltijos regione, apjungiantis visas aplinkotyrines ekspertizių sritis ir kuriantis kompleksines tvarios aplinkos stebėsenos technologijas bei metodus, kurie leis vertinti energijos gavybai naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių ir atliekų perdirbimo poveikį tvariai aplinkai, nustatyti taršos šaltinius bei pasiūlyti efektyviausias taršos mažinimo priemones.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas kartu su partneriais – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir Kauno technologijos universiteto mokslininkais – sieks biologiniu grįžtamuoju ryšiu pagrįstas technologijas išplėtoti iki prototipų, kurie, taikant pacientų nuolatinį sveikatos būsenos stebėjimą ir vertinimą nuotoliniu būdu, potrauminę ir poinsultinę jų reabilitaciją padarytų kur kas efektyvesne ir leistų ją perkelti net į paciento namus.
Lietuvos energetikos instituto kompetencijų centras kurs ir išbandys inovatyvų dujinių biodegalų gamybos prototipą, Vilniaus universitetas – naujos kartos industrinius fermentus žemės ūkiui, o Kauno technologijos universitetas, plėtodamas uogų išspaudų biorafinavimo technologijas, kurs ir komercializuos inovatyvius maisto produktus.
