Daugiau nei tūkstantis vartotojų šiuo metu kasdien naudojasi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų sukurtomis atviros prieigos paslaugomis lietuvių kalbai, kurios grįstos dirbtinio intelekto technologijomis.
Garso įrašą tekstu paverčianti automatinė kalbos transkribavimo sistema, dokumentų automatinė santraukų formavimo technologija, įžeidžios kalbos atpažinimo naujienų portalų komentaruose ir socialiniuose tinkluose technologija – tai tik keli naujausi dirbtinio intelekto sprendimai, kuriuos mokslininkai sukūrė, įgyvendinę Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą „Semantika2”. Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) administruojam projektui iš viso skirta beveik 3 mln. eurų.
Kūrė tai, kas reikalinga žmogui
„Pagrindinė šio projekto rezultatų nauda – rutininių raštvedybos procesų automatizavimas, leidžiantis efektyvinti darbą, taupyti lėšas, o žmogų atpalaiduojantis nuo rutininio, neįdomaus darbo.
Kam įdomu rankomis transkribuoti posėdžio arba interviu garso įrašą, kai tą puikiai gali atlikti mašina? O mūsų automatinis dokumentų santraukų sudarymo sprendimas žmones išvaduoja nuo daug laiko suryjančio ir varginančio didelės apimties dokumentų skaitymo. Jis padeda žmogui, prieš priimant sprendimą, kuris turi remtis pakankamos informacijos kiekio analize ir duomenimis, susipažinti su didelių tekstų esme,“ – šio projekto rezultatų naudą akcentuoja projekto vadovas, VDU Informatikos fakulteto Intelektinių sistemų laboratorijos vadovas doc. dr. Darius Amilevičius.
Jis pasakoja, kad kurti šias valstybės ir verslo poreikius atliepiančias inovacijas pasiūlė, pirmiausia, todėl, kad kalbos technologijos visuomet pridėtinę vertę kūrė ir kuria būtent kaip raštvedybos automatizavimo problemas sprendžiančios priemonės.
Mokslininkai nuolat gaudavo verslo įmonių ir pavienių asmenų užklausų, ar dar nėra sukūrę transkribavimo ir santraukų automatinio sudarymo sprendimų lietuvių kalbai, nes tokie sprendimai anglų kalbai jau egzistavo. Patyrinėjus rinką paaiškėjo, kad poreikis yra tikrai didelis. Sparčiai plintant kokybiškoms garso įrašinėjimo priemonėms, kompiuterio klaviatūra tampa vis mažiau patraukli. Žmogus nori su mašina bendrauti šneka ir laukia, kad mašina šneką gebės paversti tekstu.
„Didžiausia problema buvo ta, kad lietuvių kalba – nekomercinė ir kartu labai sudėtinga. Todėl verslui į jos automatizuotas priemones be ES ir valstybės finansinės paramos investuoti neapsimoka. Drąsiai galiu teigti, kad mums pavyko įgyvendinti taikomojo pobūdžio projektą, kuris naujausių technologinių sprendimų lygiu ir rezultatų kokybe nenusileidžia užsienio technologijos gigantų (pvz.: Google) sprendimams, nes naudojome gilųjį mokymą, dirbtinius neuroninius tinklus ir kalbos vektorizuotus modelius“, – teigia mokslininkas.
Metų mokslo paslauga verslui
Verslas jau spėjo įvertinti šias inovacijas: Lietuvos verslo konfederacija savo rengiamuose “Metų paslaugos“ apdovanojimuose VDU mokslininkų sukurtai automatinei kalbos transkribavimo sistemai šiemet skyrė garbingą „Metų mokslo paslaugos verslui“ apdovanojimą.
Visi mokslininkų sukurti atviro kodo IT sprendimai viešųjų paslaugų forma yra visiems prieinami nemokamai svetainėje www.semantika.lt.
Pasak D. Amilevičiaus, IT sprendimus (transkribatorių) savo informacinėje sistemoje jau įdiegė Lietuvos radijas ir televizija, tą padaryti ruošiasi ir Kauno klinikos bei kiti suinteresuoti vartotojai. Visus IT sprendimų kodus privatūs kalbos technologijų produktų kūrėjai taip pat gali laisvai ir nemokamai atsisiųsti bei panaudoti savo produktų ir paslaugų kūrimui.
