Ar psichosocialinę negalią turintis asmuo turi lygiavertes galimybes įsidarbinti kaip ir kiti visuomenės nariai? Šiam klausimui išsiaiškinti buvo atliktas eksperimentas, kurio metu išsiųsti du analogiški gyvenimo aprašymai, tačiau tik viename jų buvo prierašas, kad kandidatas turi psichosocialinę negalią. Pasak eksperimento organizatorių, rezultatai juos nustebino.
Dviejų kandidatų su vienodomis darbinėmis patirtimis CV buvo išsiųsti 200-ams šalies įmonių, skyrėsi tiek vienas prierašas – „turiu psichosocialinę negalią“.
„Šiuo eksperimentu siekėme sužinoti darbdavių reakciją į potencialų darbuotoją, turintį psichosocialinę negalią. Neegzistuojančio žmogaus CV su visais reikiamais duomenimis ir atitinkamomis kvalifikacijomis išsiuntėme įmonėms ir organizacijoms, ieškančioms darbuotojų. Kitą CV su analogiška darbo patirtimi ir prierašu apie turimą psichosocialinę negalią išsiuntėme toms pačioms įmonėms. Vertinome darbdavių reakciją, kiek žmogus su psichosocialine negalia ir be jos sulauks skambučių bei kvietimų į darbo pokalbius“, – komentuoja eksperimentą inicijavusios Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktoriaus pavaduotoja Jūratė Lepardinienė.
Abu eksperimento CV sulaukė beveik vienodo dėmesio iš potencialių darbdavių – negalią turintis išgalvotas asmuo gavo 8 proc. potencialių darbdavių kvietimų į darbo pokalbį, tuo tarpu asmuo be negalios – 10 proc.
Pasak „Visipsichologai.lt“ psichologės Loretos Vaičaitytės, rezultatai rodo, kad diskriminacija darbo rinkoje negalios pagrindu sparčiai mažėja.
„Rezultatai maloniai nustebino. Tai rodo, kad Lietuvos visuomenė tampa atviresnė ir mokosi iš Vakarų Europos pavyzdžio. Suirus Sovietų Sąjungai, mes pradėjome studijuoti, dirbti ir stažuotis užsienyje, tai reiškia, kad gerųjų praktikų mainai vyksta. Pakeliavę po užsienį pamatėme ir supratome, kad žmogus su negalia priimamas taip pat kaip ir kiti visuomenės nariai. Tuo galima tik pasidžiaugti“, – komentuoja ji.
Tikslingo darbo vaisiai
Psichologės teigimu, šie rezultatai yra ilgo vis dar besitęsiančio žmonių su negalia integracijos į visuomenę proceso rezultatai. Pavyzdžiui, jau kurį laiką vaikai su intelekto ir psichosocialine negalia integruojami įprastose mokyklose – priimami vaikai su mokymosi sutrikimais, autizmo spektro sutrikimu, Dauno sindromu.
„Tikslingai to link einame jau ne vienerius metus – agituojama, kad specialiąsias mokyklas reikia panaikinti, o integracija turi būti nuo pat vaikystės. Vaikai priimti kitokį bendraamžį yra mokomi pačioje klasėje. Beje, gerąją patirtį atsineša ir Vakarų bendrovės, kurios įdarbina vis daugiau žmonių su negalia. Be to, žmonių su psichosocialine negalia integraciją į darbo rinką paskatina ir paprasčiausias darbuotojų trūkumas joje“, – sako L. Vaičaitytė.
Tyrimo metu nė vienas dėl kvietimo į darbo pokalbį skambinęs darbdavys neužsiminė apie gyvenimo aprašyme minimą kandidato negalią. Anot psichologės, tai ženklas, kad pagaliau daugiau skiriame darbuotojų kompetencijoms, o ne aplinkinėms detalėms.
„Darbdaviai turi įsivertinti, kokių gebėjimų ir kompetencijų tam tikroms pareigoms reikia. Pavyzdžiui, gal žmogus su autizmo sutrikimu gali dirbti tokiose pareigose, kur nebūtinai reikia aukštų socialinių įgūdžių. Teigiamus pokyčius kuria gerųjų pavyzdžių rodymas, todėl labai svarbu jais dalintis visais įmanomais kanalais, įskaitant ir socialinius tinklus. Tada tai įkvėps ir kitus darbdavius įdarbinti žmones su minėtomis negaliomis, ir paskatins pačius neįgaliuosius labiau pasitikėti savimi ir pabandyti įsilieti į darbo rinką.
Pasitikėjimas savimi, kaip ir visiems žmonėms, taip ir negalią turintiems, turėtų būti ugdomas nuo pat vaikystės – tai galėtų būti daroma per asmenines konsultacijas ar praktinius kursus“, – dalijasi įžvalgomis L. Vaičaitytė.
Teigiamos tendencijos
Anot J. Lepardinienės, teigiamas tendencijas rodo ir dar 2022 metų gruodžio mėnesį tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa, kurios duomenimis, kas antras Lietuvos gyventojas (45 proc.) teigiamai žiūri į darbą kartu su intelekto ar psichosocialinę negalias turinčiais žmonėmis ir nemato priežasčių, kodėl nenorėtų ar negalėtų su jais dirbti. Vienokias ar kitokias darbui kartu su minėtas negalias turinčiais asmenimis trukdyti galinčias priežastis nurodė trečdalis (33 proc.) apklausos respondentų.
„Tiek ši apklausa, tiek mūsų atliktas eksperimentas nuteikia viltingai ir leidžia tikėtis, kad visuomenė, darbdaviai ir kiti darbuotojai vis lengviau priims žmones su intelekto ar psichosocialine negalia bei sudarys jiems tinkamas darbo sąlygas. Jau dabar galime pasakyti, kad darbdaviai žmonių su negalia nebeignoruoja, tačiau dar reikės kiek laiko, kol galėsime teigti, kad diskriminacija negalios pagrindu darbo rinkoje nebeegzistuoja“, – tvirtina CPVA direktoriaus pavaduotoja.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2021 m. iš 147 456 darbingo amžiaus asmenų su negalia dirbo tik 29 proc. Lietuvoje yra 340 tūkst. žmonių, turinčių intelekto ir psichosocialinę negalią.
„Išsikraustykime iš stereotipų!“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama skatinti suvokimą, kad asmuo su intelekto ar psichosocialine negalia yra pilnavertis visuomenės narys ir kaimynas. Taip pat keisti išankstines neigiamas visuomenės nuostatas, skatinant didesnę žmonių su intelekto ir psichosocialine negalia integraciją į visuomenę. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Europos Sąjungos investicijų lėšomis šiuo metu Lietuvoje yra įrengiami grupinio gyvenimo bei apsaugoto būsto namai žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia. Šiuos projektus administruoja CPVA.
