Ar įmanoma miestą padaryti tylesnį, švaresnį ir kartu patogesnį gyventi? Lietuvoje šis pokytis jau vyksta – jį vis aiškiau matome gatvėse: daugėja elektrinių autobusų, plečiasi dviračių takai, o kelionės miestuose tampa ne tik žalesnės, bet ir greitesnės. Prie šių pokyčių reikšmingai prisideda Europos Sąjungos (ES) investicijos, leidžiančios savivaldybėms nuosekliai pertvarkyti judumo sistemą.
Komunikacijos kampanija „Žaliuomenė“ kviečia gyventojus ne tik pastebėti šiuos pokyčius, bet ir patiems tapti jų dalimi – rinktis tvaresnius sprendimus bei pasinaudoti kuriamomis galimybėmis.
Elektriniai autobusai: mažiau taršos, daugiau komforto
Pagal 2025 m. duomenis, Lietuvos miestuose jau kursuoja 665 elektrinės viešojo kelių transporto priemonės – tai sudaro apie 21 proc. viso viešojo transporto parko. Kaip teigia susisiekimo viceministrė Akvilė Danielė, šis pokytis yra reikšmingas: mažėja oro tarša, triukšmas, gerėja gyvenimo kokybė miestuose, o pats viešasis transportas tampa patrauklesnis gyventojams.
„Vis dėlto toks augimas nebūtų įmanomas be Europos Sąjungos investicijų. Iš ES fondų investicijų programos ir plano „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamo „NextGenerationEU“ lėšomis, viešojo transporto parkui atnaujinti numatyta apie 239 mln. eurų. Už šias lėšas 2023–2029 m. laikotarpiu sudaryta galimybė įsigyti 753 netaršius, alternatyviaisiais degalais varomus autobusus“, – sako A. Danielė.
Elektrinės transporto priemonės ir jų infrastruktūra reikalauja didelių investicijų, todėl ES finansavimas leidžia vežėjams, kurie yra sudarę viešųjų paslaugų sutartis su savivaldybėmis, šį pokytį įgyvendinti nuosekliai ir sistemiškai. Tai rodo ir augimo tempas – nuo 2021 m. iki 2025 m. pabaigos elektra varomų viešojo kelių transporto priemonių (autobusų ir troleibusų) bendras skaičius Lietuvoje padidėjo nuo 435 iki 665 vienetų.
100 km kasmet: dviračių takai tampa realia alternatyva
Patogus judėjimas mieste nėra vien tik naujų kelių transporto priemonių įsigijimas – tai visa tarpusavyje susieta sistema. Investicijos apima ne tik transporto priemonių parką, bet ir susijusią infrastruktūrą: atnaujinamas viešojo transporto stoteles, diegiamus informacinius tvarkaraščių stendus, viešajam transportui skirtų A juostų plėtrą bei dviračių takus.
„Viešajam transportui skirtų eismo juostų atnaujinimas ir plėtra leidžia keleiviams judėti greičiau nei naudojantis automobiliais, užtikrinant tikslesnį viešojo transporto judėjimą pagal tvarkaraščius ir didinant jo patrauklumą. Tuo pat metu nuosekliai plečiama ir dviračių infrastruktūra: kasmet Lietuvoje nutiesiama apie 100 km dviračių ir pėsčiųjų takų, kurie vis dažniau jungiami į vientisą tinklą ir leidžia patogiai pasiekti kasdienius traukos objektus. Kai ši sistema veikia išvien, gyventojai ima rinktis alternatyvas automobiliui – ne tik dėl aplinkosaugos, bet ir dėl patogumo. Dviratis tampa ne tik ekonomiškiausia, bet dažnai ir greičiausia susisiekimo priemone mieste, ypač piko metu“, – pažymi susisiekimo viceministrė.
Šie sprendimai jau matomi daugelyje Lietuvos miestų. Elektriniai autobusai važinėja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Vilkaviškio rajonuose, Ukmergėje, Trakuose, Kaišiadoryse, Elektrėnuose ir kituose miestuose, o dviračių infrastruktūra plečiama tiek miestuose, tiek regionuose – vienas ryškesnių pavyzdžių yra Smiltynės–Nidos dviračių takas.
„Artimiausiais metais bus tęsiamos didžiausią efektą duodančios priemonės: viešojo transporto priemonių elektrifikacija, dviračių takų plėtra ir darnaus judumo sprendimai. 2027–2032 m. didžiausios investicijos šioms priemonėms yra planuojamos skirti iš Socialinio klimato fondo lėšų. Siekiama, kad tvarūs pasirinkimai taptų ne alternatyva, o patraukliu kasdieniu pasirinkimu kiekvienam gyventojui“, – sako A. Danielė.
Svarbiausia – ne investicijų dydis, o jų poveikis
Anot susisiekimo viceministrės A. Danielės, investicijų sėkmė vertinama ne pagal panaudotas lėšas, o pagal sukurtą poveikį. Projektai planuojami nuo aiškiai įvardytų iššūkių ir tikslų, jų įgyvendinimas nuosekliai stebimas, vertinami tarpiniai rodikliai, o pabaigoje analizuojamas įgyvendinimo poveikio efektas ir ilgalaikis tvarumas.
„Baigus projektą vertinama, ar jis iš tiesų pakeitė situaciją taip, kaip buvo planuota, ir kokį realų poveikį sukūrė. Taip pat vertinamas ilgalaikis tvarumas, kad sukurta vertė išliktų. Tokiu būdu investicijos orientuojamos į realią naudą žmonėms, o ne į formalų jų įgyvendinimą“, – apibendrina A. Danielė.
Kampanija „Žaliuomenė“ yra finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.
