Energetinis savarankiškumas Lietuvoje vis dažniau tampa ne siekiamybe, o praktika, kurią jau įgyvendina savivaldybės. Europos Sąjungos ir valstybės investicijos į vietinę žalią energijos gamybą, šilumos ūkių modernizavimą ir bendruomeninius sprendimus leidžia didinti energetinę nepriklausomybę, stabilizuoti kainas ir kurti tiesioginę naudą gyventojams.
Energetikos ministerija nuosekliai įgyvendina priemones, kurios skatina vietinės energijos gamybos plėtrą ir efektyvesnį vartojimą. Tai apima tiek atsinaujinančių išteklių diegimą, tiek infrastruktūros atnaujinimą, leidžiantį savivaldybėms realiai mažinti energijos kaštus. Vienas iš naujausių žingsnių – paskelbta 14,2 mln. eurų finansinė parama šilumos ūkių modernizavimui.
Energetikos ministerija nuosekliai įgyvendina priemones, kurios skatina vietinės energijos gamybos plėtrą ir efektyvesnį vartojimą. Tai apima tiek atsinaujinančių išteklių diegimą, tiek infrastruktūros atnaujinimą, leidžiantį savivaldybėms realiai mažinti energijos kaštus. Vienas iš naujausių žingsnių – paskelbta 14,2 mln. eurų finansinė parama šilumos ūkių modernizavimui.
Didėjantis savivaldybių energetinis savarankiškumas
Savivaldybėms siekiant didesnio energetinio savarankiškumo, svarbiausi tampa trys kryptingi sprendimai – vietinė energijos gamyba, efektyvesnis vartojimas ir bendruomeniniai modeliai. Kaip teigia energetikos viceministrė Edita Gudauskienė, investuojant į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos gamybos įrenginius, saulės ir vėjo elektrines ar kitus atsinaujinančius šaltinius, mažėja priklausomybė nuo importuojamo kuro ir kainų svyravimų.
„Ne mažiau svarbus ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas – atnaujinus katilines, modernizuojant šilumos punktus, renovuojant pastatus, galima reikšmingai sumažinti energijos poreikį. Tai dažnai tampa greičiausiu būdu pasiekti apčiuopiamų rezultatų“, – sako E. Gudauskienė.
Trečioji kryptis – bendruomeniniai sprendimai. Savivaldybė, jos įstaigos ir įmonės gali jungtis į energetines bendrijas, dalintis pagaminta elektros energija ar naudotis nutolusiomis saulės elektrinėmis, taip stiprindami ne tik valstybinę, bet ir vietinę energetinę nepriklausomybę.
Rokiškyje – sėkmingai veikianti energetinė bendrija
Praktinis šio modelio pavyzdys jau veikia Rokiškio rajone. Čia įkurta pirmoji Lietuvoje savivaldybės inicijuota energetikos bendrija, suvienijusi ne mažiau kaip 26 savivaldybės įstaigas ir įmones bendrai naudotis elektra, pagaminta iš saulės energijos.
„Įgyvendinant šį projektą bus įsigyta nutolusi 20 MW galios saulės elektrinė, kuri padengs didelę dalį savivaldybės įstaigų, tokių kaip darželiai, mokyklos, ligoninės ir įmonių elektros energijos poreikių. Projektas orientuotas į ilgalaikę finansinę naudą, kadangi investicijos į žaliąją energetiką savivaldybės įstaigoms bei įmonėms leis tapti atsparesnioms nuo elektros kainų svyravimų, o sumažėjusios sąskaitos už energiją leis kryptingiau taupyti savivaldybės biudžetą – pasakoja energetikos viceministrė.
E. Gudauskienė pažymi, kad svarbi projekto dalis – socialinis aspektas. Numatyta, kad daugiau nei 1800 Rokiškio rajono gyventojų, gaunančių socialinę paramą, galės naudotis jiems priskirta saulės elektrinės dalimi, tokiu būdu sumažinant jų gaunamų sąskaitų už elektros energijos dydį.
Tokiems projektams svarbus pasirengimas, todėl reikšmingą vaidmenį atlieka valstybės parama. Rokiškio savivaldybė pasinaudojo finansuojama konsultantų teikiama technine pagalba, skirta pasiruošti tinkamam projekto įgyvendinimui. Taip pat pritaikytas finansinis instrumentas – beveik 16 mln. eurų lengvatinė paskola su 45 proc. dotacija saulės elektrinės įsigijimui.
„Rokiškio savivaldybės planuojamas įgyvendinti energetikos bendrijų modelis gali būti pritaikomas ir kitose savivaldybėse. Svarbiausia – įvertinti energijos poreikį, sutelkti viešojo sektoriaus organizacijas ir pasinaudoti valstybės siūlomomis finansinėmis bei konsultacinėmis priemonėmis. Tokia kryptis leidžia ne tik mažinti išlaidas, bet ir kurti ilgalaikę vertę – stiprinti energetinį saugumą, didinti vietos ekonominį atsparumą ir užtikrinti didesnę naudą gyventojams“, – priduria viceministrė.
Mažesnės sąskaitos – ne teorija: kas keičiasi šilumos ūkiuose
Lygiagrečiai plečiami ir sprendimai šilumos sektoriuje. Šiuo metu Energetikos ministerija sukūrė paramos priemonę savivaldybėms, kuria siūloma 14,2 mln. eurų finansinė parama neefektyvių šilumos gamybos įrenginių keitimui mažesnėse šilumos tiekimo sistemose. Numatoma įrengti iki 40 MW galios atsinaujinančiais ištekliais paremtų šilumos gamybos pajėgumų.
Didžiausias dėmesys skiriamas mažesnėms, iki 3 MW galios sistemoms, kuriose pokytis gali būti jaučiamas greičiausiai. Projektai bus atrenkami konkurso būdu, vertinant jų efektyvumą ir naudą gyventojams.
„Paramą galės gauti licencijuoti šilumos tiekėjai, o finansavimas bus skiriamas biokuro katilams, granulių kuro įrenginiams ir automatizuotoms katilinėms. Vienam projektui numatyta iki 300 tūkst. eurų parama, o bendra finansuojama dalis gali siekti iki 45 proc. tinkamų išlaidų“, – sako E. Gudauskienė.
Pasak jos, daugelyje savivaldybių vis dar naudojamos pasenusios ir neefektyvios šilumos gamybos sistemos, dėl kurių gyventojai už šilumą moka daugiau. Keičiant tokius įrenginius moderniais, atsinaujinančiais ištekliais paremtais sprendimais, vienu metu mažinamos sąnaudos, tarša ir priklausomybė nuo iškastinio kuro.
„Šią žiemą rekordiniai šalčiai smarkiai padidino gyventojų šildymo sąskaitas. Kai kuriose savivaldybėse šilumos kaina buvo gerokai didesnė nei kitose, nes jų šilumos tiekimo sistemos vis dar neefektyvios. Įgyvendinus šią paramos priemonę ir savivaldybėms įrengus atsinaujinančiais energijos ištekliais kūrenamus katilus, šildymo sąskaitos šiose savivaldybėse gyventojams galėtų sumažėti iki 20 proc.“, – sako E. Gudauskienė.
Informacija apie paskelbtas ir planuojamas investicines paramos priemones galite rasti čia.
Kampanija „Žaliuomenė“ yra finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.
