Rugsėjo 23–25 d. Osle vyko tarptautinis „Concept Symposium 2026“, subūręs viešojo sektoriaus sprendimų priėmėjus, tyrėjus ir projektų valdymo specialistus iš įvairių šalių. Renginyje buvo aptariama, kaip efektyviau planuoti ir vertinti viešąsias investicijas, valdyti didelius projektus ir užtikrinti, kad viešosios lėšos kurtų kuo didesnę naudą visuomenei.
Lietuvos patirtį renginyje pristatė Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) atstovas. Pranešime „The Two-Step Public Investment Planning Model in Lithuania“ apžvelgtas Lietuvoje taikomas dviejų etapų viešųjų investicijų planavimo ir vertinimo modelis, padedantis priimti duomenimis ir analize pagrįstus viešųjų investicijų planavimo sprendimus.
Pristatant Lietuvos sistemą daugiausia dėmesio skirta tam, kaip investicijų vertinimas įtraukiamas į strateginio planavimo procesą, kokia analizė atliekama ir kokie sprendimai priimami. Pirmajame etape, siekiant spręsti didesnės apimties problemą, vertinami skirtingi reguliavimo, investavimo ir komunikacijos veiklų deriniai ir ieškoma geriausią sąnaudų ir naudos santykį užtikrinančio sprendimo. Antrajame etape investicijoms į ilgalaikį turtą atliekama išsami paklausos, alternatyvų, finansinė, ekonominė ir rizikos analizė.
„Kai investicijas vertiname pagal jų kuriamą naudą ir išlaidas, galime palyginti net labai skirtingus sprendimus. Pavyzdžiui, investicijos skirtinguose sektoriuose gali prisidėti prie to paties tikslo – CO₂ emisijų mažinimo, tačiau jų efektyvumas, t. y. kiek mums kainuos kiekviena sumažinta CO₂ tona, gali gerokai skirtis. Toks palyginimas leidžia aiškiau matyti, kur investuotos lėšos gali sukurti didžiausią poveikį ir kaip už tuos pačius pinigus būtų galima maksimizuoti naudą“, – sako CPVA Metodinės pagalbos ir kompetencijų centro ekspertas Linas Jasiukevičius.
Pranešime taip pat supažindinta su Lietuvoje naudojamais standartizuotais investicijų vertinimo įrankiais – kaštų ir naudos analizės metodika, skaičiuokle, ekonominių naudų vertėmis ir rizikos vertinimo moduliu. Šie įrankiai padeda investicijas vertinti vienodais principais, mažina vertinimo subjektyvumą, taupo laiką ir leidžia daugiau dėmesio skirti investicijų kuriamai ekonominei, socialinei ir aplinkosauginei naudai.
Dalyvavimas tokiuose tarptautiniuose renginiuose suteikia galimybę ne tik pasidalyti Lietuvos sukaupta viešųjų investicijų planavimo patirtimi, bet ir palyginti skirtingose šalyse taikomus sprendimus bei parsivežti idėjų tolesniam sistemos tobulinimui.
