Net ir didžiausios regionuose veikiančios šalies įmonės šiuo metu susiduria su darbuotojų trūkumu. Įtakos turi įsišaknijusi regioninių miestų problema – emigracija į didesnius šalies miestus bei užsienį. Siekdamos pritraukti motyvuotus specialistus likti ir įsitvirtinti regione, mokymo įstaigos kooperuojasi ir kartu su verslo atstovais ieško efektyviausių sprendimų.
Utenos mieste tokiam tikslui pasiekti jėgas vėl suvienijo viena tvariausių trikotažo produkcijos gamybos įmonių „Utenos trikotažas“ ir Aukštaitijos profesinio rengimo centras.
Susidomėjimas yra, trūksta motyvacijos likti
Įmonė „Utenos trikotažas“ yra bene vienintelė organizacija Utenos regione, kurios visos pagrindinės funkcijos yra sutelktos šiame Rytų Aukštaitijos mieste. Apie trečdalį darbuotojų sudaro siuvėjai – siuvimo cechas yra didžiausias įmonėje, todėl verslas nuolat ieško tiek patyrusių, tiek ir potencialių siuvėjų.
„Žmonės yra esminis šio verslo sėkmės faktorius. Pradedantiesiems siūlome galimybes išmokti reikalingų įgūdžių, kurie padeda siekti aukštesnių darbo rezultatų, lipti karjeros laiptais ir gauti geresnį atlygį. Siekiame, kad darbuotojai gautų teisingą atlygį už atliktą darbą, todėl nuolat diegiame ir tobuliname atlygio sistemas“, – komentuoja SBA grupės bendrovės „Utenos trikotažas“ personalo vadovė Giedrė Žeimienė. Nors tai – vienas didžiausių ir moderniausių fabrikų Vidurio ir Rytų Europoje, motyvacijos jauniems žmonėms likti stinga. G.Žeimienė įvardija, kad darbuotojų trūkumo priežastys yra kompleksinės.
„Vidutinis darbo stažas siekia apie 18 metų ir savanoriškai paliekančių įmonę darbuotojų procentas yra palyginti nedidelis. Kadangi amžiumi esame brandi įmonė, kasmet dalį darbuotojų išleidžiame į pensiją. Tokio dydžio įmonėje kolektyvo pokyčiai vyksta nuolat – naujų darbuotojų ieškome visada. Vis dėlto, didžiausia šalies rykštė – emigracija – iš Utenos atėmė ketvirtadalį gyventojų ir potencialių „Utenos trikotažo“ darbuotojų. Auga konkurencija ne tik tarp kitų Lietuvoje veikiančių gamybinių įmonių, tačiau konkuruojame ir su kitų sektorių, o neretai ir kitų šalių darbdaviais“, – komentuoja G.Žeimienė.
Visgi, anot Aukštaitijos profesinio rengimo centro direktoriaus Vlado Pusvaškio, bendras susidomėjimas šiuo amatu kasmet tampa vis didesnis. Šiais mokslo metais priimtas 21 moksleivis į tęstinę siuvėjo mokymo programą. „Tai individualaus, smulkiojo verslo galimybė bei prasmingo ir įdomaus laisvalaikio praleidimo būdas. Siuvėjo profesiją daugiausia renkasi jaunos merginos ir moterys. Šiai profesijai labai svarbios asmeninės savybės – kruopštumas, atidumas, susikaupimas, stiliaus ir estetikos pajautimas, netgi meniniai gebėjimai. Profesija sunki, reikalaujanti atsidavimo, bet kartu ir patraukli dėl galimybių, kurios atsiveria ją įgijus“, – sako V.Pusvaškis.
Atnaujinama prieš 3 metus užsimezgusi draugystė
V.Pusvaškis pasakoja, kad užmegzti sėkmingą oficialią partnerystę su „Utenos trikotažu“ pavyko dar 2018 metais. Įmonė padovanojo mokyklai 10 pramoninių siuvimo mašinų, virš 1,5 tonos įvairiausių audinių ir siūlų. 2019–2020 mokslo metais būsimos siuvėjos ir mokytojos turėjo galimybę nuvykti į ekskursiją ir apsižvalgyti po siuvimo cecho vidines darbo erdves. Deja, dėl pasaulį sukausčiusios pandemijos, bendradarbiavimą teko pristabdyti. „Ekskursija buvo labai įdomi, mokinės galėjo iš arti susipažinti su visais cechais, išbandyti save įvairiose siuvimo linijose. Mokytojai taip pat džiaugėsi pagilinę profesines žinias, nes technika ir technologijos nestovi vietoje, gamybinis procesas pastaruoju metu sparčiai keičiasi, robotizuojasi. Buvo sudarytas ir tolesnis praktikų ir išvykų planas, tačiau 2020-aisiais pasaulinė pandemija nutraukė praktinį mokymą gamyboje ir sutartis nebebuvo pratęsta. Pandeminiam laikotarpiui po truputį atsitraukiant ir mokiniams grįžtant į mokyklą, ieškoma būdų sutartis atnaujinti“, – sako V.Pusvaškis.
Pasak G.Žeimienės, VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) projekto „Profesijos, pritaikytos verslui“ sukurta interaktyvi platforma portale 15min paskatino atnaujinti partnerystę ir šiuo metu su Aukštaitijos profesinio rengimo centru jau aptariami abipusiai lūkesčiai ir derinamos bendradarbiavimo galimybės. „Mes pasiruošę priimti šio centro auklėtinius praktikai, kurios metu garantuojame vertingą žinių ir įgūdžių stiprinimą bei įdomų karjeros startą. Apskirtai, mokslo įstaigų ir verslo bendrovių bendradarbiavimas yra būtinas, jeigu norime ruošti paklausius specialistus, suteikti jiems ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių. Kiekviena tai skatinanti iniciatyva padeda imtis veiksmų, kuriuos darbų rutinoje kartais atidėliojame“, – sako G.Žeimienė.
Jai antrina mokyklos direktorius teigdamas, kad bendradarbiavimas su verslu profesinėms mokykloms yra neišvengiamas ir būtinas procesas. Švietimo įstaiga atliepdama rinkos poreikius reaguoja ir parengia specialistus, kurie yra stipraus ir darnaus verslo pagrindas. „Tikimės, kad daugeliui mūsų mokinių bus galimybė atlikti profesinę praktiką „Utenos trikotaže“, tam kad mokiniai įsitikintų šios profesijos privalumu įsidarbinant. Prisilietę prie darbo vietos gyvai, mokiniai bus paskatinti baigus mokslus likti dirbti šioje siuvimo įmonėje. Bendraujant dėl sutarties pratęsimo, „Utenos trikotažas“ atstovai pasidžiaugė ilgamete mokyklos ir įmonės draugyste bei pritarė ne tik praktikantų priėmimui, bet ir, tikėtina, kad geranoriškai prisidės prie praktinio ugdymo proceso audiniais ir siūlais“, – sako V.Pusvaškis.
„Profesijos, pritaikytos verslui“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros inicijuota komunikacijos kampanija, kuria skatinamas Lietuvos profesinio mokymo įstaigų ir verslo įmonių bendradarbiavimas. Kampanijos metu sukurta į verslą orientuota elektroninė platforma – profesinių mokyklų kontaktų žemėlapis, taip pat dalinamasi geraisiais profesinių mokyklų ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžiais. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Europos Sąjungos investicijomis kasmet modernizuojamos profesinio mokymo įstaigos ir gerinama jų infrastruktūra visoje Lietuvoje.
