„Turime gana daug projektų, bet visi jie atsiranda dėl to, kad dabar neturiu pinigų. Ne todėl, kad galbūt verslas išmano geriau. Jei į verslo partnerį bus žiūrima tik kaip į piniginę, sėkmės nebus. Jis gali duoti daug daugiau – atnešti technologijų, žinių, požiūrį. Jis juk ir pelną gauna dėl procesų efektyvinimo, priimtinos kainos už kokybę“, – viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės situaciją Lietuvoje apibūdina Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus viršininkė Jekaterina Šarmavičienė „Verslo žinių“ straipsnyje „PPP Lietuvoje įgauna pagreitį, bet persekioja verslo baubas“.
CPVA duomenimis, šiuo metu Lietuvoje vyksta 22 PPP konkursai. Dalies jų derybos jau pasistūmėjusios, dalies dokumentai dar rengiami. 17 planuotų partnerysčių taip ir nepavyko įgyvendinti.
Anot J. Šarmavičienė, dabartinės situacijos proveržiu pavadinti dar negalima, tačiau sako, kad mums sekasi geriau nei latviams ar estams. Šių šalių atstovai į CPVA atvyksta konsultuotis ir į Lietuvą žiūri kaip į teigiamą viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės pavyzdį.
„Jei sugebėtume suvienyti mažų miestelių projektus į programą, būtų lengviau ir savivaldybėms, ir verslui: mažėtų kaina ir būtų daugiau intereso verslui. Bet kalbame apie 60 skirtingų valdytojų, kiekvienas pirmiausia jaučiasi atsakingas už savo gyventojus, todėl sujungti gana sudėtinga. Kiek domėjomės kitų šalių praktika, tai vienintelė išeitis turintiems tokią problemą“, – sako J. Šarmavičienė.
Plaučiau skaitykite: čia (Premium)
