Rūdninkų karinio miestelio projektas pasiekė vieną svarbiausių įgyvendinimo etapų – visa apimtimi įsigaliojo visos trys antrojo etapo viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) sutartys. A dalies sutartis įsigaliojo birželio 23 d., o B ir C dalių – liepos 9 d., užbaigiant visų trijų projektų finansinį užbaigimą (angl. financial close). Tai reiškia, kad įvykdytos visos sutartyse numatytos išankstinės sąlygos, galutinai užtikrintas projektų finansavimas ir pereinama prie aktyvių projekto darbų.
Rūdninkų karinis miestelis kuriamas siekiant sudaryti sąlygas Lietuvoje dislokuoti Vokietijos brigadą, stiprinti Lietuvos gynybos infrastruktūrą, priimančiosios šalies paramos pajėgumus bei vykdyti Lietuvos įsipareigojimus NATO sąjungininkams. Tai iki šiol didžiausias Lietuvoje viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu vykdomas projektas, kurio vertė siekia apie 1,2 mlrd. eurų.
Antrasis Rūdninkų karinio miestelio etapas įgyvendinamas pagal tris atskiras VPSP sutartis (A, B ir C dalys). Toks modelis pasirinktas siekiant efektyviau valdyti vieną didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje, paskirstyti rizikas tarp partnerių, sudaryti galimybes darbus vykdyti lygiagrečiai ir užtikrinti sklandesnę jų eigą.
VPSP sutarčių įsigaliojimas visa apimtimi reiškia, kad baigtas finansinis užbaigimas, galutinai užtikrintas projekto finansavimas ir įvykdytos visos sutartyse numatytos išankstinės sąlygos. Nuo šio momento privatūs partneriai gali visa apimtimi vykdyti statybos ir kitus VPSP sutartyse numatytus darbus.
„Rūdninkų projektas yra vienas sudėtingiausių ir ambicingiausių viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų Lietuvos istorijoje. Nuo šiol pagrindinis dėmesys bus sutelktas į numatytų darbų įgyvendinimą ir karinio miestelio infrastruktūros kūrimą. Tai svarbus žingsnis ne tik vystant modernią Lietuvos gynybos infrastruktūrą, bet ir vykdant mūsų įsipareigojimus NATO sąjungininkams“, – sako Centrinės projektų valdymo agentūros VPSP skyriaus vadovė Neringa Pažūsienė.
Numatoma, kad Rūdninkų karinio miestelio infrastruktūra bus kuriama etapais, o projektui pasiekus eksploatavimo etapą privatūs partneriai taip pat bus atsakingi už jos priežiūrą ir paslaugų teikimą. Projektas taps vienu svarbiausių Lietuvos gynybos infrastruktūros objektų ir reikšmingai prisidės prie šalies bei viso regiono saugumo stiprinimo.
