Kurti savo svajonių mokyklą – tokia išskirtinė galimybė teko septynių Lietuvos mokyklų mokiniams, jų tėvams, mokytojams ir bendruomenių atstovams, dalyvavusiems ES lėšomis finansuojamame projekte, skirtame bendrojo ugdymo mokyklų modernizavimui, kuriant jose šiuolaikiškas mokymosi erdves.
Unikalus pilotinis projektas, kuriam skirta beveik 2,9 mln. Eur, šiuo metu baigiamas įgyvendinti Vilniaus Baltupių, Kėdainių „Ryto“, Klaipėdos Gedminų, Šiaulių Gegužių, Kauno Vinco Kudirkos ir Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijose bei Kauno rajono Šlienavos pradinėje mokykloje.
Mokykla, iš kurios vaikai nebėga
Projekto dalyviai kartu su architektų komandomis, kurias sudarė profesionalūs architektai ir Vilniaus dailės akademijos studentai, kūrybinių dirbtuvių metu kūrė savo svajonių mokyklos vizijas. Jų pagrindu buvo parengti projektiniai pasiūlymai, techniniai projektai ir pagal juos modernizuotos mokyklų erdvės.
Siauri koridoriai ir beveidžiai mokyklų holai virto atviromis, spalvingomis daugiafunkcinėmis erdvėmis, skirtomis susibūrimams, bendravimui, saviugdai ir poilsiui. Jose įrengtos bibliotekos-skaityklos, amfiteatro tipo auditorijos su išmaniaisiais ekranais ir projektoriais. Mokyklose atsirado jaukios užkandinės su poilsio zonomis, šiuolaikiškos kompiuterių bei laboratorijų klasės, modernios sporto ir aktų salės.
„Siekėme sukurti atviras, permatomas ir universalias erdves, kad mokiniai patys sugalvotų, ką jose norėtų veikti. Kūrėme mokyklą, pritaikytą visos dienos veikloms, neformaliam mokymuisi ir bendravimui, iš kurios vaikai nebėgtų, o norėtų joje leisti laiką“, – sako vienas iš projekto dalyvių architektas Vytautas Biekša.
Skirtingai nei kosmetinė mokyklų renovacija ar einamieji remontai, šis projektas iš esmės keičia sovietmečiu statytų mokyklų aplinką ir kuria joje atvirą, demokratišką atmosferą.
Pilotinio projekto tąsa regionuose
Anot architekto Tomo Grunskio, labai svarbu, kad ši puiki iniciatyva būtų tęsiama ir kitose šalies mokyklose. „Naujos kokybės aplinka daro įtaką visam edukaciniam procesui, mokinių ir mokytojų savijautai. Tokiose erdvėse keičiasi ir pačių mokinių elgesys, jos skatina kūrybiškumą, bendravimą ir bendradarbiavimą“, – pabrėžia jis.
Kadangi dauguma šalies mokyklų pastatytos pagal tipinius projektus, parengtais projektiniais pasiūlymais raginamos naudotis ir kitos šalies mokyklos. Projekto metu parengtomis rekomendacijomis, tęsiant gerąją pilotinio projekto praktiką, privaloma naudotis ir mokykloms, savo erdves modernizuojančioms pagal regioninę priemonę „Mokyklų tinklo efektyvumo didinimas“.
Šiuo metu pagal šią priemonę įgyvendinami 79 projektai, kurių vertė siekia 35,5 mln. Eur. Numatoma atnaujinti 109 mokyklų mokymo erdves, o kartu su pilotiniu projektu naujos kokybės erdvėmis iki 2020 metų pabaigos iš viso turėtų praturtėti 116 šalies mokyklų.
Pilotinio projekto vykdytojai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo aprūpinimo centras ir Vilniaus dailės akademija. Projektą administruoja Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).
