2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijos

Stebėsenos komiteto nariai aptarė naujausias Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai

2026 m. birželio 19 d.

Viename gražiausių Lietuvos dvarų ansamblių – Užutrakio dvaro sodyboje, kurios atkūrimui buvo pasitelktos Europos Sąjungos investicijos, šių metų birželio 18 dieną įvyko 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos Stebėsenos komiteto išvažiuojamasis posėdis. 

Svarbiausi iššūkiai ir rekomendacijos Lietuvai     

Europos Komisijos užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato atstovas Ričardas Gaurys Stebėsenos komiteto nariams pristatė 2026 metų EK ataskaitoje paskelbtas Lietuvai skirtas rekomendacijas dėl šalies ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos.

Šios rekomendacijos apima 2026–2027 metus ir bus itin svarbios rengiant Nacionalinį ir regioninį partnerystės planą (NRPP) bei derantis su EK dėl ateinančios finansinės perspektyvos ir reformų.  

Dėmesys saugumui, konkurencingumui ir socialinei politikai – taip trumpai būtų galima apibūdinti EK rekomendacijas Lietuvai.

Mūsų šalis giriama už tai, kad padidino išlaidas gynybai. Tačiau, siekiant finansuoti saugumo poreikius ir kartu užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitų viešųjų paslaugų finansavimą, Lietuvai rekomenduojama padidinti viešąsias pajamas ir pasinaudoti reformomis, įgyvendinamomis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis. Tai turėtų apimti nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčių reformas, specialių mokesčių režimų racionalizavimą, kovą su šešėline ekonomika ir laipsnišką subsidijų iškastiniam kurui panaikinimą.

EK ataskaitoje pažymima, kad Lietuvos rizikos kapitalo ekosistema auga sparčiausiai regione, tačiau nepakankamos verslo inovacijos stabdo augimą, o mažoms ir vidutinėms įmonėms vis dar sunku gauti finansavimą. Konkurencingumą galėtų padidinti investicijoms skirtų santaupų (įskaitant papildomą kaupimą pensijai) didinimas, finansų rinkų vystymas, mokslo ir verslo ryšių stiprinimas ir bendradarbiavimo tarp savivaldybių gerinimas.

Lietuva padarė pastebimą pažangą, diegdama atsinaujinančiųjų išteklių energiją, tačiau ir toliau išlieka priklausoma nuo elektros energijos importo. Sumažinti pragyvenimo išlaidas ir dar labiau sustiprinti energetinį saugumą galėtų tinklo atnaujinimas, pastatų renovacija, elektrifikavimas ir investicijos į viešąjį transportą.

Problemos įsisenėjusios, reikia sprendimų    

Lietuvos sveikatos priežiūra vis dar nesiekia ES vidurkio, prevencijos priemonėmis išvengiamas mirtingumas išlieka didelis, o kaimo vietovėse trūksta sveikatos priežiūros paslaugų. Todėl reikėtų didinti galimybes naudotis sveikatos priežiūros bei ilgalaikės priežiūros paslaugomis.

Įgyvendindama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Lietuva imasi veiksmų modernizuoti bendrojo ugdymo sistemą, tačiau atotrūkis švietimo srityje tarp miesto ir kaimo mokyklų moksleivių pasiekimų neišnyko. Siekiant įgūdžius suderinti su darbo rinkos poreikiais ir padidinti užimtumą, reikia didinti mokytojo profesijos patrauklumą, taip pat skatinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos programas ir profesinio mokymo reformas.

Sumažinti skurdą ir nelygybę, socialinės atskirties riziką galėtų tinkamesnė socialinės apsaugos politika, įskaitant socialinio būsto programas, bei didesnė jos aprėptis, taip pat geresnė socialinių paslaugų stebėsena, – rekomenduoja EK.

Ištyrė, kaip padidinti būsto prieinamumą       

Stebėsenos komiteto nariai taip pat buvo supažindinti su naujausiu būsto prieinamumo Lietuvoje didinimo galimybių vertinimu, kurį atliko bendrovės „Smart Continent Management Institute“ tyrėjai, bendradarbiaudami su  Aplinkos, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų ministerijomis, Lietuvos banku, CPVA, ILTE, asociacijomis ir savivaldybėmis.

Tyrimas atskleidė, kad šaliai reikalingi kompleksiniai sprendimai, apimantys būsto pasiūlos didinimą, įperkamumo gerinimą, socialinio ir prieinamo savivaldybių būsto plėtrą bei efektyvesnį esamo būsto fondo panaudojimą. Šie vertinimo rezultatai bus panaudoti, kuriant nacionalinę būsto prieinamumo strategiją, kurią planuojama parengti iki šių metų pabaigos.

Posėdyje diskutuota ir apie įgyvendinamas administracinės naštos mažinimo priemones, taip pat pristatyti 2021–2027 metų ES fondų investicijų programos keitimo projektas bei programos komunikacijos įgyvendinimo pažanga.   

Po posėdžio stebėsenos komiteto nariai apžiūrėjo Užutrakio dvaro sodybą, apsilankė Trakų neįgaliųjų užimtumo centre, kur domėjosi centre vykdomų socialinių dirbtuvių veikla bei jų kuriama verte bendruomenei. Šis centras – vienas iš projekto „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionuose“ partnerių. 2025 m. šis projektas pelnė   „Europos burių“ apdovanojimą Investicijų į žmogų kategorijoje.     

Dalintis

Kitos naujienos

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut elit tellus, luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar dapibus leo.

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut elit tellus, luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar dapibus leo.

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut elit tellus, luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar dapibus leo.