Stėgalių stumbrynas – Europos Sąjungos lėšomis įkurtas ir 2023 m. duris atvėręs pirmasis Lietuvoje stumbrynas, kuriame gyvena 25 stumbrai, o inovacijos žavi net užsieniečius. Naujoves, Stėgalių stumbryną ir į raudonąją knygą įrašytus stumbrus galėsite pamatyti gegužės 10 d. viename iš 12 nemokamų atvirų durų dienų „UžmESk akį“ renginių, kuriuos organizuoja Centrinė projektų valdymo agentūra.
Stumbryno poreikis atsirado dėl kelių priežasčių – ūkininkų nepasitenkinimo, nes stumbrai darė žalą ir ištrypdavo pasėlius, bei lietuviškos populiacijos koncentracijos – ji buvo vienoje vietoje, tarpusavyje susimaišiusi. Toks susitelkimas kėlė didelę ligų grėsmę. Tuomet pradėta ieškoti sprendimo – įkurti saugomą teritoriją arba mažinti bandą gaudant, skirstant ir pervežant į kitas teritorijas.
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos direktorius Eimutis Gudelevičius pasakoja sulaukęs skambučio iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės, kuri domėjosi teritorija stumbrų apgyvendinimui: „Taip sutapo, kad mes kaip tik buvome sutvarkę teritoriją Stėgalių gamtiniame komplekse, kuri, mūsų nuomone, labai tiko stumbrynui įrengti. Tuomet kartu su gerai žinomu stumbrininku Ryčiu Papšiu ir medžioklėtyros ekspertu daktaru Artūru Kibiša pradėjome planuoti stumbryną – idėją, kaip jis galėtų atrodyti“.
Stumbrynas – išsigelbėjimas ne tik stumbrams, bet ir žemės ūkiui
Atsiradus ES investicijomis finansuojamam projektui „Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimas“ buvo nuspręsta Dzūkijos nacionalinio parko Stėgalių gamtiniame komplekse atidaryti stumbryną. Daugiau informacijos apie jį ir registraciją galite rasti čia.
„Kadangi mūsų teritorija yra miškinga, nutolusi nuo gyvenviečių, taip pat mažai žemės ūkio paskirties žemės, mažai ūkininkų, tad mažai rizikos, kad apgyvendinti stumbrai padarys žalos žemės ūkiui“, – pasakoja direktorius E. Gudelevičius.
Teritorija, kurioje turėjo būti atidarytas stumbrynas, yra nutolusi nuo Baltarusijos sienos tik per 16 km, aplink šią vietą buvo nuolat sutinkami atklydę iš Baltarusijos stumbrų patinai. Direktorius teigia, jog Dzūkijos krašte 2022 m. buvo užfiksuoti net 28 atklydėliai.
„Jie čia gyveno, todėl tikslas buvo ES lėšomis pagauti vidurio Lietuvoje gyvenančias stumbrų pateles, sumažinant bandose esančių patelių skaičių ir Dzūkijos nacionaliniame parke įrengti stumbryną. Aptvaruose stumbrų patelės būtų adaptuojamos, vėliau, suformavus bandą, išleidžiamos į laisvę, kurioje, susiporavusios su iš Baltarusijos atklydusiais patinais, suformuotų naujas bandas. Tikėtina, kad naujos bandos gyventų Dzūkijos miškingose teritorijose“, – teigė E. Gudelevičius.
Lietuvos stumbrai susidurdavo su didžiulėmis išlikimo problemomis: stumbrai veisėsi tarpusavyje, vyko kraujomaiša, dalis jauniklių numirdavo iš karto, dalis – užaugdavo nesveiki, ligoti, tačiau gavus finansavimą šią problemą buvo galima išspręsti ne tik didinant genetinę įvairovę, tačiau ir išsaugant sveiką ir stabilią populiaciją.
Nors stumbrynui įkurti prireikė 7-nerių metų, bet direktorius teigia, kad buvo laiko gerai pasiruošti ir viską tinkamai suprojektuoti: „ES lėšomis suprojektavus aptvarus su visa infrastruktūra stumbryno priežiūrai ir aptarnavimui, buvo nuspręsta sukurti tradicinės architektūros sodybą su visais priklausiniais: stumbrininko nameliu, svirnu, ūkiniu pastatu ir kluonu. Vėliau pradėta iš kitų regionų pervežti stumbrus“.
Aptvaruose – net 25 stumbrai
Trijuose atskiruose aptvaruose, kurių bendras plotas 100 ha, įrengta visa infrastruktūra: pašėrimo vietos, automatinės girdyklos, kurios net žiemos metu neužšąla, druskos laižyklos, pašarinės aikštelės, smėlio aikštelės, šėryklos šienui bei pašiūrės nuo saulės.
Direktorius E. Gudelevičius teigia, kad pirmasis aptvaras yra ekspozicinis, pritaikytas žmonėms: „Į ekspozicinį aptvarą buvo atvežti 4 lietuviški stumbrai patinai. 3 m aukštyje įrengtame take žmonės gali saugiai pasivaikščioti ir jais pasigrožėti. Takas eina tarp medžių lajų, pabaigoje yra įrengta apžvalgos aikštelė, tad galima stebėti, kaip jie maitinasi, maudosi smėlio voniose. Stumbrai jau priprato prie žmonių, jų nebijo, fotografuojami pozuoja“.
Kiti du aptvarai skirti bandų formavimui. Direktorius pasakoja, kad 2023 m. viename iš aptvarų gyvenusios patelės atsivedė jauniklių ir suformavusios bandą buvo išleistos į laisvę: „Mes papildomai juos šeriame, tad jie toli nenueina, laikosi arčiau stumbryno, maitinasi kirtavietėse, miškuose ir pievose, sėkmingai gyvena natūraliomis sąlygomis. Keliems stumbrams yra uždėti antkakliai su GPS imtuvais, kad galėtume juos stebėti. Truputį pašerdami mes juos išlaikome, kad jie nenueitų iki dirbamų laukų“.
Aptvaruose šiuo metu yra 25 stumbrai: 4 lietuviški patinai yra ekspoziciniame aptvare, antrame aptvare yra 6 patelės ir 4 jaunikliai, ruošiami išleisti į laisvę. Trečiame aptvare yra 10 patelių, kurios buvo atvežtos šiais metais naujos bandos formavimui. Pas šias stumbrų pateles įleistas iš Vokietijos atvežtas stumbras patinas vardu „Dunstas“.
Direktorius teigia, kad ES lėšos pasitarnavo pradedant valdyti populiaciją: gaudyti, skirstyti, pervežti ir išleisti sveikus gyvūnus į laisvę: „ES investicijos padėjo įrengti Stėgalių stumbryną, Telšių stumbryną, suremontuoti ir praplėsti Pašilių stumbryną, padaryti stumbrų gaudyklas, nupirkti pašarų papildomam stumbrų šėrimui ir priemonių stumbrų stebėsenai. Tik šių lėšų pagalba bus didinama stumbrų genetinė įvairovė ir jiems negrės išnykimas“.
Be visų šių įrengtų pastatų stumbryne taip pat dirba stumbrais besirūpinantys darbuotojai, kurie gali papasakoti begalę įdomių istorijų ir faktų. E. Gudelevičius ragina pasinaudoti proga ir sudalyvauti gegužės 10 d. rengiamoje talkoje, kurioje bus galima ne tik susipažinti su stumbrais ir stumbrynu, bet ir prisidėti prie gamtos puoselėjimo.
Gegužės mėnesio renginiai
Gegužės 10 d. nuo 10 val. iki 12 val. vyks ekskursija po stumbryną, kurios metu lankytojai sužinos apie „Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimo“ projektą, pamatys stumbrininko namelį ir susipažins su stumbrais. O nuo 13 val. bus kviečiami į talką: kirs nereikalingas atžalas, pušaites, kas invazinius augalus.
Daugiau informacijos apie renginį ir registraciją galite rasti čia.
„Ryte stumbrai ateina maitintis, o dieną ilsisi miškelyje, tačiau visuose aptvaruose yra vaizdo stebėjimo kameros, tad jeigu stumbrų matomoje vietoje nebūtų – lankytojams visada galime parodyti filmuotą medžiagą. O atvažiavę į stumbryną žmonės pamatys ne tik jį, tačiau taip pat Stėgalių ežeriuką, įspūdingą kadagyną, gamtines vertybes“, – teigia direktorius.
Viso projekto vertė yra daugiau nei 5,5 mln. eurų. Šiomis lėšomis buvo įrengtas ne tik Stėgalių stumbrynas, bet ir daugybė papildomų dalykų: stumbrų gaudyklės, įranga stumbrų priežiūrai, atlikti veterinariniai ir genetiniai tyrimai, užbaigta Pašilių stumbryno rekonstrukcija.
„Turėjome galimybę atidaryti šį stumbryną, kurį lanko ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai. Buvo atvažiavę net ukrainiečiai, kurie nori su mumis bendradarbiaut ir sakė, kad visą Europą pravažiavo ir taip įrengto stumbryno niekur kitur nematė, tad jį tikrai verta aplankyti“, – šypsosi direktorius.
Atvirų durų dienų „UžmESk akį“ organizatorius VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra kviečia gegužės mėnesį aplankyti žalią ir europietišką Lietuvą. Stėgalių stumbrynas yra vienas iš 12 įspūdingų projektų, kurie reikšmingi ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Savo įmonių ir įstaigų duris atveria tiek viešojo, tiek privataus sektorių atstovai, sėkmingai pasinaudoję ir besinaudojantys ES investicijų suteikiamomis galimybėmis. Renginių ciklas vyksta gegužės 2-31 dienomis.
Kviečiame ne tik „užmesti akį“ į projektus, bet ir sudalyvauti įtraukiančiose veiklose, edukacijose ir ekskursijose. Visi renginiai – nemokami, tačiau dėl riboto žmonių skaičiaus būtina registracija.
Renginių ciklą finansuoja Europos Sąjunga.
15min.lt ir CPVA informacija
