Fontanas, gėlynai, mažosios architektūros elementai, vaikų žaidimo aikštelės ir nauji pasivaikščiojimo takai, jaukios pasisėdėjimo vietos bei virš jų esančios pergolės vijokliams. Ir tai tik dalis naujų dalykų, kurie pasitiks vilniečius ir miesto svečius naujai atgimsiančiame Reformatų sode, jungiančiame Pylimo ir Trakų gatves.
Šiandieną kultūrinį-istorinį reformacijos paveldą Vilniuje reprezentuojantis Reformatų sodas žmonių poreikiams panaudojamas gana prastai. Dabar čia vilniečiai dažniausiai vedžioja šunis, apleistoje teritorijoje neorganizuojami jokie masiniai kultūros renginiai, nėra galimybės jaukiai leisti laisvalaikį su šeima. Pagaliau, dėl tokios situacijos ir smulkusis verslas nemato poreikio čia planuoti savo veiklos.
Tikimasi, kad po dvejų metų, sutvarkius sodą pagerės ne tik miesto įvaizdis, bet čia vėl grįš gyvybė – tai bus vilniečių ir miesto svečių poilsio erdvė, turiningai laisvalaikį galės leisti šeimos su vaikais, bus organizuojami renginiai ir šventės. Padidėjus žmonių srautui išaugs susijusių paslaugų poreikis, kas sudarys galimybes verslo kūrimuisi ir plėtrai aplinkinėse teritorijose.
XVII a. I p. įsikūrę evangelikai reformatai šiaurinėje parko dalyje buvo įrengę kapines, kurios sovietmečiu buvo visiškai sunaikintos. Buvusių kapinių vietoje atnaujintame sode mirusiųjų atminimui kiekvieną pavasarį sužydės tulpių laukas. Projekto architektė Jurga Večerskytė-Šimeliūnė įsitikinusi, kad reikia išsaugoti istorinę šios vietos svarbą. Pasak jos, reformatų sodai turėtų tapti pagarbos ir atminimo Reformacijos švietimo ir kultūros judėjimui išraiška.
Projektą „Kultūrinį-istorinį reformacijos paveldą reprezentuojančio Reformatų sodo atkūrimas ir sutvarkymas“ įgyvendins Vilniaus miesto savivaldybės administracija, su kuria sutartį Centrinė projektų valdymo agentūra pasirašė 2017 m. sausio 23 d. Projekto suma – daugiau nei 1,9 mln. eurų, iš kurių daugiau nei 1,7 mln. eurų – Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos.
Tai yra pirmasis projektas, įgyvendinamas pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“. Šiai nacionalinę regioninę politiką realizuojančiai priemonei finansuoti iš viso skirta iki 150,7 mln. eurų, iš kurių bemaž 138,5 mln. eurų – ES fondų lėšos.
Apie priemonę „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“
Pagal šią priemonę 2014-2020 metų ES investicijų periodu planuojama įgyvendinti daugiau nei 60 projektų didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Didžiosios dalies projektų tikslas – sutvarkyti viešąsias erdves, kad jos taptų naujais miestų traukos centrais, žmonių susibūrimo vietomis. Sutvarkyti skverai bei parkai prisideda prie gyventojų gyvenimo vertės gerinimo, sudaromos palankesnės sąlygos verslui, kurie gali įgyvendinti tiek naujas savo idėjas, tiek ir plėtoti esamą veiklą.
Kita dalis projektų bus orientuoti į apleistų ir nenaudojamų teritorijų bei infrastruktūros sutvarkymą. Tinkamai atnaujinus senus pastatus ar naudos neduodančias teritorijas, bus sudarytos sąlygos plėtotis verslui, pritaikyti socialinei ar bendruomenių veiklai.
Trečioji sritis, į kurią orientuoti priemonės „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“ projektai – gyvenamosios aplinkos gerinimas gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose. Už ES lėšas bus kuriamos ir atnaujinamos vaikų žaidimų aikštelės, tvarkomas gatvių apšvietimas, sutvarkoma aplinka ir poilsio zonos, automobilių stovėjimo aikštelės ir pan.
