Tarptautinis vystomasis bendradarbiavimas

Veiklos sritys

ES Dvynių projektai

Kas yra ES Dvynių programa?

  • Analogiškų valstybinių institucijų bendradarbiavimas;
  • Europos Sąjungos (ES) valstybių narių reformų patirties perdavimas šalims-naudos gavėjoms;
  • Parama valstybinių institucijų infrastruktūros reformoms, teisinės bazės pokyčiams, valstybės tarnautojų administracinių ir institucinių gebėjimų ugdymui;
  • Rezultatai siekiant priartinti šalies-naudos gavėjos valstybės valdymo sistemą prie ES standartų.

Šalys-naudos gavėjos:

  • Narystės ES siekiančios šalys (Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Šiaurės Makedonija, Kosovas, Juodkalnija, Serbija ir Turkija);
  • ES Rytų kaimynystės šalys (Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova, Ukraina);
  • Pietų kaimynystės šalys (Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Palestina, Libanas, Marokas, Tunisas);
  • Kitos šalys, kuriose vykdomi pilotiniai ES Dvynių projektai (Ruanda, Zambija, Dominikos Respublika, Kirgizija, Madagaskaras, kitos).

Veikimo principai:

  • Paramos poreikį nurodo ir projekto koncepciją (angl. fiche) rengia atitinkamos šalies-naudos gavėjos institucijos;
  • Projekto poreikį svarsto, projekto koncepciją tvirtina ir finansavimą teikia Europos Komisija;
  • Projektų pasiūlymų atrankas vykdo bendras šalies-naudos gavėjos, ES delegacijos šalyje ir Dvynių sutartį sudarančios institucijos, jei tai ne ES delegacija šalyje, atstovų atrankos komitetas;
  • Projektą įgyvendina vienos ar kelių ES valstybių narių institucijos ir / ar jų ekspertai. Kelių ES valstybių narių bendradarbiavimas viename projekte vadinamas šalių konsorciumu, kuris sudaromas pasirašant jungtinės veiklos sutartį.
Programos projektų skirstymas

ES Dvynių programos projektai skirstomi į:
- Dvynių projektus;
- Trumpalaikius Dvynių projektus.

Dvynių projektai (angl. Twinning):
- Trunka 1-3 metus, skiriamas 1-5 mln. EUR biudžetas;
- Projektai dažnai įgyvendinami pagal dviejų ar trijų ES šalių kartu, konsorciume, parengtus pasiūlymus;
- Pateikti projektiniai pasiūlymai žodžiu pristatomi atrankos posėdžiuose, kuriuose turi dalyvauti projekto vadovai ir Nuolatinis Dvynių patarėjas (angl. Resident Twinning Adviser – RTA), o taip pat gali dalyvauti konsorciumo šalių ambasadų atstovai ir siūlomi ekspertai;
- Projekto įgyvendinimą koordinuoja šalyje-naudos gavėjoje reziduojantis Nuolatinis Dvynių patarėjas.

Trumpalaikiai Dvynių projektai (angl. Twinning Light):
- Trunka ilgiausiai 8 mėnesius (išskirtiniais atvejais - 10 mėnesių), skiriamas iki 0,25 mln. EUR biudžetas;
- Projektą įgyvendina tik viena ES šalis (negalimas šalių konsorciumas);
- Projekto vykdytojas atrenkamas tik vertinant pateiktą projektinį pasiūlymą (atrankos posėdžiai žodiniam projekto pristatymui dažniausiai nerengiami);
- Neskiriamas Nuolatinis Dvynių patarėjas.

Programos projektus įgyvendina
  1. Valstybės institucijos ir jų ekspertai;
  2. Įgaliotosios institucijos statusą turinčios įstaigos ir jų ekspertai.

Įgaliotosios institucijos (angl. Mandated Body) statuso gavimas:

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai ES Dvynių programos vadovo versijai būtina iš naujo gauti įgaliotosios institucijos statusą, kuris reikalingas viešiesiems juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms, norinčioms dalyvauti Dvynių programoje.

Europos Komisijos reikalavimus ir tvarką, kaip tapti įgaliotąja institucija, reglamentuoja ES Dvynių programos vadovo 4.1.4.2 straipsnis „Viešieji juridiniai asmenys ar kitos organizacijos“ (angl. Body or other semi-public entity).

Viešajam juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai gali būti suteikta viena iš dviejų įgaliojimo rūšių:

  • Pilnas įgaliojimas (angl. full mandate) - kai užregistruota įgaliotoji institucija gali dalyvauti visuose Dvynių projektuose ir yra įtraukta į ES įgaliotųjų institucijų sąrašą;
  • Ad hoc įgaliojimas (angl. ad hoc mandate), kai institucija atlieka nedidelę specializuotą dalį veiklos konkrečiame Dvynių projekte ir nėra įtraukta į ES įgaliotųjų institucijų sąrašą.

Įgaliotosios institucijos statuso suteikimo tvarka:

  1. Įgaliotosios institucijos statusui gauti Nacionalinio Dvynių programos administratoriui Centrinei projektų valdymo agentūrai pateikiami šie dokumentai:
    • prašymas anglų kalba įgaliotosios institucijos statusui gauti – Dvynių vadovo priedas C17;
    • organizacijos steigimo nuostatai ar statutas lietuvių kalba.
  2. CPVA, išnagrinėjusi organizacijos prašymą ir pateiktus dokumentus, teikia išvadą dėl įgaliotosios institucijos statuso atitikimo Nacionaliniam Dvynių programos koordinatoriui LR Užsienio reikalų ministerijai.
  3. Nacionalinis Dvynių programos koordinatorius, patvirtindamas, kad organizacija atitinka nustatytus reikalavimus, prašymą įtraukti organizaciją į įgaliotųjų institucijų sąrašą perduoda Europos Komisijai.
  4. Europos Komisija įregistruoja organizaciją į ES įgaliotųjų institucijų sąrašą. Įgaliotosios institucijos statusas turi būti gautas prieš teikiant projektinį pasiūlymą.
Programos koordinavimas

ES Dvynių programą koordinuoja:

  1. Europos Komisijos Europos Kaimynystės politikos ir Plėtros derybų generalinis direktoratas;
  2. Nacionaliniai koordinatoriai (angl. National Contact Point – NCP) šalyse-naudos gavėjose;
  3. Nacionaliniai koordinatoriai (NCP) ES šalyse.

Lietuvoje Nacionalinio Dvynių programos koordinatoriaus funkcijas atlieka Užsienio reikalų ministerija. Ministerija, vykdydama nacionalinio Europos Sąjungos Dvynių programos koordinatoriaus funkcijas, yra atsakinga už:

  • Kontaktų su Europos Komisija palaikymą ES Dvynių programos klausimais;
  • Lietuvos atstovavimo užtikrinimą Europos Komisijos organizuojamuose ES Dvynių programos tinklo renginiuose;
  • Už bendradarbiavimą su diplomatinėmis atstovybėmis Dvynių projektų paraiškų parengimo ir pristatymo, taip pat įgyvendinamų Dvynių projektų matomumo užtikrinimo klausimais;
  • Už nacionalinio ES Dvynių programos tinklalapio priežiūrą;
  • Už sprendimų dėl įgaliotosios institucijos statuso priėmimą ir informacijos apie priimtą sprendimą perdavimą Europos Komisijai.

Centrinė projektų valdymo agentūra atlieka ES Dvynių programos administratoriaus funkcijas ir yra atsakinga už:

  • Projektų kvietimų ir kitos susijusios informacijos platinimą institucijoms;
  • Nacionalinio ES Dvynių programos kontaktinių asmenų tinklo institucijose atnaujinimą ir plėtrą;
  • Pagalbą pasiūlymą rengiančioms institucijoms sudaryti konsorciumą;
  • Institucijos (-ų) parengto projekto pasiūlymo atitikties ES Dvynių programos vadove nurodytiems projektų tinkamumo kriterijams (pagal Dvynių vadovo priedus C6 ir C6bis) vertinimą ir parengto projekto pasiūlymo pateikimą Europos Komisijai ar kitai atsakingai institucijai;
  • Institucijų konsultavimą dėl įgaliotosios institucijos statuso ir išvados dėl įgaliotosios institucijos statuso pateikimą Ministerijai;
  • Institucijų darbuotojų mokymų ir (ar) metodinės medžiagos apie projektų rengimą ir įgyvendinimą rengimą.
Programos nauda

Paramos teikimas kitoms šalims pagal Dvynių programą yra naudingas tiek Dvynių projektus įgyvendinančioms institucijoms ir jų tarnautojams, tiek jų atstovaujamai šaliai:

  • padeda įgyvendinti strateginius užsienio politikos tikslus, kurie susiję su geros partnerystės ir kaimynystės santykiais;
  • yra susijęs su Lietuvos įsipareigojimais, įgyvendinant ES vystomojo bendradarbiavimo politiką;
  • prisideda prie demokratijos ir teisės viršenybės įtvirtinimo, ūkio plėtros ir valdymo tobulinimo šalyse paramos gavėjose;
  • gerinamas Lietuvos valstybės ir jos institucijų įvaizdis užsienio valstybėse. Tai gali būti naudinga ir politine (pavyzdžiui, siekiant palankių sprendimų tarptautinėse organizacijose), ir ekonomine prasme (pavyzdžiui, norint plėsti sektorinį ar verslo bendradarbiavimą, lietuviškos produkcijos eksportą naujose rinkose);
  • teikia finansinę ir nefinansinę naudą dalyvaujančioms institucijoms ir jų tarnautojams. Dalyvavimas Dvynių projektuose leidžia sukurti ilgalaikius institucinius ryšius, taip pat yra stiprus finansinės motyvacijos šaltinis valstybės tarnautojams;
  • žinios ir įgūdžiai, atsirandantys dirbant su užsienio partneriais šalyse paramos gavėjose, padeda Lietuvos valstybės tarnautojams efektyviau vykdyti tiesiogines pareigas, tobulinti viešąjį administravimą, siekti geresnių viešosios politikos rezultatų. Tai yra naudinga visai valstybės tarnybai;
  • bendradarbiavimas su užsienio partneriais leidžia formuoti koalicijas, priimant sprendimus ES institucijose ar kitose tarptautinėse organizacijose, taip pat sudaro prielaidas bendriems ateities projektams.
Projektų koordinatorių funkcijos

ES Dvynių programos vadovas numato šias pagrindines Dvynių projektų koordinatoriaus funkcijas:

  • komunikacijos tarp šalies ir Europos Komisijos užtikrinimas; ryšių su kitų šalių Dvynių projektų koordinatoriais ir su šalimis paramos gavėjomis palaikymas;
  • informacijos apie Dvynių projektus ministerijoms ir kitoms viešojo administravimo institucijoms sklaida; šių institucijų konsultavimas, joms rengiantis dalyvauti Dvynių programoje;
  • visos su Dvynių programa susijusios veiklos koordinavimas šalyje; bendrų administracinių problemų, kylančių įgyvendinant Dvynių projektus, sprendimas;
  • pagalba institucijoms, kai per derybas su kitų šalių institucijomis kyla problemų dėl bendradarbiavimo (konsorciumų kūrimo), teikiant paramą trečiosioms šalims;
  • Dvynių projektinių pasiūlymų pirminė peržiūra ir šių pasiūlymų pateikimas konkursinei atrankai;
  • dalyvavimas Europos Komisijos ir šalių paramos teikėjų bei paramos gavėjų Dvynių projektų koordinatorių susitikimuose;
  • ne viešojo administravimo institucijų, siekiančių gauti Įgaliotosios institucijos (angl. Mandated Body) statusą, kuris leistų teikti paramą kitoms šalims pagal Dvynių programą, pateiktos informacijos tikslumo ir teisingumo tvirtinimas (ES valstybės narės gali siūlyti viešuosius juridinius asmenis ar kitas organizacijas, kurioms suteikiami įgaliojimai įgyvendinti Dvynių projektus tomis pačiomis sąlygomis kaip ir valstybinės institucijos).

ES Dvynių programos vadovas

Siekdama vienodos dalyvavimo ES Dvynių projektuose tvarkos, 1999 metais Europos Komisija parengė ir nuolat atnaujina ES Dvynių programos vadovą (angl. Institution Building in the Framework of European Union Policies. Common Twinning Manual), kuriame pateikiama išsami informacija apie ES Dvynių projektų rengimą ir įgyvendinimą. Tai pagrindinis dokumentas visoms ES Dvynių programą įgyvendinančioms institucijoms ir ekspertams.

Nauja ES Dvynių programos vadovo redakcija įsigaliojo 2020 metų rugsėjį

Aktualiausias „ES Dvynių programos vadovas 2017 (2022m. atnaujinimas)" taikomas naujai paskelbtiems kvietimams teikti paraiškas ES Dvynių projektams įgyvendinti. Atnaujintas ES Dvynių programos vadovas taikomas nuo 2022 metų rugsėjo 1 d. paskelbtiems kvietimams teikti paraiškas ES Dvynių projektams įgyvendinti.

Dvynių Projektų įgyvendinimui taikytiną teisinę bazę aprašo Europos Sąjungos Dvynių programos įgyvendinimo Metodologija (atnaujinta 2017 m. gruodžio mėn.).

Netiesioginio valdymo ir kiti tarptautiniai projektai finansuojami tarptautinių donorų lėšomis

Veikimo principai:

  • Europos Komisija paveda trečiosioms šalims arba organizacijoms, kurios yra atlikusios ex ante ramsčiais grindžiamą vertinimą (angl. Pillar Assessement), vykdyti ES biudžetą arba įgyvendinti biudžeto garantijas, t. y. deleguoja programos / veiksmo įgyvendinimą, įskaitant sutarčių sudarymą ir administravimą.
  • Tarp Europos Komisijos ir organizacijos pasirašomas susitarimas dėl įnašo (angl. Contribution Agreement), kurio pagrindu organizacija tampa atsakinga už programos įgyvendinimą (susitarime numatytų rezultatų pasiekimą)
  • Įgyvendinant programas siekiama įtraukti įvairią / geriausią ES šalių narių patirtį per atskirus (įvairių šalių) ekspertus ir partnerius.
Praktikų tinkas Europos vystomajam bendradarbiavimui

.

Tai – neformali platforma, suburianti Europos vystomojo bendradarbiavimo agentūras, įgyvendinančias ES finansuojamas tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo ir kitas ES išorės veiksmų programas pasaulyje. Agentūros šio tinklo rėmuose glaudžiai dirba su EK Tarptautinės partnerystės generaliniu direktoratu (angl. DG INTPA), kuris tinkle dalyvauja stebėtojo teisėmis. Ši neformali platforma suburia agentūrų atstovus suteikdama galimybę stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos ir ES valstybių narių, įgyvendinant tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo politiką, dalijantis informacija bei sukaupta patirtimi.

Šiuo metu tinkle dalyvauja 22 organizacijos (SIDA, GIZ, ADA, FD, FIIAPP, Expertise France, British Council ir kt.), iš jų 17 – tikrosios narės ir 5 – asocijuotos narės. CPVA tinklo nare tapo 2018 m. ir jau 2021–2022 m. kartu su Vokietijos agentūra GIZ metus pirmininkavo šiam tinklui. Įvairių susitikimų, darbo grupių metu tinklui pirmininkaujančios Lietuvos ir Vokietijos agentūros daug dėmesio skyrė tinklo strateginei vizijai, viešojo sektoriaus patirties sklaidai, pasikeitimui patirtimi skaitmeninimo, žaliojo kurso ir kitose srityse.

Kartu su Britų taryba (angl. British Council) CPVA vadovauja tinklo darbo grupei „Efektyvi partnerystė ir įgyvendinimas“. Ši darbo grupė buvo sukurta siekiant skatinti bendras tarpusavio žinias, veiksmingą koordinavimą ir tvirtą partnerystę tarp pačių tinklo narių, taip pat tinklo narių ir EK. Šios grupės tikslai yra du: stiprinti abipuses žinias ir mainus, siekiant visapusiškai puoselėti tinklo principus ir prisidėti prie geresnės bendros įgyvendinimo praktikos.

Nuo 2017 metų CPVA organizuoja Praktikų klubo susitikimus Lietuvoje, kurių tikslas dalintis aktualiausia tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo informacija, susitikti su Lietuvos viešojo sektoriaus institucijomis, kurios aktyviai dalyvauja ES Dvynių ir kitų projektų įgyvendinime, keistis praktiniais patarimais ir diskutuoti svarbiais klausimais efektyvesniam tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo projektų įgyvendinimui.

Išsamiau

2018 m. birželio 29 d. Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPMA) tapo Praktikų tinko Europos vystomajam bendradarbiavimui (angl. Practitioners‘ Network for European Development Cooperation) (toliau – PT) nare. Šio tinklo nariaikurių šiuo metu 16,yra Europos Sąjungos (toliau – ES) agentūros, kurios įgyvendina ES finansuojamas vystomojo bendradarbiavimo ir kitas ES išorės veiksmų programas pasaulyje. Agentūros šio tinklo rėmuose glaudžiai dirba su Europos Komisijos Vystomojo bendradarbiavimo direktoratu (angl. DG DEVCO), kuris tinkle dalyvauja stebėtojo teisėmis. Ši neformali platforma suburia agentūrų atstovus suteikdama galimybę stiprinti bendradarbiavimą tarp ES valstybių narių įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo politiką, dalinantis informacija bei sukaupta patirtimi.

PT veiklos pagrindas yra aktyvus narių įsitraukimas. Pagrindinis valdymo organas yra Generalinė asamblėja, kurios metu išrenkama tinklo valdymą metams perimanti įgyvendinanti organizacija. Š.m. gegužės mėnesį Expertise France pirmininkavimą perdavė AECID, Ispanų vystomojo ir tarptautinę politiką įgyvendinančiai organizacijai.

CPVA stebi visų penkių tinklo darbo grupių veiklą, tačiau aktyviausiai įsitraukia į veiklas, susijusias su projektų ir programų įgyvendinimo reglamentavimu (angl. Working Group „Contractual, Financial Framework“), kurios suteikia galimybę betarpiškam bendravimui ir komunikacijai tarp tinklo narių ir atitinkamų EK direktorato skyrių, kuriose vyksta diskusijos apie viešo sektoriaus efektyvesnį įtraukimą į ES finansuojamų programų ir projektų įgyvendinimą.

PN biudžetą sudaro kasmetiniai narių įnašai. CPVA kasmetinis įsipareigojimas tinklui yra 5000 EUR.

Daugiau informacijos apie tinklą: http://www.dev-practitioners.eu/

Tarptautiniai vystomojo bendradarbiavimo konkursai

CPVA, bendradarbiaudama su Užsienio reikalų ministerija, renka ir teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms informaciją apie numatomus skelbti ir (arba) paskelbtus konkursus dėl tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo projektų, kurie finansuojami tarptautinių donorų lėšomis, ypač ES. CPVA dalyvauja rengiant valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų paraiškas tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo projektams, kurie finansuojami tarptautinių donorų lėšomis, administruoja jų įgyvendinimą.

ES dotacijų konkursai skelbiami čia.

Konkursų nuorodas dėl vystomojo bendradarbiavimo projektų Lietuvos valstybės ir savivaldybių įstaigoms rasite čia.

Aktyviausi tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo sektoriai

CPVA ir Lietuvos institucijos aktyviausiai veikia šiose vystomojo bendradarbiavimo srityse:

  1. Policija (kova su organizuotu nusikalstamumu, kriminalistiniai tyrimai ir kt.);
  2. Švietimas;
  3. Kova su korupcija;
  4. Valstybės sienos kontrolė;
  5. Viešojo sektoriaus reforma;
  6. Viešųjų finansų valdymas (mokesčiai, muitai, skaitmeniniai sprendimai, ES lėšų valdymas);
  7. Teisinė valstybė (teisingumas, prokuratūra, teisinė valstybė);
  8. Fondų valdymas (įskaitant patikos fondus);
  9. Skaitmeninimas (el. valdžia; el. finansai. Fintech, el. registrai), kt.

Šios žinios itin aktualios į ES dar tik besiruošiančioms stoti bei kitoms reikšmingas reformas įgyvendinančioms šalims. Jau daugiau nei 18 metų įgyvendiname programas virš 10 skirtingų šalių ir esame pripažinta tarptautinio lygio ekspertų komanda. Šią funkciją agentūrai numato ir Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymas.

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut elit tellus, luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar dapibus leo.

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut elit tellus, luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar dapibus leo.

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut elit tellus, luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar dapibus leo.