Bet kokie tėvų bandymai įdiegti vaikams tinkamus įpročius, kai patys sėdi ant sofos ir žiūri televizorių, tampa neveiksmingais. Pasak aktoriaus ir Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuoto projekto „Pažadas sveikatai“ lektoriaus Audriaus Bružo, mažamečiai, neturėdami savo patirčių, yra linkę aklai kopijuoti tėvus, tad nereiktų stebėtis, kodėl laikui bėgant prarandamas autoritetas, jeigu rodomas prastas pavyzdys.
„Jeigu tėvai naršys telefone ir sakys vaikams to nedaryti, nieko nepasieks. Jie turėtų, visų pirma, patys ne tik mažiau naršyti telefone, bet ir kartu su vaikais daryti mankštą, sveikai maitintis, užsiimti kitomis naudingomis veiklomis. Vaikui tai įsimins kaip norma, o jeigu bus praleistas šis momentas, tai „traukinys nuvažiavo“, tuomet sportas asocijuosis su prievole, darbu, o ne gyvenimo būdu“, – sako A. Bružas.
Svarbus įsitraukimo momentas
„Kaip negalvoju, kad kvėpuoju, taip pat negalvoju apie tai, kad reikia sportuoti arba sveikai maitintis. Turiu nuo mažens įskiepytą pojūtį, kai suvalgius vienokį ar kitokį patiekalą, sąmoningai suprantu, kaip jis mane paveikia fiziškai ar netgi psichologiškai. Apie tai mano šeimoje buvo ne tik kalbama, bet tuo ir gyvenama, todėl nuo mažens matydamas tai – natūraliai išsiugdžiau. Dabar pats turiu 6-erių metų vaiką, kurio nereikia kažkaip specialiai mokyti, o tiesiog jis pats mane kopijuoja ir tuo pačiu mokosi“, – savo patirtimi dalijasi „Pažadas sveikatai“ lektorius.
„Pažadas sveikatai“ paskaitų metu aktorius organizavo fizinį aktyvumą lavinantį žaidimą – eksperimentą.
„Įdomu tai, kad tiek vaikai, tiek suaugusieji dažniausiai nenori patys įsitraukti į fizinę veiklą, mieliau iš šalies stebi kitus. Tačiau po žaidimo likę sėdėti vaikai įvertino, kad dalyvauti būtų buvę geriau nei sėdėti ir stebėti. Tai rodo, kad panašiai yra ir realiose gyvenimo situacijose – įsitraukimo momentas turi labai didelę reikšmę ir jeigu vaikas nėra raginamas, jam nėra rodomas dėmesys, tai jis praranda ne tik galimybę patirti įdomių ir įsimintinų įspūdžių, bet neugdo įvairių įgūdžių“, – sako A. Bružas, „Pažadas sveikatai“ lektorius.
Neplautos rankos – mikrobų stadionas
Pasak Austės Bandzaitės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos fakulteto studentės, dar vaikystėje formuojasi ne tik pomėgis sportuoti ar sveikai maitintis, bet ir asmens higienos įpročiai, todėl labai svarbus visapusiškas tėvų, senelių ir mokytojų įnašas.
Šiandien, pasak specialistės, daugelis mokyklinio amžiaus vaikų neturi įpročio arba nežino, kaip tinkamai plauti rankas.
„Didelio susibūrimo vietose, ypač mokyklose ir vaikų darželiuose, susidaro palankios sąlygos plisti virusams ir bakterijoms. Rankų plovimas, rodos, paprastas, tačiau svarbus faktorius, galintis apsaugoti mus nuo infekcijų ir jų plitimo. Visgi sąmoningumo šioje srityje trūksta“, – aiškina A. Bandzaitė.
Edukacinio projekto „Pažadas sveikatai“ paskaitos metu A. Bandzaitė kvietė vaikus susipažinti, kaip taisyklingai plauti rankas.
„Parodžiau vaikams, kaip atrodo rankos, kai jas sušlapini vandeniu ir kai taisyklingai plauni rankas apie 30 sekundžių. Tik sušlapinti rankas yra tas pats, kas visai nesiplauti rankų. Jas plaunant apie 6 sekundes su muilu – vaizdas gerėja, o didžioji dalis bakterijų nusiplauna tik po 30-60 sekundžių rankų plovimo muilu“, – pastebi A. Bandzaitė.
Prasti vaikų burnos priežiūros įpročiai
Medicinos internatūros studentės A. Bandzaitė išskyrė ir kitą mokyklinio amžiaus vaikų problemą – netinkamus dantų valymo įpročius.
„Lietuvos Respublikos odontologų rūmų atliktais epidemiologinių tyrimų duomenimis, mūsų šalies ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų dantų būklė yra viena blogiausių tarp Europos sąjungos (ES) šalių bendraamžių. Tai rodo, kad tėvai ne tik nesirūpina vaikų asmenine higiena nuo pirmo dantuko išdygimo, bet ir patys nerodo pavyzdžio. Dantis reikia kruopščiai valyti bent 2 – 3 minutes, o kas kelis mėnesius būtina šepetėlį pakeisti nauju. Persirgus virusinėmis infekcijomis, taip pat derėtų pakeisti dantų šepetuką. Iki 8 metų vaiko rankų motorika nėra pakankamai gera, todėl tėveliai turėtų pervalyti vaikų dantukus patys“, – dalijasi A. Bandzaitė ir priduria, kad svarbu nepamiršti kruopščiai valyti ir vidinę dantų pusę bei liežuvį, naudoti tarpdančių siūlą.
Pasak jos, pasaulyje labiausiai paplitusios burnos ligos – dantų ėduonis ir periodontitas atsiranda didžiąja dalimi dėl žmonių elgsenos – burnos higienos įgūdžių, mitybos pobūdžio ar žalingų įpročių.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, taip pat Vaikų ligoninėje, VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale, Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“ projektas „Pažadas sveikatai“ vyks iki šių metų pabaigos. Šioms ligoninėms yra skirtos ES investicijos, kurios pagerins vaikų ligų profilaktikos, ankstyvos ligų diagnostikos, gydymo bei sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Priemonę, skirtą tobulinti vaikų sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrą, prižiūri CPVA. Projektas „Pažadas sveikatai“ finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
