Profesinio mokymo sistema Lietuvoje susiduria su reikšmingais iššūkiais, susijusiais su trečiųjų šalių piliečių integracija. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro (KPMPC) atliktas tyrimas atskleidė, kad sistema vis dar nepakankamai pritaikyta migrantų poreikiams – mokymas dažniausiai vyksta tik lietuvių kalba, trūksta metodinių sprendimų, o mokymo įstaigų darbuotojams ne visuomet pakanka kompetencijų dirbti su kultūriškai įvairiomis grupėmis. Šios aplinkybės riboja tiek profesinio mokymo prieinamumą, tiek efektyvią trečiųjų šalių piliečių integraciją į darbo rinką.
Siekiant spręsti identifikuotas problemas, pradėtas įgyvendinti projektas „Profesinio mokymo prieinamumo trečiųjų šalių piliečiams didinimas“, kurio tikslas – padidinti profesinio mokymo prieinamumą ir įtraukumą bei sudaryti sąlygas migrantams įgyti paklausių kompetencijų ir sėkmingai integruotis į darbo rinką.
Remiantis KPMPC atliktos analizės rezultatais, pereita prie praktinio projekto įgyvendinimo etapo – įvykdyta profesinio mokymo įstaigų atranka, kurios metu iš 12 paraiškų atrinktos penkios valstybinės profesinio mokymo įstaigos: Šiaulių technologijų mokymo centras, Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla, Vilniaus statybininkų rengimo centras, Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centras bei Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras. Šiose įstaigose pradedami diegti ir praktiškai išbandomi trečiųjų šalių piliečiams pritaikyti profesinio mokymo sprendimai, apimantys skirtingus ūkio sektorius – nuo inžinerinės pramonės ir transporto iki statybos, paslaugų bei grožio srities.
2025 m. gegužės mėn. akredituota kvalifikacijos tobulinimo programa „Profesinio mokymo įstaigų institucinių gebėjimų trečiųjų šalių piliečių mokymo srityje stiprinimas“ tapo svarbia projekto metodine atrama ir sudarė pagrindą sistemingam darbuotojų kompetencijų plėtojimui. Įgyvendinant šią programą, 2025 m. paskutinį ketvirtį projekto organizuoti įvadiniai mokymai buvo skirti atranką laimėjusių profesinio mokymo įstaigų darbuotojams ir mokytojams, kurie praktiškai išbandys pritaikytą trečiųjų šalių piliečiams profesinio mokymo turinį. Šiuose mokymuose stiprintos pedagoginės, tarpkultūrinės ir institucinės kompetencijos bei pasirengimas dirbti su įvairialypėmis besimokančiųjų grupėmis. Iš viso apmokyti 42 asmenys. Taip pat planuojami papildomi mokymai visoms projekte nedalyvaujančioms profesinio mokymo įstaigoms, kurie bus vykdomi po praktinio turinio išbandymo ir bus papildyti projekto praktine patirtimi.
Projekto įgyvendinimo pažangą papildo ir rezultatų sklaida bei tarpinės patirties pristatymas – 2025 m. gruodžio mėn. įvykusiame sklaidos seminare „Trečiųjų šalių piliečių mokymas profesiniame mokyme: galimybės ir iššūkiai“ pristatyti pirmieji rezultatai, atskleidę geresnes prielaidas prieinamesniam ir įtraukesniam profesiniam mokymui plėtoti. Taip pat aptartos ES ir nacionalinės integracijos kryptys, pabrėžta europinių kvalifikacijų ir įgūdžių pripažinimo svarba, siekiant didinti trečiųjų šalių piliečių įsidarbinimo galimybes, bei pristatyti praktiniai sprendimai – nuo integracijos programų iki psichosocialinės paramos ir kalbos mokymo pritaikymo profesiniam kontekstui, akcentuojant kompleksinį integracijos požiūrį.
Ypač reikšmingą vaidmenį projekte atlieka bendradarbiavimas su Šveicarijos institucijomis ir ekspertais, leidžiantis perimti pažangią profesinio mokymo patirtį. Šveicarijos modelis, grindžiamas glaudžia švietimo įstaigų ir darbdavių partneryste bei teorinio ir praktinio mokymo derinimu, prisideda prie aukštesnės mokymo kokybės ir didesnio sistemos lankstumo. Šios patirties taikymas Lietuvos kontekste stiprina projekto metodinį pagrindą ir sudaro prielaidas ilgalaikiam poveikiui darbo rinkoje.
Tolimesniuose projekto etapuose bus plėtojamos praktinės veiklos: mokymai, pritaikytos neformaliojo mokymo programos ir jų pilotavimas, taip pat stiprinami instituciniai gebėjimai ir bendradarbiavimas su socialiniais partneriais.
Įgyvendinamos projekto veiklos jau dabar duoda apčiuopiamų rezultatų. Sustiprintos profesinio mokymo įstaigų kompetencijos, pradėti taikyti praktiniai sprendimai, skirti geriau atliepti trečiųjų šalių piliečių mokymosi poreikius.
Šie rezultatai rodo nuoseklų perėjimą nuo problemų identifikavimo prie praktinių sprendimų įgyvendinimo ir sistemos tobulinimo. Augantis profesinio mokymo lankstumas ir didėjantis prieinamumas sudaro prielaidas efektyvesnei trečiųjų šalių piliečių integracijai į darbo rinką, mažina kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą ir stiprina socialinę įtrauktį.
Projekto vykdytojas – Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (KPMPC), administravimą vykdo Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Projektas finansuojamas Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis (Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programa 2022-2029 m.).
