Regionai sprendžia patys, kam naudos Europos Sąjungos fondų investicijas. Tokį principą žadama taikyti, planuojant ir įgyvendinant naujojo finansavimo laikotarpio po 2027 metų projektus.
Vakar uostamiestyje vykusiame Klaipėdos regiono forume 2025 apie tai kalbėjo už šalies regioninę politiką atsakingos Vidaus reikalų ministerijos viceministras Vaidotas Jakštas.
Finansų ministerijos viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė informavo, kad, pagal pirminius Europos Komisijos pasiūlymus dėl būsimos 2028-2034 m. daugiametės finansinės programos bei Nacionalinio ir regioninio partnerystės plano, Lietuvai numatoma skirti 14,2 mlrd. eurų investicijų, iš jų – 4,7 mlrd. eurų šalies regionams.
„Apsvarstykite šį skaičių – šalies regionams numatomas investicijas. Jei norime turėti ne vieno miesto valstybę, o tvarią ir subalansuotą šalį, turime investuoti į regionus ir mažinti jų atskirtį. Jau dabar turime situaciją, kai liūto dalis investicijų į regionus atitenka Vilniaus miestui ir Vilniaus regionui, nes jų projektai, finansuojami iš ES fondų lėšų, papildomai kofinansuojami iš valstybės biudžeto“, – replikavo Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.
Dvigubai daugiau skrydžių iš Palangos
Pasak A. Vaitkaus, Baltijos jūros skalaujamas Klaipėdos regionas, kurį sudaro 7 savivaldybės ( Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Palangos miesto, Neringos, Kretingos rajono, Skuodo rajono, Šilutės rajono), išsiskiria savo unikalumu, pirmiausia dėl savo strateginės geografinės padėties, kuri ir sąlygoja pagrindinius regiono privalumus: patrauklumą turizmui bei investicijoms į strateginių objektų ir verslo plėtrą.
„Klaipėdos regionas yra išskirtinis dėl savo strateginės padėties ir didžiulio potencialo, kuris vis dar nėra tinkamai išnaudojamas”, – sakė meras.
Regione veikia ne tik Klaipėdos krašto, bet ir visos Lietuvos ekonomikos variklis – Klaipėdos jūrų uostas, tarptautinis Palangos oro uostas, transeuropinio IX B transporto koridoriaus geležinkelio linija Klaipėda – Vilnius, teritoriją kerta svarbiausias šalies magistralinis kelias A1, vidaus vandens kelias Klaipėda-Kuršių marios-Nemuno upė-Kaunas, įtrauktas į Europos svarbiausių tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelių tinklą.
Klaipėda – strategiškai svarbus energetikos centras, užtikrinantis Lietuvos energetinį saugumą, taip pat – tai šalies karinio mobilumo ir gynybos bastionas. Sėkmingai veikia ir Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ), kurioje susibūrusi daugiau nei 45 investuotojų bendruomenė iš 23 šalių. Bendra jų metinė apyvarta viršija milijardą eurų.
Tačiau siekis pritraukti daugiau investicijų į regioną kol kas atsimuša į gana ribotas Palangos oro uosto galimybes, sakė A. Vaitkus. Jam antrino ir Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas, kurio teigimu, norint paskatinti investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą, būtina turėti bent dvigubai daugiau skrydžių, nei yra šiuo metu yra Palangoje. Taip pat būtina gerinti susisiekimą geležinkelių transportu, kad kelionės netruktų taip varginančiai ilgai.
„Turime investuoti į investicijų pritraukimą, stiprinti minkštąją galią, kompetencijų ir inovacijų centrus kurti ne tik Vilniaus ar Kauno regionuose, bet ir Klaipėdos krašte“, – apie tai, kur reikėtų kreipti investicijas, forume surengtoje diskusijoje kalbėjo E. Kiudulas.
Gyva ir tilto per marias idėja
Klaipėdos regiono plėtros tarybos kolegijos patariamosios partnerių grupės pirmininkas Gintaras Usevičius, pristatydamas socialinių partnerių pasiūlymus ir įžvalgas dėl regiono ateities, tarp kitų pasiūlymų, prisiminė ir tilto per Kuršių marias idėją. Anot jo, tai labai svarbus objektas, kuris užtikrintų ne tik saugų ir greitą susisiekimą tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos, bet ir paskatintų turizmą, gerokai sumažintų rizikas uosto laivybai.
„Šio projekto įgyvendinimui mums nereikia pinigų. Surengtume koncesijos konkursą ir per 10-15 metų projektas atsipirktų“, – entuziazmo dėl tilto ar net tunelio po Kuršių mariomis neslėpė ir Neringos meras Darius Jasaitis.
Tuo tarpu Kretingos merui Antanui Kalniui prasmingiau atrodo investuoti į „pamatinius dalykus darbo jėgai pritraukti“ – vaikų darželius, mokyklas, kad žmonės norėtų įsikurti ir dirbti Klaipėdos regione.
Regione įgyvendinama 90 projektų
Įgyvendinant šio laikotarpio jau suplanuotus projektus, kartu su savivaldybių indėliu į regiono plėtrą 2021-2030 metais bus investuota 247 mln. eurų, iš kurių – 199 mln. eurų ES fondų investicijos.
Regiono plėtros plane numatyta įgyvendinti 10 pažangos priemonių (švietimo, socialinėje, sveikatos, klimato kaitos ir jo poveikio mažinimo, turizmo, viešojo transporto, verslo srityse) ir 90 projektų. Siekiama pagerinti švietimo prieinamumą, labiausiai pažeidžiamų grupių aprūpinimą socialiniu būstu, plėtoti visuomenės sveikatos prevencines veiklas, tvarią transporto sistemą.
Klaipėdos regiono forumas užbaigė šių renginių ciklą, šiemet organizuotą įvairiuose Lietuvos regionuose. Forumai taip pat buvo surengti Kauno, Šiaulių, Tauragės ir Marijampolės regionuose. Šių forumų tikslas – sukurti bendrą platformą regionų atstovams išsakyti poreikius ir lūkesčius dėl ES investicijų po 2027 metų.
Renginius organizavo Vidaus reikalų ministerija, Regionų plėtros taryba ir Centrinė projektų valdymo agentūra.
Renginius finansavo Europos Sąjunga.
