Klaipėdos rajono savivaldybė su privačiu partneriu – bendrove „Baltled“ ir jos įsteigta įmone „Išmanus gatvių apšvietimas“ – viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu (VPSP) įgyvendinama Klaipėdos rajono gyvenviečių kelių ir gatvių apšvietimo sistemos plėtra neaugins savivaldybės skolos. Įvertinusi rizikų pasiskirstymą tarp sutarties šalių, tai patvirtino Valstybės duomenų agentūra.
Šiuo projektu siekiama pagerinti Klaipėdos rajono savivaldybės gyvenviečių kelių ir gatvių apšvietimo paslaugų kokybę, sukuriant efektyvią ir šiuolaikinius reikalavimus atitinkančią kelių ir gatvių apšvietimo sistemą. Vykdant miestų ir miestelių gatvių apšvietimo sistemos plėtrą, įrengiami LED šviestuvai su pritemdymo galimybe, klojami požeminiai kabeliai. Numatoma, kad įgyvendinus projektą, pokyčius turėtų pajusti visų savivaldybės seniūnijų gyventojai. 2023 metų gruodį pasirašyta sutartimi privatus partneris įsipareigojo naujus apšvietimo tinklus įrengti per 2 metus ir 13 metų juos prižiūrėti, kai reikalinga, tvarkyti.
„Valstybės duomenų agentūra patvirtino, kad visos rizikos tarp VPSP sutarties partnerių paskirstytos tinkamai, ir šis projektas nedidins savivaldybės biudžeto deficito. Tai yra labai svarbi žinia, nes, jei būtų kitaip ir sutartis būtų pripažinta kaip daranti įtaką biudžeto deficitui, vien ši sutartis savivaldybės skolą padidintų 6,7 mln. eurų“, – Valstybės duomenų agentūros išvadą komentuoja Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus ekspertė Ieva Dženkauskaitė.
Bendrovė „Baltled“, kaip privatus partneris, taip pat įgyvendina Lentvario gatvių apšvietimo projektą Trakų savivaldybėje. Įvertinus šį projektą, taip pat gauta išvada, kad rizikos tarp VPSP sutarties partnerių paskirstytos tinkamai, ir sutartis nedidins Trakų savivaldybės biudžeto deficito.
Valstybės duomenų agentūra (arba Eurostatas) vertina, ar partneriai teisingai pasiskirstė rizikas – statybos, tinkamumo, paklausos. Paprastai statybos (įskaitant ir projektavimo) ir tinkamumo (infrastruktūros ir paslaugų kokybės) rizikos privalo būti perduotos privačiam partneriui, o paklausos riziką, pavyzdžiui, kokio dydžio pastatų ar kitos infrastuktūros reikia, viešasis subjektas pasilieka sau. Taip pat Valstybės duomenų agentūra (arba Eurostatas) vertina numatytas valstybės ar savivaldybės garantijas ir kitas nuostatas.
„Teikdami ekspertinę pagalbą valstybės ar savivaldybių institucijoms, visuomet rekomenduojame VPSP sutartis rengti pagal CPVA standartinius dokumentus, kadangi jie nuolat atnaujinami pagal Eurostato reikalavimus bei gautus pastebėjimus“, – sako I. Dženkauskaitė.
Šių metų birželį CPVA parengė rekomendacijas dėl VPSP sutarties rizikų valdymo. Jos yra skirtos institucijoms, kurios jau įgyvendina ar planuoja įgyvendinti VPSP sutartis. Susipažinti su rekomendacijomis galima, paspaudus šią nuorodą.
