Lietuvos tarptautiniam ir vystomajam bendradarbiavimui – 20 metų. Jau šitiek metų Lietuva remia tokias šalis, kaip Ukraina, Moldova, Sakartvelas, Šiaurės Makedonija, net nutolusią Angolą ir kitas, demokratijos plėtros, geresnio valdymo, aplinkosaugos, švietimo, kovos su dezinformacija, žaliosios transformacijos, skaitmeninimo ir kitose srityse. Naudų, kodėl Lietuvai tai daryti verta, gausu, tačiau, pasak Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktorės pavaduotojos Rasos Suraučienės, svarbiausia yra tai, kad padėdami kitiems, padedame ir sau.
„Prisidėdami prie šalių kandidačių eurointegracijos, taip pat prisidedame prie regioninio saugumo, Europos Sąjungos, kaip vieneto, stiprumo bei jos demokratiškų vertybių plėtros. Padėdami kitiems, augame ir stiprėjame patys. Jau 20 metų pagal vystomojo bendradarbiavimo terminologiją esame šalis davėja, tačiau labai svarbu nepamiršti, jog su kiekviena patirtimi taip pat ir gauname – naujus užmegztus ryšius, pasitikėjimą, efektyvų abipusį bendradarbiavimą ir t. t.“, – sako R. Suraučienė.
Anot jos, pastaraisiais metais ypač išryškėjo, kaip stipriai tarptautinis ir vystomasis bendradarbiavimas priklauso nuo geopolitinės situacijos. Aplinkybės diktuoja besikeičiantį visuomenės, sprendimų priėmėjų požiūrį.
„Įvykiai Ukrainoje, prieš tai – Baltarusijoje, ypač palietė mus. Kaip greitai susitelkėme, pradėjome tiekti pagalbą, tapome daugiausiai aukojančia šalimi. Dabar turime naujus įvykius Izraelyje ir Gazos ruože. Pasaulis vėl telkiasi. Tad, priklausomai nuo aplinkybių ir įvykių, tarptautinio ir vystomojo bendradarbiavimo prioritetus trumpuoju ir kartais ilguoju laikotarpiu, tenka koreguoti. Bet nėra taip, kad staiga nustojame rūpintis kitais regionais. Globalus mąstymas išlieka“, – teigia R. Suraučienė.
Mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių, palaikyti pastarąsias žengiant eurointegracijos keliu išlieka esmine tarptautinio ir vystomojo bendradarbiavimo misija. O Lietuva, turėdama sėkmingą įstojimo į Europos Sąjungą (ES) patirtį, daugeliui yra sektinas pavyzdys.
Šalys, kurios buvo ES nuo pat Sąjungos įkūrimo pradžios, neturėjo praeiti tokio reformų kelio, kurį turėjome praeiti mes, kaip ir kiekviena nauja šalis narė. Todėl neretai eurointegracijos keliu žengiančioms šalims Lietuvos ekspertų patarimai būna netgi aktualesni nei taip vadinamų ES šalių senbuvių.
„Mūsų ir Balkanų ar Rytų partnerystės šalių visuomenės skirtingos, bet ir kažkuo panašios. Turime daug istorinių ir kultūrinių sąsajų, turime panašios santvarkos patirčių, mums gal daugiau pažįstamas jų mentalitetas. Galbūt todėl dažnai jaučiamės tarytum tarpininkai tarp šių ir ES šalių senbuvių. Padedame joms suprasti, kokie etapai reikalingi siekiant įgyvendinti ES standartus“, – sako CPVA direktorės pavaduotoja.
Lietuvos indėlio tarptautiniame ir vystomajame bendradarbiavime reikšmingumą gerai iliustruoja 2 mln. vertės pagalbos Kroatijai projektas, pradėtas 2009 metais, kai Kroatija ruošėsi stojimui į Europos Sąjungą. CPVA padėjo Kroatijai pasirengti ES paramos administravimui po integracijos į ES.
„Šis projektas Kroatijoje buvo pirmasis CPVA įgyvendintas tarptautinio ir vystomojo bendradarbiavimo projektas, atnešęs ypač gerų rezultatų ir Europos Komisijos pavadintas „sėkmės istorija“. Sulaukus tokio pripažinimo supratome – turime kuo pasidalyti ir galime tai daryti. Nuaidėję atgarsiai apie mūsų sėkmės istorijas atvėrė duris ir į kitas Balkanų šalis – Šiaurės Makedoniją, Juodkalniją, Albaniją ir kitas“, – teigia R. Suraučienė.
Nors Lietuvos ekspertų poreikis tarptautiniuose projektuose didelis, tačiau, pasak R. Suraučienės, svarbu išlaikyti balansą, nes juk ir čia, Lietuvoje, reikalinga įgyvendinti svarbias reformas.
„Tačiau išleisti savo ekspertus dalyvauti tarptautiniuose projektuose verta, nes besidalydami savo žiniomis, auga ir jie patys – vadovauja tarptautinei komandai, atsiskaitinėja donorams, tobulina tiek profesinius (gilina savo ekspertines žinias), tiek kalbinius įgūdžius, mezga kontaktus, o įgytas naujas žinias ir patirtis parveža ir į Lietuvą“, – naudas vardina R. Suraučienė.
Tarptautinis ir vystomasis bendradarbiavimas yra viena iš CPVA veiklos sričių jau daugiau nei 20 metų – nuo pat tada, kai agentūrai buvo patikėta administruoti ES paramą Lietuvai, dar kaip šaliai gavėjai. Lietuvai įstojus į ES ir tapus šalimi donore, CPVA telkė Lietuvos institucijas ir skatino jas kartu dalyvauti tarptautiniuose projektuose. 2017 m. CPVA įgijo Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo agentūros statusą. Šiandien agentūra dirba 17-oje šalių ir įgyvendina arba jau yra sėkmingai užbaigusi daugiau nei 80 tarptautinio ir vystomojo bendradarbiavimo projektų.
Pastaraisiais metais agentūra daug dėmesio skiria atstatymo projektams Ukrainoje, siekiant kuo greičiau atgaivinti karo nuniokotą šalies švietimo sektorių, – atstatė vaikų darželį Irpinėje, netrukus baigs atstatyti mokyklą Borodyankoje, rengia Ateities mokyklos Ukrainai adaptyvios architektūros projektą naujų mokyklų statymui Ukrainoje. R. Suraučienės manymu, Ukraina ir ateityje išliks viena iš svarbiausių strateginių Lietuvos tarptautinio ir vystomojo bendradarbiavimo šalių ir po 20 metų.
