Nėra namų be dūmų – posakis, atspindintis, kad su rūpesčiais susiduria kiekviena šeima. Patiems rasti išeitį iš santykių krizės dažnai būna sudėtinga. Kaip tik todėl nuo 2023 metų beveik 60 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje, įskaitant ir regionus, jau pasinaudojo šeimoms prieinamomis kompleksinėmis paslaugomis, kurios joms nieko nekainavo – jas finansuoja valstybė, pasitelkdama Europos Sąjungos lėšas. Kitas ne mažiau svarbus proveržis – prieš daugiau nei metus psichikos sveikatos centruose pradėjusi veikti atvejo vadybos paslauga.
Pagalba čia pat – dar efektyvesnė su nauju specialistu
Lietuvoje psichikos sveikatos paslaugos – vienos geriausiai išplėtotų visoje Europoje. Psichikos sveikatos centrų tankumas užtikrina, kad profesionali pagalba yra visai šalia. Jos poreikis akivaizdus, nes Lietuvoje apie 327 tūkst. žmonių turi diagnozuotą psichikos sveikatos sutrikimą. Šis skaičius atskleidžia, kokia svarbi nuosekli, prieinama ir koordinuota pagalba kiekvienam, susiduriančiam su emociniais sunkumais.
„Psichikos sveikatos srityje Lietuva toliau siekia ryškios pažangos, kad konsultacijos būtų prieinamos greitai, o pagalba – visapusiška. Dėl to psichikos sveikatos centruose komandas sudaro įvairių sričių specialistai: psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai, slaugytojai.
Visos sistemos tikslas – būti arti žmogaus ir užtikrinti, kad pagalbos ranka būtų visada pasiekiama“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėja Ieva Vaskelienė. Ji atkreipia dėmesį, kad pasitelkus ES investicijas sistema sustiprinama nauju komandos nariu – atvejo vadybininku.
Devyniuose psichikos sveikatos centruose atvejo vadybos paslauga veikia nuo 2024 metų pradžios. Tai reiškia, kad žmonėms, kuriems reikia intensyvesnės pagalbos, skiriamas asmeninis atvejo vadybininkas – specialistas, padedantis sudaryti individualų gydymo planą, suprasti savo teises, pasiekti reikalingas paslaugas, o esant poreikiui – sudaryti krizių valdymo strategiją.
Visoje Lietuvoje kuriami 42 nauji dienos stacionarai, daugiausia savivaldybių centruose. Psichikos sveikatos specialistai pastebi, kad vis daugiau žmonių drąsiai kalba apie emocinę savijautą ir nelaukia krizės, kad kreiptųsi pagalbos.
Anot I. Vaskelienės, žinodama, kad pagalba visada atvira ir prieinama, visuomenė įgyja stipresnį saugumo jausmą ir tampa brandesnė, nes supranta, jog rūpintis savo psichikos sveikata taip pat svarbu, kaip ir fizine.
Dar viena gera žinia ta, kad jau netrukus, iki 2027 metų, visose apskrityse pradės veikti devyniolika specialių Gydymo bendruomenėje komandų. Tai mobilūs specialistai, kurie atvyksta pas žmogų į namus, į vietos sveikatos centrą ar bendruomenės įstaigą.
Šeimos stiprybė – ne vieno žmogaus rūpestis
Psichikos sveikata – tik viena medalio pusė. Kita pusė – asmens ir šeimos gerovė, tarpusavio santykiai, emocinė sveikata vyresniame amžiuje, gebėjimas prižiūrėti bei auklėti vaikus ir kartu įveikti sunkumus.
Daugeliui tėvų pažįstamas jausmas, kai neaišku, kaip elgtis su vaiku, įžengusiu į paauglystės etapą, kaip suvaldyti šeimos konfliktus ar kaip prabilti apie skyrybų skausmą. Vieni asmenys išgyvena psichologinį bei emocinį nuovargį, patiria pogimdyminę depresiją, kiti – vienišumo, nerimo ar netekties jausmą.
Visgi prašyti pagalbos daugeliui vis dar atrodo gėdinga: „Ką žmonės pasakys ar pagalvos?“, „Gal tai nenormalu?“. Panašios mintys neleidžia laiku ieškoti ir rasti pagalbos.
„Lietuvoje turime kompleksines paslaugas šeimai, kurios yra viena iš prevencinių socialinių paslaugų. Jos skirtos bet kuriai šeimai ar žmogui, patiriančiam įvairių rūpesčių: nuo asmeninių sunkumų, santykių krizių iki vaikų elgesio problemų“, – sako LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų grupės vyresnioji patarėja Eglė Kanopaitė-Gruodienė ir akcentuoja, kad šios paslaugos gyventojams teikiamos nemokamai, arti namų, kreipiantis į kiekvienoje savivaldybėje veikiančius bendruomeninius šeimos namus.
Kompleksinės paslaugos šeimai
Ką apima šios paslaugos? Individualias ir grupines konsultacijas su psichologu, socialiniu darbuotoju ar kitu specialistu, savitarpio pagalbos grupes, vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymą, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, kad konfliktai būtų sprendžiami taikiai, taip pat galimos konsultacijos namuose, kai asmuo ar šeima patiria stiprius emocinius išgyvenimus (gimus kūdikiui, nustačius negalią ir kt.), ir net vaikų priežiūrą, kol tėvai lanko konsultacijas, gauna kitas kompleksines paslaugas šeimai.
Pasak E. Kanopaitės-Gruodienės, psichologinis atsparumas mūsų visuomenėje šiandien tampa vis aktualesnis, nes vis daugiau žmonių ieško ne greitų sprendimų, o tvarių atsakymų: kaip išgyventi skyrybas, kaip įveikti emocinius sunkumus, kaip susikalbėti su vaiku, kaip išmokti pasirūpinti savimi, kai kasdienybėje trūksta jėgų.
Išplaukti lengviau, kai nesi vienas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė akcentuoja, kad kompleksinės paslaugos šeimai yra orientuotos į žmogaus psichosocialinę gerovę ir jo gebėjimą savarankiškai įveikti sunkumus.
„Tai – pagalba, leidžianti asmeniui ir šeimai sustiprėti, įgyti žinių, įgūdžių, atrasti emocinių resursų, kad užklupus negandoms asmuo ir šeimos nariai gebėtų susidoroti su gyvenimo sunkumais ir taip užkirstų kelią gilesnėms krizėms ar socialinėms rizikoms ateityje“, – sako E. Kanopaitė-Gruodienė. Ji įsitikinusi, kad kryptingos Europos Sąjungos investicijos į socialinę ir sveikatos sistemas, stiprinant prevencijos aspektą, keičia tai, kaip visuomenė vertina ir priima pagalbą.
Šimtai padėti pasiryžusių specialistų visoje Lietuvoje sutaria, kad net ir stipriausiems žmonėms kartais reikia pagalbos. Ir tai – normalu. Emocinė ir psichikos sveikata yra tokia pat svarbi, kaip ir fizinė. O asmens gerovė bei šeimos santykiai nusipelno tiek pat dėmesio, kaip ir sveikata.
Apie nemokamas emocinės ir socialinės pagalbos paslaugas savo savivaldybėje galite sužinoti PagalbaRegionuose.lt
Informacija Žmonės.lt
