Alternatyvios sankcijos yra būtina teisingumo sistemos dalis. Laisvės apribojimo bausmės ir elektroninio stebėjimo sistema, kai nuteistųjų priežiūrai naudojamos apykojės, – vienas iš tikslingų kelių, plačiau aptartų vasario 29 d. Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) organizuotoje tarptautinėje konferencijoje. Joje Lietuvos, Norvegijos, Prancūzijos, Kroatijos ir Latvijos teisingumo grandies, probacijos tarnybų, nevyriausybinių organizacijų atstovai diskutavo apie alternatyvių sankcijų taikymo standartus, naudą ir kylančius iššūkius. Pasak specialistų, svarbu į alternatyvias sankcijas žiūrėti kompleksiškai – elektroninio stebėjimo sistemą derinti su reabilitacija, užimtumo programomis, užtikrinti duomenų apsaugą ir privatumą.
„Taikyti alternatyvias sankcijas būtina, jei siekiame sukurti veiksmingą teisingumo sistemą. Alternatyvios sankcijos gali padėti sėkmingiau išspręsti problemas, mažinti recidyvizmą ir prisidėti prie bendruomenės saugumo“, – konferencijoje sakė Norvegijos Karalystės Lietuvoje ambasadorius Ole Terje Horpestad.
Ambasadoriui antrino ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, akcentavusi, kad alternatyvios sankcijos padeda ne tik mažinti nuteistųjų skaičių įkalinimo įstaigose, bet ir efektyviau siekti nuteistųjų elgesio pokyčio.
„Laisvės atėmimo bausmei alternatyvios sankcijos įgalina nuteistąjį, atliekant bausmę, išlikti atsakingu – dalyvauti darbo rinkoje, išlaikyti santykius su šeimos nariais. Nuolat tobulindami baudžiamuosius įstatymus, siekiame, kad kiekvienu atveju nusikaltimą padariusiam asmeniui būtų parenkamos tokios poveikio priemonės, kurios jam darytų didžiausią resocializacinį poveikį“, – kalbėjo E. Dobrowolska.
Alternatyvios sankcijos Europoje yra taikomos vis plačiau. Europos Tarybos duomenimis, 2021 m. elektronines apykojes Europoje dėvėjo 50 tūkst. nuteistųjų, 2026 m. prognozuojama, kad šis skaičius pasieks 77 tūkst.
Dalyvių teigimu, svarbu į alternatyvias sankcijas žiūrėti kompleksiškai – elektroninio stebėjimo sistemą reikalinga derinti su reabilitacija, užimtumo programomis, užtikrinti duomenų apsaugą ir privatumą. Taip pat svarbu paisyti bausmės proporcingumo atliktam nusikaltimui principo.
„Elektroninio stebėjimo sistema gali būti taikoma ne visiems, tik tam tikroms grupėms, įsivertinus pakartotinio nusikalstamumo riziką“, – akcentavo Prancūzijos kalėjimų ir probacijos tarnybos Europos ir tarptautinių ryšių skyriaus vadovo pavaduotojas Daniel Danglades. Anot jo, Prancūzijoje apykojes dėvi vienas iš dešimties nuteistųjų.
Elektroninio stebėjimo sistema Lietuvoje taikoma nuo 2012 m., o nuo 2020 m., įgyvendinant Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Teisingumas ir vidaus reikalai“ lėšomis finansuojamą projektą, skirtą Lietuvos bausmių vykdymo sistemos kokybės gerinimui, įsigytos naujos pažangios technologijos, kurios leidžia dar akyliau stebėti apykojes dėvinčiųjų buvimo vietą, įdiegtos balso atpažinimo, taip pat alkoholinių gėrimų vartojimo stebėjimo sistemos.
Elektroninio stebėjimo sistema mūsų šalyje gali būti taikoma ne tik kaip alternatyva laisvės atėmimui, bet ir ikiteisminio tyrimo metu. Tokiems asmenims gali būti taikomi apribojimai lankytis tam tikrose vietose, nesiartinti prie aukos, draudimas išvykti iš gyvenamo miesto teritorijos.
Lietuvos probacijos tarnybos duomenimis, per 2023 m. stebėti beveik 3 tūkst. apykojes dėvintys nuteistieji, kuriems taikomas laisvės apribojimas.
Dalyviai atkreipė dėmesį, kad visuomenėje dar gajos stigmos, uždedamos „etiketės“, nes pasitaiko atvejų, kad nuteistieji vengia elektroninio stebėjimo alternatyvos ir sąmoningai gadina įrangą, bando neleistinu būdu nusiimti apykojes.
„Norvegijoje visuomenės klausdavome, kokio bausmę atlikusio kaimyno norėtumėte – ar tokio, kuris bus perėjęs reabilitaciją bendruomenėje, ar tokio, kuris bus ką tik paleistas iš kalėjimo?”, – dalinosi Norvegijos Vakarų policijos apygardos skyriaus vadovas, prokuroras Bjørn Larsen, akcentuodamas, kad nuteistieji vis tiek vieną dieną išeis į laisvę ir taps visuomenės dalimi.
Kaip pastebėjo Latvijos probacijos tarnybos direktorius Imants Jurevičius, svarbiausia pripažinti, kad visi, kas nusikalto, taip pat yra žmonės, ir vertėtų mažiau užsiimti nuteistųjų logistika, o daugiau – resocializacija.
Norvegijoje daug dėmesio skiriama nuteistųjų privatumui. Pavyzdžiui, taikoma praktika, kad ne tik pareigūnai, bet ir kiekvienas nuteistasis turi savo kalėjimo kameros raktą. Daug šalių perpildo kalėjimus, o Norvegijoje buvo sudaryti tų, kurie laukia, kol galės atlikti bausmę, sąrašai. Žinoma, šie asmenys buvo nepavojingi, pavojingiausi atsidurdavo kalėjimuose.
„Mūsų Vyriausybė laikėsi taisyklės, kad vienoje kameroje gali gyventi tik vienas nuteistasis. Dviviečių, triviečių kamerų turime labai mažai“, – sakė Norvegijos pataisos tarnybos direktorato Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus direktorius Kim Ekhaugen. Anot jo, Norvegijoje dabar daug kalbama apie perteklinę priežiūrą ir kaip jos išvengti.
Pažymėta ir tai, kad Norvegijoje labai aukštas pasitikėjimas institucijomis. Pavyzdžiui, teisėjais pasitiki daugiau nei 80 proc. visuomenės. Tai konferencijos dalyviai siejo su žemu skurdo, nusikalstamumo, korupcijos lygiais Norvegijoje, taip pat glaudžiu institucijų bendradarbiavimu.
„Alternatyvios sankcijos reikalauja gero bendradarbiavimo tarp visų susijusių institucijų. Tai yra būtina, nes siekiama bendro tikslo. Pagarba, pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas turi vykti kiekvieną dieną, reikia tam ieškoti tinkamų būdų, platformų. Viliuosi, kad ir ši konferencija prie to prisidėjo”, – sako konferenciją organizavusios CPVA Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos programų skyriaus vadovė Sandra Remeikienė.
Konferencija finansuota Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Teisingumas ir vidaus reikalai“ lėšomis.
Apie programą „Teisingumas ir vidaus reikalai“:
Įgyvendinant programą „Teisingumas ir vidaus reikalai“, Lietuvoje stiprinama teisinė valstybė. Įvairiomis programos priemonėmis didinamas Lietuvos teismų sistemos ir prokuratūros efektyvumas, tobulinama bausmių vykdymo sistema, stiprinamos teismų ir teisėsaugos institucijų kompetencijos ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas smurto artimoje aplinkoje ir lyties pagrindu srityje, tobulinami policijos gebėjimai kovoje su nusikalstamumu. Iš viso 2014–2021 m. programai skirta daugiau nei 40 mln. eurų. Programos operatorius – CPVA, programa įgyvendinama kartu su partneriais. Be programos „Teisingumas ir vidaus reikalai“ CPVA dar prižiūri „Sveikatos“, „Aplinkosaugos, energetikos ir klimato kaitos“ ir „Kultūros“ programas.
