Prieš metus šalies savivaldybės, į rankas gavusios Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ekspertų sukurtus analitinius įrankius ekonominės, socialinės ir finansinės situacijos savivaldybėje vertinimui bei planavimui, jau spėjo pajusti šių priemonių galimybes ir naudą, ieškant optimalių sprendimų gyvenimo gerovei ir kokybei užtikrinti.
Kauno, Alytaus miestų, Zarasų rajono ir Druskininkų savivaldybės gyvenimo kokybės indeksą jau įtraukė į savo strateginius plėtros planus ir yra sektinas pavyzdys kitoms savivaldybėms, norinčioms savo politiką ir veiklos prioritetus formuoti, remiantis duomenimis grįstais sprendimais, ir siekti ilgalaikio finansinio tvarumo.
Naudojantis tinklalapyje www.lietuvosfinansai.lt skelbiamomis savivaldybių rodiklių analitinėmis priemonėmis galima realiai, remiantis rodikliais, įsivertinti savo savivaldybės esamą ekonominę, socialinę, finansinę situaciją, matyti tendencijas ir stebėti pokyčius nuo 2015 metų, palyginti savo rezultatus su bet kurios kitos savivaldybės ar apskrities, klasterio, šalies rodiklio vidutinėmis reikšmėmis. Galima stebėti savivaldybės bendrą situaciją, atskirą sritį ar atskirą rodiklį, ir, remiantis gauta informacija, planuoti ateities sprendimus.
„Šioje svetainėje savivaldybės vertinamos pagal įvairius rodiklius, tokius, kaip materialinės gyvenimo sąlygos, gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas, sveikatos paslaugos, švietimo paslaugos, demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas, viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas. Atverti susisteminti ir detalūs Lietuvos viešųjų finansų duomenys, įdiegtos elektroninės paieškos ir analizės priemonės leidžia surasti ir įvairiais pjūviais analizuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų finansinę veiklą, atsisiųsti duomenis“, – kalbėdama apie šių analitinių įrankių panaudojimo galimybes, sako Druskininkų savivaldybės Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotoja Jurgita Balčiūtė.
Šios priemonės įgalina ne tik įvertinti savo savivaldybės situaciją įvairiais pjūviais, pamatyti problemines sritis, bet ir pasilyginti su kitomis panašiomis savivaldybėmis, rengiant savivaldybių plėtros, strateginius veiklos planus, einamųjų metų biudžetus ir siekiant padidinti savarankiškų turto mokestinių pajamų fiskalinį pajėgumą bei optimizuoti išlaidas pagal atskiras funkcijas, gerinant gyvenimo kokybę ir mažinant atotrūkius tarp savivaldybių.
„Tikrai labai naudinga pasilyginti su kitomis savivaldybėmis ir įvertinti, kaip įvairiais pjūviais atrodo sava savivaldybė. Ypač, kalbant apie rajono pajamas iš nekilnojamojo turto, žemės mokesčių ir žinant, kaip savivaldybės Taryboje patvirtinti šių mokesčių tarifai gali pakeisti šių mokesčių surinkimą”, – teigia Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Jolanta Sakavičienė.
Kaip pabrėžia CPVA ekspertai, analitinėse priemonėse yra sudaryti didelės apimties rodiklių rinkiniai (vien tik gyvenimo kokybės indeksas apima 40 rodiklių iš skirtingų savivaldybės veiklos sričių), kurie yra surinkti ne tik iš viešai prieinamų oficialių duomenų šaltinių, bet ir gaunami iš įvairių institucijų. Pavyzdžiui, duomenys apie renovuotus daugiabučius gaunami iš Aplinkos projektų valdymo agentūros, o apie asmenis (šeimas), įrašytus į sąrašus socialiniam būstui nuomoti – iš šių duomenų valdytojos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šiais įrankiais patogu naudotis, nes visus analizei parengtus rodiklius galima rasti vienoje vietoje, negaištant laiko duomenų paieškai. Pavyzdžiui, jei domina, kaip savivaldybėje nuo 2013 m. iki 2022 m. keitėsi vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis, duomenis lengvai randami, naudojantis gyvenimo kokybės indeksu.
Savivaldybių pajamų ir išlaidų modeliavimo priemonės yra patalpintos CPVA tinklapyje ČIA. Jos leidžia ne tik matyti esamą situaciją, pagrįstą konkrečiais rodikliais, bet taip pat sudaro galimybę modeliuoti ateities situaciją, įvertinant konkrečių rodiklių pasikeitimus. Pavyzdžiui, savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius gali planuoti kitų metų biudžeto išlaidų švietimo funkcijos vykdymui poreikį, atsižvelgdamas į švietimo funkcijos išlaidas formuojančių pagrindinių rodiklių, tokių kaip mokinių, ikimokyklinių auklėtinių, mokytojų skaičius, mokyklų patalpų plotas, pasikeitimus.
Savivaldybių išlaidų modeliavimo priemonė yra kaip pagalbinė priemonė, kuri leidžia interaktyviai susimodeliuoti būsimas biudžeto išlaidas ir pasilyginti gautą rezultatą su įprastu planavimu sudarytomis biudžeto išlaidomis. Pasitelkiant analitinę priemonę planavimo procesas gali būti tikslesnis, nes grindžiamas realiais savivaldybių duomenimis.
Savivaldybių pajamų iš turto mokesčių ir šių pajamų atotrūkių vertinimo priemonė gali būti naudojama savivaldybei įsivertinti, ar visas mokestinis potencialas jau išnaudotas ar ne, palyginti savo turto mokesčio tarifus, lengvatas ir mokesčių bazę su klasterio ar šalies vidurkiais.
Kaip sako mokymuose dalyvavusių savivaldybių atstovai, savivaldybių potencialių pajamų modeliavimo priemonė yra puikus instrumentas savivaldybės politikams, prieš priimant sprendimus, susijusius su mokesčių tarifų, lengvatų pokyčiais, parodyti, kaip galėtų pasikeisti mokestinės pajamos, surenkamos iš žemės ir nekilnojamojo turto. Diskutuojant tik žodžiu apie pajamų surinkimą, situacija atrodo vienaip, tačiau, kuomet vizualizacijose matyti konkrečios potencialių pajamų sumos, gali būti priimti ir kitokie sprendimai.
CPVA parengtos analitinės priemonės, patalpintos LR Finansų ministerijos tinklalapyje „Atviri Lietuvos Finansai“ savivaldybėms yra kaip garantas, kad duomenys ir gauti rodikliai, naudojant analitines priemones, yra patikimi ir kasmet atnaujinami.
