Lietuvos viešojo sektoriaus specialistų komanda vykdys projektą, kuriuo Kroatijos partneriams perduos kokybiško finansinių priemonių panaudojimo mūsų šalyje patirtį. Lietuva yra tarp pirmaujančių Europos Sąjungos narių pagal finansinėms priemonėms skiriamų ES fondų lėšų dalį ir efektyvumą, teikiant iš jų paskolas, garantijas bei investuojant į įmonių kapitalą.
„Įvertindami tikimybę, kad ilgainiui ES fondų lėšų galime gauti mažiau nei jų turime dabar, išnaudojame finansinius instrumentus, kad ateityje ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą galėtume finansuoti nuosavais ištekliais. Tokias priemones Lietuva pradėjo įgyvendinti dar 2009 metais, todėl turime didelį įdirbį. Šio projekto pagalba galėsime detaliau išnagrinėti ir palyginti Lietuvos ir Kroatijos viešųjų finansų intervencijas ir jų poveikį alternatyvių finansavimo šaltinių plėtrai ir privataus kapitalo pritraukimui. Savo patirtimi dalinsimės su Kroatijos partneriais, siekiančiais efektyvaus ES lėšų investavimo“, – sako finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Finansų ministerijos, Centrinės projektų valdymo agentūros, Viešųjų investicijų plėtros agentūros, Kroatijos Regionų plėtros ir ES fondų ministerijos bei Kroatijos plėtros ir rekonstrukcijos banko specialistų komanda kartu įgyvendins EK finansuojamą projektą „Gebėjimų taikyti finansinius instrumentus juos derinant su kitomis viešosiomis investicijomis stiprinimas“. Taip EK siekia skatinti platesnį finansinių instrumentų naudojimą bei ES šalių bendradarbiavimą tuo klausimu.
Iki kitų metų vasario bus vertinamos Lietuvoje ir Kroatijoje taikomos valstybės intervencijos (subsidijos, mokesčių lengvatos ir kt.) įvairiuose ūkio sektoriuose (vandentvarkos, susisiekimo, kultūros sveikatos ir kt.) bei galimybes jas derinti su finansinėmis priemonėmis.
Finansų ministerija primena, kad vienas iš pagrindinių finansinių priemonių privalumų – tęstinumas ir „atsinaujinantis“ pobūdis, nes, paskolinus ar investavus finansinėms priemonėms skirtas lėšas, jos sugrįžta ir yra toliau naudojamos, siekiant tų pačių tikslų. Tokiu būdu sukuriami ilgalaikiai finansavimo instrumentai. Be to, įgyvendinant finansines priemones, yra pritraukiamos privačios lėšos, kurios gerokai padidina investicijų mastą, todėl pasiekiama didesnių rezultatų.
Finansinių instrumentų taikymas ir jų ilgalaikiškumas sudarys sąlygas ateityje nepriklausyti nuo ES fondų lėšų, nes paskolinus ar investavus finansinėms priemonėms skirtas ES lėšas, jos sugrįžta, tampa nacionalinėmis lėšomis ir yra toliau investuojamos, siekiant tų pačių tikslų.
2007–2013 m. finansinėms priemonėms buvo skirta apie 450 mln. eurų. 2014–2020 m. laikotarpiui joms skirta daugiau lėšų – šiuo metu 6 įsteigtiems fondams skirta apie 600 mln. eurų ES lėšų. E K vertinimu, pagal šioms priemonės skirtą ES fondų lėšų dalį Lietuva yra tarp pirmaujančiųjų ES šalių narių.
