Lietuvos vidaus ir jūrų vandenų ekologinė būklė yra neatsiejama nuo šalies aplinkosaugos strategijų, siekiančių ateities kartoms išlaikyti tvarią ir švarią aplinką. Sukurta inovatyvi stebėjimo duomenų sistema dabar atveria naujas galimybes – leidžia greitai ir išsamiai vertinti žmogaus veiklos poveikį vandens telkiniams.
Vandens telkinių būklė šalyje ilgą laiką buvo vertinama remiantis tradiciniais metodais, kurie dažnai nebuvo pakankamai išsamūs ir greiti, kad galėtų tinkamai atspindėti realią situaciją.
Kaip pažymi Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktoriaus pavaduotoja Sandra Remeikienė, didelė dalis vandens telkinių, ypač mažesniųjų, likdavo nepakankamai tiriami arba net visai neįtraukti į monitoringo programas, o tai kelia riziką, kad svarbūs vandens kokybės pokyčiai, atsirandantys dėl intensyvėjančios žmogaus veiklos, gali likti nepastebėti arba neteisingai įvertinti.
Tačiau praėjusiais metais buvo sukurta nauja stebėjimo duomenų apdorojimo informacinė sistema, sprendžianti egzistuojančias spragas ir gerinanti Lietuvos vidaus ir jūrų vandenų būklės vertinimą bei valdymą.
„Sistema iš esmės skirta padėti pilniau ir efektyviau atlikti žmogaus veiklos poveikio šalies vandens telkiniams vertinimą, papildant tradicinius vertinimo būdus“, – sako Aplinkos būklės analitikos centro Hidrografinio tinklo skyriaus vyresnysis patarėjas dr. Mindaugas Gudas.
Naują stebėjimo duomenų apdorojimo informacinę sistemą sukūrė Aplinkos apsaugos agentūra, pasinaudojusi Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Aplinkosauga, energija ir klimato kaita“ lėšomis. Programos įgyvendinimo priežiūrą atlieka Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).
Operatyvumas ir erdvinė aprėptis
Sistemos privalumai, lyginant su ankstesniais metodais, yra reikšmingi, tvirtina ekspertas. Ji ne tik leidžia itin greitai ir operatyviai gauti vertinimus, bet ir suteikia galimybę aprėpti didesnį vandens telkinių skaičių, o taip pat ir tuos, kurie iki šiol nebuvo tiriami.
„Didžioji dalis šalies ežerų ir tvenkinių, ypač mažesnių nei 50 ha, apskritai nebuvo tiriami. Tad dabar gaunama informacija apie galimą situaciją vandens telkiniuose, apie kuriuos šiuo aspektu nieko nežinoma“, – aiškina dr. M. Gudas.
Be to, sistema leidžia efektyviau stebėti vandens kokybės pokyčius laikui bėgant, identifikuoti telkinius, kurių situaciją reikia stebėti atidžiau. Taip pat sistemos vertinimai pateikia vertingos papildomos informacijos apie įvairius telkiniuose vykstančius procesus.
„Naujoji sistema padeda įvertinti beveik visų šalies vandens telkinių situaciją žmogaus veiklos poveikio stiprumo atžvilgiu. Tai yra svarbu, nes valstybė turi rūpintis visų vandens telkinių kokybe, o ne tik didžiausiųjų, kaip būdavo anksčiau“, – teigia dr. M. Gudas.
Jo nuomone, naujoji sistema suteikia galimybę ne tik išsamiau ir tiksliau vertinti Lietuvos vandens telkinių būklę, bet ir efektyviau valdyti vandens išteklius, priimant informuotus sprendimus dėl jų apsaugos ir gerinimo.
Kaip veikia sistema
Ekspertas pabrėžia, kad naujoji sistema veikia dvejais pagrindiniais būdais: vandens ir žemėnaudos submoduliais. Pirmasis, vandens submodulis, leidžia identifikuoti žmogaus veiklos galimai reikšmingai neigiamai paveiktus vandens telkinius pagal iš palydovinių duomenų nustatytas chlorofilo „a“ koncentracijas.
„Chlorofilas „a“ yra dažnai naudojamas kaip greitas indikatorius apie vandens telkinio sveikatą. Pavyzdžiui, stiprus vandens žydėjimas yra susijęs su aukštomis chlorofilo „a“ koncentracijomis“, – paaiškina dr. M. Gudas.
Antrasis, žemėnaudos submodulis, leidžia nustatyti žemėnaudos pokyčius, kurie gali turėti įtakos maistinių medžiagų išsiplovimui į vandens telkinius.
„Tai padeda paaiškinti pokyčius vandens telkinių būklėje ir suteikia galimybę operatyviai reaguoti į žemėnaudos pokyčius, galinčius pakenkti vandens kokybei“, – priduria ekspertas.
Kaip sako CPVA direktoriaus pavaduotoja S. Remeikienė, naujosios sistemos įdiegimas yra reikšmingas žingsnis, siekiant užtikrinti tvarią ir sveiką vandens ekosistemų būklę Lietuvoje: „Tai leis ne tik geriau suprasti esamą situaciją, bet ir imtis prevencinių priemonių, kurios padės išvengti vandens telkinių būklės blogėjimo.“
Organizuojama aplinkos tvarkymo akcija
Sėkmingai įgyvendinta Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) prižiūrima Norvegijos finansinio mechanizmo programa „Aplinkosauga, energetika, klimato kaita“ buvo skirta spręsti aktualias aplinkosaugos, energetikos ir klimato kaitos problemas, su kuriomis susiduria Lietuvos visuomenė. Tačiau su programos pabaiga jos tikslai nesibaigia – ir toliau turime siekti tvarumo, mažinti taršą ir visokeriopai rūpintis savo aplinka.
Programa skatina visuomenę aktyviai dalyvauti aplinkosaugos veiklose, kurti ilgalaikį poveikį ne tik dabartinei, bet ir ateities kartoms. Kiekvienas iš mūsų esame atsakingi už aplinką, kurioje gyvename, todėl privalome nesustoti veikti.
Rugsėjo 21 d. nuo 11:00 iki 14:00 val. visi norintys kviečiami prisijungti prie aplinkos tvarkymo akcijos Girulių paplūdimyje. Jos metu kartu tvarkysime Baltijos jūros paplūdimio atkarpą nuo Girulių iki Melnragės II paplūdimio.
Daugiau informacijos www.svarijura.lt.
Šia akcija siekiama skatinti Lietuvos pajūrio gyventojų ir lankytojų sąmoningumą bei asmeninę atsakomybę. Dalyvavimas yra ne tik puiki proga tiesiogiai prisidėti prie mūsų jūros krantų švarinimo, bet ir išmokti vertingų pamokų, skatinančių ateityje elgtis atsakingiau.
2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo „Aplinkosauga, energetika, klimato kaita“ programos uždarymo komunikacijos kampaniją inicijavo Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Kampanijos tikslas – atskleisti įgyvendintos programos rezultatus, kuriais Lietuvoje siekiama gerinti ekosistemų aplinkosauginę būklę ir sumažinti neigiamą taršos ir kitos žmonių veiklos poveikį. Kampanija finansuojama Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis.
