Vilniuje, Santaros medicinos miestelyje, atidarytas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) Medicinos mokslo centras. Šis Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) administruojamas projektas – didžiausia investicija į medicinos mokslo infrastruktūrą nepriklausomoje Lietuvoje. Bendros investicijos į centro kūrimą siekia daugiau nei 66 mln. eurų, iš jų – 36,6 mln. eurų sudaro Europos regioninės plėtros fondo lėšos.
Svarbiausias tikslas, kurio bus siekiama naujajame centre – fundamentinius mokslo atradimus paversti medicinoje praktiškai pritaikomais sprendimais.
Pasitelkiant įvairiausius įrankius – nuo žmogaus ląstelių auginimo, modernių molekulinių tyrimų iki skaitmeninių technologijų – čia bus plėtojama transliacinė, personalizuota ir skaitmeninė medicina.
Centre veiks įvairios genetinės, biožymenų tyrimų, neuromokslų, odontologijos ir kitos laboratorijos, taip pat bus stiprinama kova su vėžiu, pasitelkus pačių centro mokslininkų sukurtus ir užpatentuotus dirbtinio intelekto įrankius.
Mokslininkai ir praktikai – šalia
Medicinos mokslo centro komplekse veiklą pradeda ir vienintelis šalyje populiacinis biobankas, kaupsiantis Lietuvos gyventojų biologinių mėginių kolekciją. Tikimasi, kad tai taps dideliu postūmiu personalizuotos medicinos plėtrai Lietuvoje.
Ir tai tik maža dalis visų naujojo centro galimybių: visą centrą sudaro šeši korpusai ir beveik 900 atskirų patalpų, kuriose sukurta aukščiausius standartus atitinkanti mokslinių tyrimų infrastruktūra. Visas pastato plotas siekia net 19 tūkst. kv. metrų.
Pasak VU MF dekano prof. dr. Daliaus Jatužio, didžiausia naujojo centro stiprybė – po vienu stogu sutelkti stipriausi įvairių sričių medicinos mokslo specialistai ir gydytojai-mokslininkai. Neabejojama, kad tai suteiks didelį postūmį, siekiant mokslinius atradimus paversti medicinoje praktiškai pritaikomais sprendimais.
„Įsikurdami arti visų didžiųjų medicinos įstaigų, kurios užsiima sudėtingiausių pacientų gydymu ir priežiūra, turėdami pirmąjį populiacinį biobanką, mes tarsi užpildome ekosistemą – tampame svarbia jos grandimi, kurios lig šiol labai trūko“, – atidarymo metu kalbėjo VU MF dekanas D. Jatužis.
Miego ir žmogaus genomikos tyrimai
Naujajame centre bus atliekami kompleksiški įvairių sričių medicinos mokslo tyrimai bei kuriami nauji pažangūs įrankiai sunkiausių ligų gydymui ir sveikatos prevencijai.
Taikomųjų neuromokslų centre bus atliekami miego tyrimai tam skirtose aplinkose, izoliuotose nuo aplinkos triukšmo, bei registruojami įvairūs organizmo veiklos pokyčiai miego metu. Pasitelkiant modernią įrangą, bus atliekami ir gyvų žmonių smegenų tyrimai, apimantys pažinimo, judėjimo funkcijų, smegenų bioelektrinės veiklos bei kraujotakos vertinimus. Tai padės suprasti ankstyvus smegenų veiklos funkcijos pokyčius įvairių ligų metu.
Įvairiose genetinių tyrimų laboratorijose bus vykdomi populiacinės genetikos, žmogaus genomikos ir genų reguliavimo tyrimai. Prie tikslesnės ligų diagnostikos ar jų prognozavimo prisidės ir įvairiausiais inovatyviais ir aukščiausio lygio molekuliniais metodais grįsti biožymenų tyrimai.
Įsikurs unikalios laboratorijos
Centre įsikūrė ir pirmoji šalyje trečiojo biologinio saugumo lygio laboratorija, leidžianti vykdyti mokslinius tyrimus su itin pavojingais infekcijų sukėlėjais. Siekiant užtikrinti saugumą, čia dirbantys specialistai vilkės specialią apsauginę aprangą, dengiančią visą kūną, ir dirbs visapusiškai izoliuotoje reguliuojamo slėgio aplinkoje.
Medicinos mokslo centre darbą pradeda ir pirmoji šalyje Paleogenetikos laboratorija – čia sukurta infrastruktūra, leidžianti tyrinėti senovinį augalų, mikroorganizmų ar net žmogaus DNR iš kaulų ir kitų išlikusių audinių. Pavyzdžiui, šioje laboratorijoje bus vykdomi tyrimai, susiję su partizanų, Napoleono karių ar senovės didikų genetiniais, mitybos ir sveikatos ypatumais.
Dar viena daug žadanti medicinos mokslo naujovė, kurią numatoma plėtoti naujajame Medicinos mokslo centre – pasitelkusios naujausias technologijas, mokslininkų komandos čia augins organoidus arba mažas žmogaus organų versijas iš pliuripotentinių kamieninių ląstelių. Pasak mokslininkų, tai yra vienas iš būdų sumažinti gyvūnų naudojimą farmacinių preparatų testavimui. Kita svarbi organoidų panaudojimo kryptis yra onkologija.
Nuotraukų autorius Mantas Repečka
