Svarstydamos, kaip efektyviau įgyvendinti didelius infrastruktūros projektus, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalys vis daugiau dėmesio skiria organizaciniams modeliams, leidimų išdavimų procesams, tvarumui ir rizikų valdymui.
Būtent šioms temoms balandžio 22–23 d. buvo skirti 17-asis EBPO Viešojo ir privataus sektorių partnerystės ir infrastruktūros vyresniųjų pareigūnų (SIP) tinklo bei Infrastruktūros specialistų darbo grupės (IPP-P) susitikimai Paryžiuje. Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) yra SIP tinklo narė nuo 2019 metų.
SIP tinklo susitikime savo patirtimi, kaip organizuojami dideli infrastruktūros projektai, dalijosi Turkijos, Švedijos ir Kanados atstovai, taip pat buvo pristatytas Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) modelis. Aptarti ir kompetencijų centrų veiklos pavyzdžiai – gerąja patirtimi, kaip šie centrai padeda įgyvendinti projektus, pasidalijo Slovėnija, Vokietija ir Belgija.
Vokietijos atstovai išsamiai pristatė STEPS metodiką, kuri padeda viešajam sektoriui priimti pagrįstus sprendimus dėl infrastruktūros projektų įgyvendinimo. Ji leidžia įvertinti, ar projektą geriau vykdyti viešojo sektoriaus pajėgomis, ar įtraukti privačius partnerius, taip pat svarstyti galimybę projektą suskaidyti į dalis ir kiekvienai jų parinkti tinkamiausią įgyvendinimo būdą – viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP), tradicinį viešąjį pirkimą ar kitą modelį.
Diskusijų metu buvo aptarta ir EBPO VPSP rekomendacijų peržiūra. Siekiama, kad atnaujintos rekomendacijos geriau atlieptų šiuolaikinius iššūkius – stiprintų pasitikėjimą VPSP projektais, padėtų valdyti tiekimo grandinių rizikas ir skatintų infrastruktūros projektų tvarumą bei atsparumą krizėms.
Infrastruktūros specialistų darbo grupės susitikime daug dėmesio skirta kokybiškos infrastruktūros svarbai – jos įtakai ekonominiam efektyvumui, skaidrumui, tvarumui ir atsparumui. Taip pat buvo aptartos pagrindinės ateities infrastruktūros valdymo kryptys, pabrėžiant įrodymais grįstą politiką ir inovatyvių valdymo priemonių diegimą.
„Diskusijos parodė, kad didžiausi projektų vėlavimai dažniausiai įvyksta dar prieš pradedant statybas, dažniausiai dėl ilgų leidimų išdavimo ir derinimo procesų. Problemos dažnai išryškėja pabaigoje – vadinamojoje „paskutinių 5 proc.“ fazėje, kai smulkūs suderinimai užtrunka neproporcingai ilgai ir padidina kaštus“, – pažymi CPVA Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus vadovė Neringa Pažūsienė.
Pasak jos, vis daugiau šalių pripažįsta būtinybę modernizuoti leidimų išdavimo procesus, tačiau kartu būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi aplinkosaugos standartų.
