Po ilgų tyrinėjimų ir restauravimo darbų naujam gyvenimui prikelti Sapiegų rūmai Vilniuje atgimė kaip visuomenei atvira kultūros erdvė, kurioje turtingą istorinį ir architektūrinį paveldą papildo ir aktualizuoja šiuolaikinis menas.
Galima sakyti, kad Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) padaliniu tapę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų rūmai šiandien tarsi tęsia, tik jau kitaip, savąją misiją, apie kurią byloja fasade virš įėjimo durų išlikęs lotyniškas užrašas: „Iš griuvėsių pakilę didingi rūmai kare pavargusįjį ramioje taikoje saugos”.
Užbaigus daugiau nei 5 metus trukusį Sapiegų rūmų aktualizavimo projektą, nacionalinės reikšmės, dailės ir istorijos paminklas – barokiniai Sapiegų rūmai – visuomenei atverti šių metų balandžio 12 dieną. Projektą, kurio bendra vertė siekia daugiau nei 11,8 mln. eurų (iš Europos Sąjungos investicijų fondų jam skirta daugiau nei 6,9 mln. eurų), administravo Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Įgyvendinant projektą, rūmuose atlikti tvarkomieji statybos ir paveldosaugos darbai, įsigyti kultūrinėms veikloms reikalingi baldai ir įranga.
„Tikėjomės, kad šio projekto rezultatas bus labai geras, bet turiu pripažinti, kad jis viršijo lūkesčius – magiškas objektas, kurį norisi tyrinėti, žavėtis netipiniais architektūriniais sprendimais. Tikėtina, jog vieno apsilankymo tam nepakaks, toje aplinkoje norisi užsibūti, įsivaizduoti Sapiegų laikų rūmų didybę. Šis projektas – puikus pavyzdys, kaip kultūros paveldo apsaugos specialistų pastangomis objektas gali būti pritaikytas šiuolaikiniams poreikiams, išsaugant istorinį dekorą ir puošybą“, – sako CPVA Kultūros projektų skyriaus vadovė Eugenija Babič.
XVII amžiaus pabaigoje iškilę kaip prašmatni užmiesčio rezidencija šalia trinitorių vienuolyno, bažnyčios ir parko ansamblio, per daugiau nei tris šimtus metų Sapiegų rūmai ne kartą keitė šeimininkus ir paskirtį. XVIII amžiuje juose veikė kareivinės, vėliau – karo ligoninė, o sovietmečiu pastatas buvo tapęs karinio komplekso dalimi.
Pastaruosius tris dešimtmečius pastatas stovėjo tuščias. Rūmus tyrinėjusio architekto ir restauravimo koncepcijos autoriaus Evaldo Purlio teigimu, pastatas į specialistų rankas pateko ne tik nugyventas, bet ir neatpažįstamai pakeitęs išvaizdą, tūrius, išplanavimą. Pagal rūmų restauravimo koncepciją buvo atkurta Sapiegų laikų puošyba ir erdvių tūriai. Savo valandos dar laukia ir interjero freskų, išlikusių sienų polichrominės tapybos, puošnios lipdybos fragmentai. Jų atkūrimo darbai dar tik pradedami ir ateityje pareikalaus papildomų investicijų bei tyrimų.
Šiandien rūmų erdvės pritaikytos įvairialypei veiklai: ekskursijoms, meno parodoms, koncertams ir kitiems renginiams. Rūmuose dar numatyta įrengti kavinę bei skaityklą.
Nuotraukų autorius: Norbert Tukaj
