Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), įgyvendindama „EU4Youth” programą, vykdo specialias veiklas, skirtas stiprinti visuomenės ir ekonomikos atsparumą, reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Viena iš šių veiklų – atlikta pirmoji išsami studija apie karo veteranų padėtį Ukrainoje. Ši atskleidžia, kad milijonams ukrainiečių, baigusių karinę tarnybą, grįžimas į civilio gyvenimą kelia nemažai iššūkių. Jiems sunku rasti darbą, kyla biurokratinių kliūčių dėl veterano statuso gavimo, stinga psichologinės pagalbos.
Nuo pat 2014 metų, kuomet Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą ir dalį teritorijos šalies rytuose, karo veteranų Ukrainoje sparčiai daugėja. Ukrainos veteranų reikalų ministerijos duomenimis, 2022 m. Ukrainoje buvo daugiau nei 851 tūkst. asmenų, baigusių karinę tarnybą. Šiuo metu šis skaičius siekia jau 2 milijonus – tai yra daugiau nei gyventojų Latvijoje. Daugelis jų – jaunesni nei 35 metų.
Šalis siekia remti veteranus, užtikrinti jiems įvairias lengvatas, tačiau įstatymuose įtvirtintų priemonių įgyvendinimas neretai stringa instituciniu lygmeniu. Daugiau nei pusė apklaustų veteranų teigia, kad susiduria su sunkumais, gaunant medicinos pagalbą, tiek pat – kreipiantis dėl socialinių išmokų. Veteranams trūksta informacijos apie jiems prieinamas reintegracijos paslaugas, paramos mechanizmus. Apklaustieji pažymi, kad jiems nelengva gauti kovotojo ar asmens su negalia statusą, procesas ilgai užtrunka.
Opia problema išlieka psichologinės veteranų žaizdos, ir tai, kad šalyje stinga kvalifikuotų specialistų, galinčių veteranams suteikti psichologinę pagalbą. Du trečdaliai apklaustųjų nurodo, kad susiduria su psichologiniais sunkumais, beveik pusė – kovoja su priklausomybe nuo alkoholio. Neretai iššūkiu tampa ir visuomenėje gajūs stereotipai dėl veteranų psichikos būklės, priklausomybės nuo pašalpų ir negalėjimo prisitaikyti prie civilio gyvenimo būdo.
Sunkumų veteranams kyla ir bandant sugrįžti į darbo rinką. Trys ketvirtadaliai apklaustųjų nurodo, kad jiems sudėtinga rasti darbą, 43 proc. kurį laiką buvo bedarbiais. Daugiau negu pusė veteranų po pergalės norėtų sugrįžti į savo ankstesnę darbovietę, kurioje dirbo dar iki prasidedant plataus masto Rusijos karui Ukrainoje 2022 m. vasarį. Nors daugelis veteranų norėtų pradėti verslą, tokie veiksniai, kaip tebesitęsiantys kariniai veiksmai, nuosavo kapitalo trūkumas, ribotos galimybės gauti paskolą ar biurokratinės kliūtys, neretai sustabdo.
Valstybės politikoje karo veteranų atžvilgiu esant spragų, tyrimo rengėjai ją siūlo stiprinti. Rekomenduojama skirti daugiau dėmesio karo veteranų reintegracijai, diegiant nacionalinę mentorystės programą, organizuojant specializuotus mokymus, teikiant psichologinę pagalbą. Siūloma sukurti aiškesnę informacinę platformą, leidžiančią lengvai sužinoti apie veterano statusą ir jo gavimą, paramos galimybes, šalyje veikiančias veteranų asociacijas, aktualius darbo pasiūlymus, kt.
Rekomenduojama numatyti paskatas darbdaviams, kurie įdarbina veteranus, taip pat ir veteranams, kurie patys kuria verslus. Tai galėtų būti įgyvendinama, diegiant nacionalines ar regionines programas, taikant mokesčių lengvatas. Ypač siūloma skatinti tuos veteranus verslininkus, kurių veikla orientuota į žaliąją ekonomiką, švietimą, kt.
Siekiant, kad parama Ukrainos karo veteranams kuo labiau atlieptų jų poreikius, studijos rezultatais pasidalinta ir su tarptautine bendruomene, aktyviai remiančia Ukrainą. Studija atlikta, įgyvendinant trečiąjį Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos bendrai finansuojamos „EU4Youth“ programos etapą, skirtą jaunimo užimtumo ir verslumo skatinimui Rytų partnerystės šalyse, įskaitant Armėniją, Azerbaidžaną, Baltarusiją, Gruziją, Moldovą ir Ukrainą. Studiją atliko Oleksandro Jaremenkos vardu pavadinto šeimos ir jaunimo politikos instituto („Institute of Family and Youth Policy named after Oleksandr Yaremenko”) mokslininkai.
