D. U. K.
Plėtros programų rengimas ir vertinimas.
Bendri klausimai.
Skirstant išlaidas rekomenduoja žiūrėti į išlaidų prasmę. Galima išlaidas priskirti tai išlaidų kategorijai, kuriai jos buvo priskiriamos iki šiol t. y. valdymo išlaidoms.
Įstaiga, kurios vadovas yra AV, rengia vieną valdymo programą.
Valdymo programą rengia įstaigos, kurios formuoja arba dalyvauja formuojant politiką atitinkamoje srityje ir yra nurodytos Strateginio valdymo metodikos 11 priede.
Valdymo programą sudaro tęstinės veiklos uždaviniai, tęstinės veiklos priemonės (finansinės ir nefinansinės), šių uždavinių ir priemonių rezultato ir (arba) veiklos efektyvumo rodikliai ir priemonėms įgyvendinti numatomos tęstinės veiklos lėšos (asignavimai ir (arba) kitos lėšos). Valdymo programoje negali būti planuojamos pažangos priemonės.
Valdymo programai priskiriamos institucijos išlaikymo išlaidos.
Valdymo programai tinkamos priemonės:
Sudaryti sąlygas ministerijos veiklai;
- Prižiūrėti bei atnaujinti kompiuterius darbo vietose, informacinės sistemos posistemes, organizuoti darbuotojams mokymus*;
- Vykdyti strateginės partnerystės su savivaldybėmis informacinės sistemos priežiūrą;
- Rengti seminarus, konferencijas**, vykdyti kitą veiklą.
* Tik periodiniams esamų darbuotojų mokymams ar pavienių naujų darbuotojų mokymams
** Tik susijusiems su įstaigos veiklos užtikrinimu seminarams ar konferencijoms
Planuojant išlaidas rekomenduojame žiūrėti į išlaidų prasmę. Jei išlaidos skirtos veiklai užtikrinti, tuomet taip, galite planuoti prie valdymo lėšų.
Plėtros programų rengimas ir vertinimas.
Problemų priežasčių analizė.
Tikslas – rasti svarbiausias ir gilumines priežastis, kurias panaikinus pasiektume pokyčio, atitinkamai „kodėl” analizė iki tokio gylio, kol randame priežastį, kurią tikslinga šalinti. Tarpinės, egzistuojančios, tačiau neturinčios esminės įtakos, ar apimančios sąlyginai mažą tikslinę grupę priežastys į PP formą nesirašys, bet lydinčiame dokumente turės matytis Jūsų analizės principas (t. y. ir visos analizuotos priežastys).
NPP uždavinio rodikliai yra skirti įvertinti PP pažangą/ investicijų poveikį. Prie jų nereikia prisirišti ar jais apsiriboti identifikuojant problemų priežastis, arba formuluojant problemą.
pvz. uždavinio lygiu yra 3 rodikliai – mokinių pasiekimai, atotrūkis tarp pasiekimų mieste/kaime, ir mokinių skaičius vienam mokytojui. Remiantis jais neskaidome problemos (t. y. problema yra nepakankama švietimo kokybė ir žemesnio problemos „lygio” pagal rodiklius (pvz. žemi pasiekimai, atotrūkis pasiekimų pagal mokymosi vietą ir per didelis mokytojams tenkantis mokinių skaičius) neformuojame. Su šiais rodikliais, jei tikslinga, gali būti susietos priežastys (pvz. kokybė prasta nes mokytojai nekokybiškai atlieka darbą -> blogai mokina, nes per didelis mokinių skaičius 1 mokytojui), bet nereikia apsiriboti rodikliais ar prie jų prisirišti.
PP rengiamos NPP įgyvendinimo laikotarpiui. Jei yra numatoma, kad PP problemų sprendimas bus ilgesnis nei NPP trukmės, tokiu atveju į PP turėtų būti traukiamos tos problemos, kuriuos bus įgyvendinamos NPP laikotarpiu (gali būti etapuojama ir PP likti tai kas bus įgyvendinama iki 2030 pažymint, kad galutinis tikslas yra xx, kuris bus pasiektas 2050.
Strateginio valdymo sistemoje PP nėra vienintelis formatas priemonių susiplanavimui ir detalizavimui. Ilgalaikių tikslų siekimui veiksmų planas būtų puikus pasiūlymas ilgesnio laikotarpio priemonėms pasiplanuoti. Pagal Strateginio valdymo įstatymą, Veiksmų planas yra neriboto laikotarpio ir struktūros dokumentas, kuriame ministerija ar keletas ministerijų kartu gali susiplanuoti veiksmus, skirtus pažangos ar tęstinių priemonių, projektų detalesniam susiplanavimui.
Įsipareigojimų prisiėmimas yra derybų ir susitarimo tarp ministerijų reikalas – viena šakinė ministerija negali vienašališkai pavesti kitai spręsti vienas ar kitas problemas. Tokie susitarimai galėtų būti priimami aukščiau minėtų darbo grupių darbo eigoje (fiksuojant šiuos susitarimus posėdžių protokoluose), o nepavykus rasti sutarimo darbo grupėse – aukštesniame politiniame lygyje – LRV pasitarimuose.
Darbo grupių posėdžių protokolai, kuriuose užfiksuoti susitarimai tarp ministerijų, turėtų būti teikiami su parengta PP kaip lydinčioji medžiaga.
Neapsiribojant vien PP rengimo kontekstu, vykdant pažangos ir (arba) tęstines veiklas, kai yra reikalinga sukoordinuoti arba suderinti kelių ministrų vykdomus veiksmus, siekiant pažangos ir (arba) tęstinės veiklos priemonių, projektų ir (arba) kitų įsipareigojimų įgyvendinimo, galėtų būti rengiamas ir vieno arba kelių ministrų tvirtinamas veiksmų planas (pagrindiniai principai ir rengimo procesas bus patvirtinti Strateginio valdymo metodikoje).
Rengdama PP, atsakinga ministerija atlieka problemų ir jų priežasčių analizę, ir tik atlikusi ją identifikuoja kitas ministerijas, į kurių kompetenciją pakliūva kažkurios iš problemų medžio „šakų“. Tada kreipiamasi į atitinkamas ministerijas ir jų atstovai įtraukiami į PP rengimo procesą. Dalyvaujančios ministerijos atstovai nustato, ar ši bendra „šaka“ yra aktuali ir jų rengiamai ar numatomai rengti PP, ir nusprendžia, ar ji turėtų būti atkartota.
Tuo atveju, jei abi persidengiančias PP rengia ta pati ministerija, persidengiančios priežasties analizė ir pagrindimas pateikiama abiejose PP.
Atkreiptinas dėmesys, kad nėra privaloma numatyti priemones šalinti visoms identifikuotoms problemos priežastims, tačiau turi būti paaiškinta, kokia logika remiantis buvo pasirinkta, kuri priežastis bus šalinama.
PP nenurodomos veiklos, o tik priemonių sąrašas. Priemones vėliau sudarys veiklos. Tačiau negalės būti finansuojamos veiklos, kurios nesprendžia PP nurodytų problemų priežasčių.
Nusileidimas iki 5-tojo “kodėl” nėra savitikslis – priėjus priežastį, kurią galima spręsti, galima ir nedaryti gilesnės analizės. Priežasčių identifikavimas atskleidžia problemos dedamąsias ir išgrynina problemos lokaciją. Ministerijos turėtų būti skatinamos ieškoti tikrųjų priežasčių, o ne gydyti simptomus.
„Per mažas finansavimas“ yra ydinga problemos ar problemos priežasties formuluotė. Resursų trūkumas gali būti kliūtis šalinti problemos priežastį. Kaip minėta, rengiant PP atliekant problemos analizę turi būti identifikuotos esminės problemų priežastys, nustatytos jų šalinimo priemonės ir šios priemonės prioritetizuojamos. Tada, kai bus žinoma skirta tikslui suma, vadovaujantis nustatytais prioritetais, ministerija nuspręs, kurias priemones planuoja vykdyti, kurių – ne.
Taip: šalinamos tik tos priežastys, kurias pašalinti yra svarbu prioritetiškumo atžvilgiu ir tai duoda didžiausią poveikį sprendžiant problemą. Priežastys, kurios nesudaro reikšmingo poveikio problemos mastui, apima itin mažą tikslinę grupę ar dėl kitų investicijų proporcingumo/naudingumo aplinkybių gali būti nesprendžiamos.
Svarbiausia – tinkama analizė, teisingas problemos identifikavimas ir formulavimas, sąžiningas priežasčių įvardijimas. Jei rodikliai uždavinio lygiu buvo suplanuoti tinkamai, jie nepasimes ir atsispindės per problemas.
Kitas klausimas, jei šiuo metu NPP uždavinio rodikliai neatspindi esminės uždavinio problematikos. Atsižvelgiant į tai, kad planuojamas NPP keitimas, ministerija, atlikus analizę (remiantis objektyviais informacijos šaltiniais, tyrimų duomenimis), gali siūlyti korekcijas. Performuluoti nereikia, reikia suformuluoti konkrečias problemas
Strateginiuose dokumentuose nustatyti rodikliai bus stebimi ir vertinami jų pasiekimai, nes jie parodo, ar investicijos tikslingos ir kuria naudą, todėl jei šiame etape identifikuojami neteisingai nustatyti rodikliai, reikia tikslinti NPP. Siekis turėti tik būtinus planavimo dokumentus ir aiškią planavimo sistemą (taip pat ir rodikliuose).
Analizė turi būti atlikta remiantis pirmo lygio problema – pagal NPP uždavinį. Jei bus rišamasi prie rodiklių, jie gali susiaurinti problemą ir apriboti tolimesnę analizę. Rizika, kad tokiomis investicijomis nebus pasiektas pokytis arba jis bus minimalus.
Dažnai PP problema performuluojama iš uždavinio, pvz. jei uždavinys yra „didinti efektyvumą”, problema paprastai formuluojama kaip „nepakankamas efektyvumas”. Tokia problemos formuluotė nėra informatyvi, problema turi suteikti informaciją kokios kliūtys susidaro ir kam trukdo esama situacija. Pvz., „nepakankamai efektyvus viešas administravimas” galėtų būti paaiškinamas kaip „žema darbuotojų kvalifikacija” (priežastys – nerengiami specialistai, nepatraukus darbas, sudėtingas įdarbinimo procesas, nėra motyvacijos mokytis, t.t.), „dideli nuolat augantys viešojo administravimo sektoriaus kaštai” (priežastys – augančios funkcijos, besidubliuojančios funkcijos, seni pastatai, kt. ), tai būtų problemos, kuriuos formuotų konkrečius siektinus rezultatus, kaip pvz., „didinti kvalifikaciją” arba „mažinti / optimizuoti kaštus”. Bendras viešojo administravimo neefektyvumas šioje situacijoje yra pasekmė.
Sprendžiama problema kildinama ne iš NPP uždavinio formuluotės, o iš esamos situacijos dėl kurios buvo suformuotas NPP uždavinys. Gali būti taip, kad keli uždaviniai turi bendrą problemą, ir gali būti formuojamas vienas uždavinys kelioms problemoms spręsti. Jeigu PP rengimo metu, atliekant problemų ir priežasčių analizę, nustatyta kad uždavinių yra labai daug ir jie pasikartoja, arba uždaviniai neatitinka objektyviai nustatytai problemai ir jos priežastims.
Plėtros programų rengimas ir vertinimas.
Alternatyvų vertinimas.
Nustatant strateginius uždavinius ir siekius (NPP arba LR Vyriausybės programoje), alternatyvų vertinimas nereikalingas.
Rengiant plėtros programas, alternatyvų vertinimas nereikalingas, nes šiame etape reikia tik įvardinti problemas ir identifikuoti jų priežastis bei pasakyti kokias problemas / priežastis bus siekiama mažinti / šalinti įgyvendinant Plėtros programas. Negali būti nurodomi konkretūs sprendimo būdai, tai Pažangos priemonių rengimo objektas.
Strateginio pokyčio esmė – pasiekti rezultatą, o ne įgyvendinti veiksmą, statiniai, teisės aktai, vadovėliai ar įranga nebūtinai garantuoja norimą rezultatą. Rezultato galima siekti įvairiais veiksmais, kiekvienas jų turės savo kaštus, naudą, žalą ir kaštų ir naudos santykį. Darant efektyvius sprendimus, galime užtikrinti rezultatą ir leisti sau didesnį pokyčių mąstą.
Alternatyvų vertinimas reikalingas tam, kad būtų pasirinktas efektyviausias strateginio uždavinio įgyvendinimo būdas ir įvertinta, koks veiksmų rinkinys teikia didžiausią naudą už patiriamas sąnaudas, kaip to reikalauja tiek ES reglamentai, tiek LT įstatymai ir strateginiai dokumentai.
Strateginio valdymo sistemoje, alternatyvų vertinimas yra pagrindinis įrankis užtikrinti, kad su esamomis finansinėmis galimybėmis (NPP finansinės projekcijos) Lietuva galės įgyvendinti kuo daugiau strateginių pokyčių nesukuriant nepakeliamos naštos ateities biudžetui.
Plėtros programų rengimas ir vertinimas.
Finansinės projekcijos.
Administravimo resursai yra bendroje PP numatytoje sumoje. Visos pokyčio išlaidos, įskaitant ir administravimą turi būti suplanuotos PP.
Lėšos, skirtos PP numatytoms veikloms, bus valdomos už PP atsakingos ministerijos.
Finansinės projekcijos nustatomos ne rengiant PP – jos perkeliamos iš NPP.
Nustačius NPP tikslų procentinę dalį nuo visos NPP sumos, nustatoma ministerijoms tenkanti tikslo dalis, neskaidant iki kiekvieno uždavinio procentinės dalies. T. y. jei ministerija tiksle įgyvendina kelis uždavinius ji turi pati galimybę nustatyti uždavinių finansinį svorį.
Pokyčių priemonių rengimas ir vertinimas. Bendri klausimai.
Kofinansavimas nuo finansavimo šaltinio neatskiriamas. Stebėsenos rodiklis nurodomas bendras viešajam finansavimo šaltiniui ir privačiam kofinansavimui.
Prie „Dalyvaujanti ministerija” turi būti nurodoma arba prie NPP (1 priede) uždavinio nurodyta dalyvaujančioji institucija, arba kita ministerija, kai ministerija rengdama PP nustato, kad kai kurios problemų priežastys turi būti sprendžiamos su kitomis ministerijomis ir tai susiderina tapusavyje prieš tvirtinant PP. Šioje skiltyje turi būti nurodomi ir pažangos priemonių koordinatoriai (nepriklausomi asignavimų valdytojai), jei jie paskirti atsakingais už pažangos priemonės įgyvendinimą.
Investicinių veiklų projektams, kuriems yra privalomas investicinio projekto parengimas Starteginio valdymo metodikoje nėra numatyta išimčių, kad šį dokumentą būtų galima pakeisti kitu, pvz. galimybių studija.
Tačiau kitų dokumentų, pvz. galimybių studijos, informacija, gali būti naudojama investicinio projekto aprašomojoje dalyje ir skaičiavimuose. Taip pat kiti dokumentai gali būti pateikiami kaip priedai prie investicinio projekto, pateikiant į juos aktualias nuorodas.
1) Finansų ministro patvirtintoje Pažangos priemonės formoje yra numatyta, kad, pažangos priemonėse turi būti nurodyti rezultato ir produkto (jei taikoma) rodikliai. Rezultato rodikliai nurodomi tokie patys, kokie nurodyti Plėtros programoje. Produkto rodikliai – jei taikomi Pažangos priemonei (pvz. Valstybės biudžetas) ir privalomi – jei įgyvendinamos Europos Sąjungos fondų ir kitos tarptautinės programos (pvz. ES struktūriniai fondai, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė).
Į Pažangos priemonės aprašą turi būti įtraukti tie rodikliai, dėl kurių prisiimti įsipareigojimai pagal atitinkamą fondą ar programą reglamentuojančiame teisės akte.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės atveju, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės Naujos kartos Lietuva plano rodikliai (rezultato ar produkto), turi būti nurodyti Pažangos priemonėse, net ir tais atvejais, kai rodikliui pasiekti lėšų poreikis yra 0.
2) Tais atvejais, kai pažangos priemonė susideda iš 2 veiklų grupių (analitinės veiklos ir reguliacinių/investicinių/komunikacinių/mišrių veiklų, kurios paaiškėja tik po analitinės veiklos), o analitinė veikla nesiekia Plėtros programos pažangos priemonei nustatyto rezultato rodiklio, reikia analitinės veiklos stebėjimui papildomai nusimatyti produkto lygmens rodiklį.
Skaičiuoklė yra pažangos priemonės pagrindimo priedas ir ministro įsakymu nėra tvirtinama, tačiau privalomai turi būti skelbiama viešai – plėtros programos valdytojo tinklapyje, o taip pat teikiant ministro įsakymo projektą į TAIS, skaičiuoklė kartu su pagrindimu turėtų būti keliami, kaip lydimoji medžaiga.
1) tarpinius žingsnius. Išskyrus tuos atvejus, kai RRF plano rodiklis sutampa su tarpiniu žingsniu, tik jo mažesnė skaitinė reikšmė (pvz RRF plano rodiklis „nutiesta 100 km. iki 2026 m.”, o tarpinis žingsnis „nutiesta 50 km. iki 2023 m.”). Šių tarpinių žingsnių skaitinę reikšmę reikia traukti į priemonės aprašo formą kaip rodiklio tarpinę reikšmę nurodant konkrečius pasiekimo metus;
2) kadangi OA derinamas anglų kalba, ministerijoms reikia išsiversti tarpinius žingsnius į lietuvių kalbą traukiant juos į priemonės aprašą. EK centralizuotai atliks OA vertimą į lietuvių kalbą, vertimas bus derinamas su FM (atitinkamai ir su ministerijomis), tikėtina, kad jei bus vertimų skirtumo, ministerijos galės reaguoti (t.y. pakoreguoti pagal vertimą įtrauktą į priemonę). Jeigu vis tik atsitiks taip, kad tarp oficialaus dokumento ir pažangos priemonėse esančių rodiklių pavadinimų bus neatitikimų – pažangos priemonėse rodiklio pavadinimą reikės pakoreguoti pagal EK atliktą vertimą.
2) pasirinktus bendruosius RRF rodiklius. Kokie bendrieji rodikliai priskirti konkrečiam RRF plano rodikliui galima rasti Teams AC bei AD stulpeliuose.
Ministerijai biudžeto derybose užtenka to, kad turės pasirengusi pažangos priemonės aprašą (patvirtinta priemonė nebūtina).
Priemonė gali būti rengiama ir tvirtinama tik daliai veiklų, t.y. išskaidant visą priemonės apimtį etapais. Atliekant priemonės analizę vėlesniuose etapuose į analizę integruojama ankstesnių etapų informacija, t.y. priemonė rengiama kaupiamuoju principu.
Kai priemonė yra kompleksinė, į vieną etapą rekomenduojama įtraukti visas tarpusavyje susijusias veiklas, pavyzdžiui, visas veiklas, kurios skirtos tam tikrai tikslinei grupei ar visas veiklas, kurios susiję su konkrečios paslaugos teikimu. Pavyzdžiui, priemonėje numatyta sukurti dvi paslaugas (A ir B) ir planuojama finansuoti jų infrastruktūrą ir paslaugos teikimo žmogiškuosius išteklius. Jeigu ministerija nori priemonę rengti etapais ir pirmiausia pradėti nuo paslaugos A, tai į viena etapą rekomenduojama įtraukti visas su paslauga A susijusias veiklas (infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius).
Plėtros programos pažangos priemonės aprašas neturi būti keičiamas, jei po derybų dėl biudžeto pasikeičia vienerių metų priemonės įgyvendinimui skiriamo finansavimo suma, tačiau, įvertinus visą priemonės įgyvendinimo laikotarpį, pasikeitimas neturi įtakos:
– bendrai priemonės įgyvendinimui numatomai sumai;
– pradinei, tarpinei (2025 m.) ir galutinei (2030 m. arba priemonės įgyvendinimo pabaigos metai) siektinoms rodiklių reikšmėms;
– geriausios alternatyvos pasirinkimui (jei per biudžeto derybas negautas planuotas finansavimas, tai skaičiuoklėje negautą sumą ir atitinkamą naudą reikia perkelti į kitus metus, ir matysis, ar geriausia alternatyva išlieka ta pati).
Priemonė gali būti rengiama tik daliai veiklų, tačiau visam veiklos įgyvendinimo laikotarpiui. Jeigu pažangos priemonėms yra nenumatyta lėšų Nacionalinio pažangos plano finansinėse projekcijose ir jos finansuojamos iš valstybės biudžeto (VB), ministerijos rengia priemonės aprašo projektą ir pagrindimą, vertinant alternatyvas. laikotarpiui iki 2030 m. Parengus priemonę ir apskaičiavus didesnį VB lėšų poreikį nei yra skirta, poreikio patenkinimo galimybės būtų svarstomos biudžeto derybose, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, fiskalinės drausmės laikymąsi. Poreikio pagrindimas visai priemonės apimčiai ir visam priemonės laikotarpiui bus vienintelė medžiaga VB derybų metu, siekiant suprasti ministerijos matymą dėl intervencijų logikos, laukiamų naudų, be kurių nebus pagrindo kalbėti apie papildomų lėšų poreikį. Tik, siekiant išvengti papildomos administracinės naštos, tokių priemonių aprašų reikėtų netvirtinti, pakaktų iki biudžeto derybų parengti jų projektus. Kai pažangos priemonei biudžeto derybose skiriamas finansavimas, ministerija turi patvirtinti pažangos priemonę iki biudžeto projekto pateikimo Vyriausybei.
Patvirtinus per biudžeto derybas finansavimą parengtoms pažangos priemonėms, jis kitais ar dar vėlesniais metais nebus peržiūrimas ir nebus deramasi iš naujo (jei neiškils objektyvių priežasčių). Ministerijos į strateginius veiklos planus (SVP) turi perkelti pažangos priemonei numatytas lėšas ne tik ateinantiems biudžetiniams metams, bet visam SVP laikotarpiui (3 metams).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad parengus pažangos priemonę galima ieškoti ir kitų finansavimo šaltinių (net jei buvo tikimasi finansuoti iš VB).
Valstybės biudžeto lėšos į kitus metus neperkeliamos – dėl šių lėšų numatymo kitų metų biudžete reikia pateikti poreikį atitinkamų metų biudžeto deryboms.
Pažangos priemonės parengimas yra pagrindas tam tikroms veikloms finansuoti, ir be pagrindo leisti biudžeto lėšas yra rizikinga (yra rizika įvertinus pamatyti, kad veikla neatsiperkanti, kad reikia keisti finansavimo sąlygas ir pan.). Išimtiniais atvejais galima laikinai finansuoti veiklas iš tęstinės veiklos lėšų, riziką prisiimant pačiai ministerijai.
Jei tai prioritetinė priemonė, jai gali būti taikomos išimtys dėl alternatyvų analizės, galimas skaidymas, ekonominę naudą galima paskaičiuoti vėliau, o išskirtiniais suderintais atvejais ir išvis neskaičiuoti, kai socialinė ekonominė nauda neabejotina, bet sunkiai pamatuojama (pvz., saugumo, gynybos srityje). Visgi priemonės aprašą ir pagrindimo formą, kuri yra supaprastinta, bei kartu su aprašu rengiamą projektų finansavimo sąlygų aprašą reikia visais atvejais parengti.
Tais atvejais, kai RRF plane numatytas veiksmas apima analitinę ir reguliacinę veiklą, o reguliacinės veiklos turinys gali būti žinomas tik atlikus analitinę, šios veiklos pažangos priemonėje turi būti atskirtos. Tokiu atveju turėtų būti tvirtinama pažangos priemonė, joje nurodant vieną analitinę veiklą, kuriai nebūtų atliekama alternatyvų analizė. Šiai veiklai formuojamas projektas, kurio rezultatas (rodiklis) turėtų būti – atlikta analizė, parengtos išvados ir (ar) siūlymai dėl reguliacinės veiklos turinio. Atlikus reguliacinę veiklą, pažangos priemonės aprašas turėtų būti papildomas nauja (reguliacine) veikla, kuriai pažangos lėšos nenumatomos ir projektas neformuojamas, taip pat nerengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas.
Pažangos priemonė (toliau – priemonė) yra savarankiškas dokumentas, todėl spendžiant, kokios apimties informaciją reikėtų perkelti iš PP pagrindimo, reikia įvertinti, ar iš pateiktos informacijos kiekio aiškus priemonės pasirinkimo kontekstas, jos formavimo logika, kokios problemos ir jų prioritetinės priežastys bus šalinamos ir pan.
Pažangos priemonėje (toliau – priemonė) nagrinėjamos visos veiklos, kurios padėtų pasiekti rezultatą. Reguliacinės veiklos dažniausia taip pat inicijuojamos siekiant tam tikro pokyčio: jos rengiamos su tikslu įvesti / pakeisti mokesčius, nustatyti finansines paskatas ir kitas išmokas arba reglamentuoja iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat gali esmės keisti teisinį santykių reguliavimą: nustatyti, pakeisti ar panaikinti normas, standartus, draudimus.
Jei priemonės alternatyvoje numatomos reguliacinio pobūdžio veiklos, nurodoma ir išnagrinėjama teisinė bazė, kurią reikalinga formuoti ar keisti, nurodomi tikėtini teisės aktų priėmimo ar pakeitimo terminai, už teisės aktų projektų rengimą ir priėmimą atsakingos institucijos. Jei įmanoma, atliekamas teisės akto poveikio vertinimas, kuris yra privalomas teikiant teisės aktą / jo pakeitimą tvirtinimui. Jei priemonės rengimo etape tokio vertinimo dar atlikti neįmanoma (dar nėra žinoma kiek ir kokių teisės aktų turi būti keičiama)
Reguliacinėse veiklose nėra vertinamos sąnaudos, reikalingos teisės aktų rengimui bei tvirtinimui (jos laikomos tęstinėmis valdymo išlaidomis), išskyrus galimas papildomas sąnaudas, pavyzdžiui, galimybių studijų, poveikio aplinkai vertinimų įsigijimo ir pan.
Ne, pažangos priemonės (toliau – priemonė) įgyvendinimo veiklų suvestinėje tik numatomos galimos veiklos (ir projektai – jei pasirenkamas valstybės planavimo būdas projektų atrankai) pagal pasirinktą alternatyvą. Konkrečios veiklos (ir projektai) pasirenkami pagal poveikio mastą problemos sprendimui, turimas finansines galimybes bei įgyvendinimo rizikas ir pan.
Sprendimą dėl konkrečios veiklos finansavimo priima nacionalinės PP valdytojas ar priemonės koordinatorius, jeigu koordinatorius yra paskirtas, vadovaudamasis projektų vertinimo ir atrankos rezultatais. Kai įgyvendinami RPPl projektai, sprendimą dėl projekto finansavimo, vadovaudamasi su PP ar RPP valdytoju sudaryta sutartimi dėl visuotinės dotacijos valdymo, priima RPPl administruojančioji institucija.
Taip. Gali būti, kad viena priemone sprendžiamos kelių problemų priežastys.
Siūloma pažangos priemonėje (toliau – priemonė) ir jos pagrindimo formoje pateikti kuo išsamesnę informaciją apie numatomas veiklas ir projektų įgyvendinimui keliamus reikalavimus bei atsižvelgti į Strateginio valdymo metodikos nuostatas dėl priemonėms įgyvendinti skirtų projektų atrankos, įgyvendinimo ir administravimo. Kol kas nežinome, kiek dar dokumentų turi būti rengiama, procesus susijusius su priemonių įgyvendinimu ir projektų valdymu aprašo Finansų ministerija, papildysime kai gausime informaciją.
Planuojant pažangos priemonę (toliau – priemonė), kurioje tęsiamas ilgalaikis stambios infrastruktūros kūrimo projektas (pvz., Via Baltica, Rail Baltica ir pan.), su šiuo projektu susijusi priemonės veikla vertinama taikant sąnaudų – naudos analizę (toliau – SNA), kuriai duomenys, atsižvelgiant į planuojamos įgyvendinti dalies investicijų santykį su viso projekto investicijomis, proporcingai imami iš anksčiau atliktos viso projekto sąnaudų – naudos analizės rezultatų ir juos koreguojant atsižvelgiant į kainų lygį, numatomą priemonės įgyvendinimo pradžios metais.
Jei viso ilgalaikio stambios infrastruktūros projekto SNA nebuvo atlikta, veiklai, susijusiai su šio projekto dalies priemonėje įgyvendinimu, įvertinti, kaip išimtis, kadangi sprendimai dėl viso projekto įgyvendinimo priimti jau anksčiau, gali būti taikoma sąnaudų – veiksmingumo analizė (toliau – SVA). Tokiu atveju su šia veikla susijusios sąnaudos vertinamos priemonės skaičiuoklėje, pasirinkus SVA metodą. Tačiau išlieka būtinumas pateikti pagrindimą, kuris nekeltų abejonių dėl numatomos kurti infrastruktūros dalies poreikio, planuojamų pajėgumų ir naudos.
Jei be veiklų, numatytų stambios infrastruktūros projekte, kai buvo priimamas sprendimas dėl jo įgyvendinimo, priemonėje numatoma papildomų, anksčiau į projektą neįtrauktų veiklų pvz., šalia planuojamo tiesti kelio dalies svarstoma kurti papildomą viešąją infrastruktūrą verslui vystytis, tuomet šių papildomų veiklų atžvilgiu kyla ekonominės naudos klausimas. Todėl joms vertinti turi būti taikoma SNA.
Nėra būtina. Vertinama, kad sąnaudų / naudos analizė yra atlikta priimant sprendimą dėl visos apimties projekto įgyvendinimo ir naujame programavimo etape tik įgyvenimas vienas iš projekto etapų. Pažangos priemonės etape rekomenduojama nurodyti informaciją, kada toks vertinimas buvo atliktas, kaip jis buvo patvirtintas, suderintas ar pan.
Lėšas priemonės veikloms galima grįsti įprastais principais, kurie taikomi formuojant projektų biudžetus.
Pavyzdžiui, pagal tikslinių grupių apimtis, vidutines išlaidas vienam dalyviui, vidutines rinkos kainas, įvykdytas panašias sutartis, statybos darbų įkainius ir kt. Priemonės lygmenyje priimtinas didesnis neapibrėžtumo lygis nei projektuose, todėl pakankama remtis tipiniais, vidutiniais ir panašiais įkainiais, kurie supaprastina priemonės biudžeto apskaičiavimą.
Priemonės biudžetą grįsti komerciniais pasiūlymais nereikalaujama.
Pokyčių priemonių rengimas ir vertinimas.
Alternatyvų vertinimas.
Pirmiausia turėtų būti įsivertinta, ar šiai veiklai/siekiui, kaip ji suformuluota LR Vyriausybės programoje, galioja išimtis dėl alternatyvų analizės pagal SVM 81.2 punktą. Šis punktas sako, kad “<…> alternatyvos gali būti nevertinamos, kai konkretų priemonės įgyvendinimo būdą nustato ES direktyvos, reglamentai, Vyriausybės programa ir (arba) tarptautiniai šalies įsipareigojimai (pavyzdžiui, įsipareigojimai NATO), kurių nuostatos įgyvendinamos)“. Atkreiptinas dėmesys, kad alternatyvos gali būti nevertinamos, tik jei nustatytas „konkretus įgyvendinimo būdas“. Jeigu veiklos formuluotė palieka laisvę veiklą/siekį įgyvendinti skirtingais būdais, tuomet išimtis netaikoma.
Nuostata, kad alternatyvos nevertinamos praktikoje reiškia, kad nereikia formuluoti antros ir kitų alternatyvų, t.y. priemonės pagrindimo forma ir skaičiuoklė pildoma vienai alternatyvai.
Jeigu į priemonės apimtį patenka daugiau veiklų nei tik veikla/siekis, kuriai galioja SVM 81.2 punkto išimtis, tuomet ši išimtinė veikla pakartojama visose alternatyvose. Kitoms priemonės veikloms galioja bendrosios nuostatos dėl alternatyvų formavimo.
Ekonominis naudos ir išlaidų santykis (ENIS) skaičiuojamas tam, kad būtų galima padidinti ekonominę naudą, atitinkamai detalizuojant projektų atrankos kriterijus, tęstinumo reikalavimus ir t.t. Paskaičiuoti ENIS rekomenduojama iki prioritetinės pažangos priemonės parengimo, vėliausiai – iki projektų kvietimų paskelbimo arba kai projektų atranka nevykdoma – iki lėšų skyrimo priemonės veikloms įgyvendinti. Kuo anksčiau priemonės rengimo metu ENIS įvertinama, tuo didesnė galimybė ir tikimybė pasiekti didžiausios naudos, atitinkamai koreguojant veiklų įgyvendinimo prielaidas, pasirenkant tinkamus veiklos vykdytojus, tikslinant projektų atrankos kriterijus, reikalavimus projektų vykdymui ir tęstinumui.
Išimtis taikoma tik tuo atveju, jei tokioms veikloms įgyvendinti numatyta skirti finansavimą jau 2022 metais.
Alternatyvų analizė gali būti neatliekama, kai konkretų priemonės įgyvendinimo būdą nustato ES direktyvos, reglamentai, tarptautiniai įsipareigojimai, įstatymai. Daugiašaliai ir dvišaliai susitarimai patenka į šią nustatytą išimtį.
Veiklos alternatyvų galima nevertinti, kai tos pačios pažangos priemonės identiškoms veikloms iš kito finansavimo šaltinio alternatyvų galima nevertinti. Toks sprendimas turi būti suderintas su portfelio valdytoju.
Kai veiklas planuojama finansuoti iš konkretaus šaltinio, visų pirma įvertinama, ar konkretaus finansavimo šaltinio naudojimą apibrėžiančiame dokumente (pvz., 2021–2027 investicijų veiksmų programoje) pateiktas veiklos įgyvendinimo būdas, įskaitant visas jai nustatytas sąlygas (stebėsenos rodiklius, veiklos įgyvendinimo teritoriją, naudos gavėjus ir pan.) palieka erdvės alternatyvų nagrinėjimui.
Jei įvertinus visas programavimo dokumente (pvz., 2021–2027 investicijų veiksmų programoje) nurodytas sąlygas nustatoma, kad alternatyvos galimos – tuomet nagrinėjamos tik tos alternatyvos, kurios būtų įmanomos, atsižvelgiant į lėšų panaudojimui nustatytus apribojimus. 2021-2027 m. investicijoms tai būtų reglamentuose nustatytos konkretaus fondo finansavimo sritys bei netinkamos finansuoti sritys ir išlaidų rūšys, kurios perkeltos į projektų administravimo ir finansavimo taikyles. Taip pat alternatyvas riboti gali 2019 m. Tarybos ataskaitos Lietuvai D priedas, kuris nubrėžė pirminius siūlymus dėl ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo.
Remiantis Strateginio valdymo metodikos 81.2 punktu, “alternatyvos gali būti nevertinamos, kai konkretų priemonės įgyvendinimo būdą nustato ES direktyvos, reglamentai, Vyriausybės programa ir (arba) tarptautiniai šalies įsipareigojimai“. Praktikoje pastebime, kad Vyriausybės programa dažniau numato siekius, tačiau ne konkrečius įgyvendinimo būdus, todėl yra erdvės įgyvendinimo būdų alternatyvų analizei.
Siekiant korektiško alternatyvų palyginimo jų apimtys turi būti suderintos, t.y. :
- visos alternatyvos turi siekti tos pačios rezultato rodiklio reikšmės (leistinas nuokrypis iki 1 proc.) arba
- jei siekiama skirtingos rezultatų apimties, tuomet kiekvienos alternatyvos išlaidų suma turi būti vienoda (leistinas nuokrypis iki 1 proc.).
Klausime minimi pranešimai nurodo, kad ši sąlyga nėra išpildyta. Todėl derėtų atkreipti dėmesį į suformuotų alternatyvų apimtis (išlaidas ir/ar siekiamo rezultato reikšmes).
Praktikoje ne visada įmanoma suformuoti alternatyvas atitinkančias šią salygą, todėl analizė laikoma tinkama ir esant šiems pranešimams, jeigu suformuotų alternatyvų apimtys atrodo logiškos ir tarpusavyje palyginamos.
Alternatyvų palyginimo metodo pasirinkimą sąlygoja priemonės pobūdis ir jos kuriamas poveikis. Alternatyvų palyginimas atliekamas taikant sąnaudų ir naudos analizę arba sąnaudų veiksmingumo analizę ar kitus su portfelio valdytoju (LR finansų ministerija) suderintus metodus.
Sąnaudų – naudos analizė (SNA, angl. CBA, Cost-benefit analysis) – investicijų efektyvumo vertinimo metodas, kurio esmė – intervencijai įgyvendinti reikalingų sąnaudų palyginimas su investicijų sukuriama socialine-ekonomine nauda. Sąnaudų ir naudos analizės metu šalia finansinės grąžos kartu vertinami svarbiausieji ekonominio ir socialinio (įskaitant aplinką) poveikio kiekybiniai ir kokybiniai aspektai, kuriems priskiriama piniginė reikšmė. SNA metodas taikomas atliekant sistemingą kiekybinį intervencijos įvertinimą, kuriuo siekiama nustatyti, ar ir kokią vertę turi intervencija iš visuomenės perspektyvos. Sąnaudų ir naudos analizė nuo paprasto finansinio vertinimo skiriasi tuo, kad joje atsižvelgiama į visas naudas ir žalas, kurias patirs visuomenė. Sąnaudų ir naudos analizė yra pagrindinis alternatyvų vertinimo būdas, kai planuojamos naujos paslaugos, infrastruktūros sukūrimo, esamos paslaugos, infrastruktūros prieinamumo padidinimo ir (ar) kokybės pagerinimo, įskaitant ir viešojo administravimo paslaugų, funkcijų pokyčio įgyvendinimo intervencijos ir intervencijų sukurtas rezultatas reikalaus ilgalaikio palaikymo ir finansinių išteklių ir būtinas tokio rezultato naudos visuomenei supratimas.
Sąnaudų veiksmingumo analizė (angl. CEA, Cost-effectiveness analysis) – investicijų efektyvumo vertinimo metodas, kurio esmė yra kiekvienos vertinamos intervencijos įgyvendinimo alternatyvos visų grynųjų išlaidų kartu su likutine verte ir siekiamo rezultato, įvertintų grynąja dabartine verte, palyginimas.
Priemonės rengėjas SNA gali pasirinkti visais atvejais, bet kai kuriais atvejais vietoje SNA gali būti praktiška taikyti paprastesnį metodą – SVA.
SVA gali būti taikomas, kai tenkinami visi šie toliau pateikti bendrieji kriterijai:
a) Visomis alternatyvomis siekiama tų pačių homogeniškų rezultatų rodiklių. Tais atvejais, kai priemonėje ir alternatyvose taikomas tik vienas rezultato rodiklis, nors ir su skirtingomis siektinomis reikšmėmis, alternatyvų rezultatai yra homogeniški. Tais atvejais kai yra keli rodikliai, bet alternatyvose skiriasi tik vieno iš jų reikšmė, alternatyvų rezultatai taip pat laikytini homogeniškais. Šio principo esmė, kad reikia turėti vieną parametrą (rezultatą) pagal kurį lyginamos alternatyvos. Jei atsiranda keletas rodiklių su skirtingomis reikšmėmis, tuomet nėra aišku pagal kokį vieną parametrą galima korektiškai palyginti alternatyvas.
b) Siekiami rezultatai yra tiek svarbūs, kad nėra abejonių dėl jų naudos ir poreikio (būtinybės) pasiekti.
c) Priemonės esmė yra ne gerinti kokybę ir (ar) didinti veiklos apimtis, bet rasti efektyviausią problemos sprendimą, t. y. geriausią planuojamų patirti sąnaudų ir siekiamų rezultatų santykį. Kadangi taikant SVA nėra vertinama priemonės nauda, todėl šis metodas tinkamas tik toms alternatyvoms, tarp kurių pasirinkimo visuomenei ir tikslinei grupei nėra kokybinio skirtumo. Pavyzdžiui, SVA tiktų palyginti socialinio būsto vietų užtikrinimo alternatyvas, jei alternatyvose nuomotis būstą, jį pirkti ar statyti, yra užtikrinama iš esmės ta pati būsto kokybė. Tokiu atveju lyginant alternatyvas sprendžiama, kaip pasiekti geriausią patirtų sąnaudų (viso ciklo, įskaitant pastato priežiūrą) ir sukurtų vietų namų ūkiams santykį.
d) Priemonės alternatyvose nėra sąnaudų elementų, kurių nebūtų galima įvertinti, o paslėptos sąnaudos (jei tokios visgi galėtų pasireikšti) nedidelės ir nereikšmingos. Ne visas sąnaudas įmanoma įvertinti ir apskaičiuoti. Pavyzdžiui, projekto komanda, kuri administruos socialinio būsto statybos projektą, naudosis bendra projekto vykdytojo organizacijos infrastruktūra (koridoriais, posėdžių salėmis, automobilių stovėjimo aikštele ir pan.), tačiau tikėtina, kad tokios paslėptos (neįvertintos) sąnaudos nėra didelės ir neturi reikšmingos įtakos alternatyvų palyginimui.
e) Alternatyvos nepasižymi skirtingu išoriniu poveikiu arba skirtumai tarp jų nereikšmingi. Išorės poveikis (angl. externality) – tai bet kokia žala ar nauda, kuri viršija intervencijos apimamą sritį, t. y. išeina iš intervencijos naudos gavėjų ar paslaugų naudotojų santykių ribų, ir veikia kitas šalis be jokio piniginio kompensavimo. Toks išorės poveikis gali būti neigiamas (pavyzdžiui, naujo kelio sąlygotas taršos lygio padidėjimas) arba teigiamas (pavyzdžiui, įrengus dviračių takus pasireikš teigiamas poveikis naudotojų sveikatai). Kadangi taikant SVA metodą, nėra matuojama priemonės nauda (ir išorinis poveikis), tai korektiška lyginti tik tokias alternatyvas, kur galima suvokti, kad alternatyvų išorinis poveikis vienodas arba skirtumai nereikšmingi.
Nustatant strateginius uždavinius ir siekius (NPP arba LR Vyriausybės programoje), alternatyvų vertinimas nereikalingas.
Rengiant plėtros programas, alternatyvų vertinimas nereikalingas, nes šiame etape reikia tik įvardinti problemas ir identifikuoti jų priežastis bei pasakyti kokias problemas / priežastis bus siekiama mažinti / šalinti įgyvendinant Plėtros programas. Negali būti nurodomi konkretūs sprendimo būdai, tai Pažangos priemonių rengimo objektas.
Strateginio pokyčio esmė – pasiekti rezultatą, o ne įgyvendinti veiksmą, statiniai, teisės aktai, vadovėliai ar įranga nebūtinai garantuoja norimą rezultatą. Rezultato galima siekti įvairiais veiksmais, kiekvienas jų turės savo kaštus, naudą, žalą ir kaštų ir naudos santykį. Darant efektyvius sprendimus, galime užtikrinti rezultatą ir leisti sau didesnį pokyčių mąstą.
Alternatyvų vertinimas reikalingas tam, kad būtų pasirinktas efektyviausias strateginio uždavinio įgyvendinimo būdas ir įvertinta, koks veiksmų rinkinys teikia didžiausią naudą už patiriamas sąnaudas, kaip to reikalauja tiek ES reglamentai, tiek LT įstatymai ir strateginiai dokumentai.
Strateginio valdymo sistemoje, alternatyvų vertinimas yra pagrindinis įrankis užtikrinti, kad su esamomis finansinėmis galimybėmis (NPP finansinės projekcijos) Lietuva galės įgyvendinti kuo daugiau strateginių pokyčių nesukuriant nepakeliamos naštos ateities biudžetui.
Pokyčio priemonių įgyvendinimas
Reguliacinėms veikloms projektų finansavimo sąlygų aprašai (PFSA) ir projektai nėra rengiami, tik atsiskaitoma už rodiklio pasiekimą. Visais kitais atvejais, kai naudojamos RRF lėšos, turi būti išlaikoma bendra valdymo ir kontrolės sistema ir lėšų naudojimo, administravimo tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai projekto vykdytoju bus pati ministerija arba projektas paprastas (pavyzdžiui, vieno pirkimo analitinė veikla), tiek PFSA, tiek projekto įgyvendinimo plane reikia pateikti labai nedaug informacijos, todėl pats projekto parengimas savaime yra paprastesnis.
Investicijų projektų rengimas ir vertinimas. Bendri klausimai
Jei projekto organizacijos siektinas rezultatas yra konkreti pastato energinė klasė turi būti pasirenkamas sąnaudų efektyvumo analizės principas. Tokiu atveju visų projekte nagrinėjamų alternatyvų įgyvendinimas turėtų užtikrinti vienodą pastato energ. naudingumo klasę.
Jei projekto organizacija yra aiškiai apsibrėžusi kokį finansavimą gali skirti projekto įgyvendinimui ir projekto organizacijos lūkestis yra įvertinti koks energ. efektyvumo didinimo priemonių rinkinys leistų pasiekti didžiausią naudą turi būti pasirenkamas sąnaudų veiksmingumo analizės principas. Tokiu atveju projekte nagrinėjamų alternatyvų įgyvendinimas gali lemti nevienodą pastato energ. naudingumo klasę, tačiau alternatyvų finansavimas turi išlikti vienodas +/- 3 proc.
Kitą vertus, gali būti ir taip, kad projekto organizacija nėra aiškiai apibrėžusi kokį finansavimą gali skirti projekto įgyvendinimui bei siekia įvertinti optimalų pastato energ. efektyvumo didinimo priemonių rinkinį, projekto rezultatų skiltyje neapibrėžiant konkrečios pastato energinio naudingumo klasės. Nors IP metodikoje rašoma, kad investicijų projektuose turi būti nagrinėjamos vienodos apimties alternatyvos kai investicijų projekte yra aiškiai identifikuojamas didžiausios naudos (didžiausios sutaupomos energijos kiekis) už piniginį vienetą tikslas investicijų projekte gali būti nagrinėjamos ir ne vienodos apimties alternatyvos, pasirenkamas bet kuris analizės principas, o skaičiuoklės 4 darbalapyje atsiradusi klaida dėl alternatyvų neatitikimo analizės principui gali būti ignoruojama.
Kai planuojama, kad įgyvendinus projektą dėl sumažėjusių išlaidų bus mažinama paslaugų kaina ir dėl to sumažės planuojamos gauti pajamos, finansinėje analizėje tiek išlaidų, tiek pajamų pinigų srautai rašomi su minuso ženklu.
Tais atvejais kai siekiama išlaikyti atitinkamo dydžio investicijų grąžą, pvz., tai aktualu reguliuojamose veiklos srityse, pajamas racionalu mažinti ne proporcingai mažėjančioms veiklos ir priežiūros išlaidoms, bet tik tokia dalimi, kuri leistų gauti pagrįstą grąžą iš įdėtų investicijų. Jei visos IP įgyvendinimo alternatyvos optimizuojamos tokiu būdu, kiekvienoje jų vidinės grąžos normos turėtų būti vienodos. Tai reiškia, kad kiekviena jų projekto įgyvendintojui, jei nekreiptume dėmesio į tokius veiksnius kaip rizika, atneštų vienodą investicijų grąžą ir finansiniu atžvilgiu nebūtų skirtumo, kurią iš jų įgyvendinti.
Skirtumas tarp šių alternatyvų išryškėja atliekant socialinę-ekonominę analizę. Kiekvienoje jų nustatyta skirtinga paslaugų kaina sąlygoja sąnaudų sutaupymą ar padidėjimą vartotojams, kurie šiomis paslaugomis naudojasi. Tai suprantama kaip ekonominė nauda ar žala, kuri apskaičiuojama kaip kainos pokytis (be PVM), padaugintas iš paslaugų kiekio ir pakoreguotas sudėtiniu svertiniu konversijos koeficientu.
Konversijos koeficientas apskaičiuojamas atsižvelgiantį į teikiamos paslaugos sąnaudų struktūrą ir išskiriant pirminius bei sudėtinius sąnaudų elementus, kuriems gali būti pritaikyti konversijos koeficientai, pateikti Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir/ ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodikos 5 priede.
Rengiant projektus, visi galimi naudoti ekonominių naudų/žalų komponentai pateikti Konversijos koeficientų bei ekonominės-socialinės naudos (žalos) apskaičiavimo metodikoje, kurią galima rasti anksčiau minėtu internetiniu adresu. Jei šioje metodikoje nerandate komponento, kuris įgalintų įvertinti ekonominę naudą/žalą išvengtų sąnaudų metodu aktualioje srityje, pagal prasmę pasirinkite artimiausią, IP aprašomojoje dalyje pateikite šio komponento įverčio skaičiavimo pakeitimo pagrindimą ir skaičiavimus atlikite savarankiškai. Kartu, kreipkitės į Metodinį pagalbos centrą, kuris įgalintų arba ne tokį naudos ar žalos vertinimą, pagal poreikį sukurtų naują ekonominės naudos komponentą ir, atnaujindamas Konversijos koeficientų bei ekonominės-socialinės naudos (žalos) apskaičiavimo metodiką, įtrauktų jį į bendrą komponentų sąrašą.
Jei, skaičiuojant individualų sudėtinį svertinį koeficientą, neturite duomenų apie konkrečios paslaugos sąnaudų struktūrą, galima pasinaudoti LR Statistikos departamento duomenų baze, kurioje pateikiama informacija apie gamybos išlaidas ir jų struktūrą įvairiuose sektoriuose: STD>Visa duomenų bazė>Verslo statistika>Verslo struktūra ir finansai>Įmonių finansiniai rodikliai>Gamybos išlaidos>Įmonių gamybos išlaidos.
Atkreipiame dėmesį, kad be sąnaudų sutaupymo įgyvendinus projektą gali pasireikšti ir kitos ekonominės sąnaudos/žalos. Pvz., Įgyvendinamas projektas, kurio pasekmė net tik kainų pokytis, bet mažesnis CO2 ir kitų kenksmingų medžiagų išmetimo kiekis į atmosferą, kuris kaip nauda vertinamas atskirais ekonominės naudos komponentais.
Suminis projekto įgyvendintojo ekonominių išlaidų ir vartotojų naudų, įskaitant sutaupymus, bei žalų įvertinimas leidžia nustatyti projektas teikia socialinę-ekonominę naudą ar ne.
*Šios procedūros tikslas yra visiems projektų rengėjams ir vertintojams suteikti vienodas galimybes rengti ir vertinti investicijų projektus, palengvinti jų tarpusavio komunikaciją bei išvengti galimo ekonominės naudos pervertinimo ir klaidų.
Grąžinamoji subsidija – tai projekto finansavimo forma kai projektui skiriamos finansavimo lėšos, kurias visas arba jų dalį projekto sutartyje nustatytomis sąlygomis projekto vykdytojas privalo grąžinti. Atsižvelgiant į tai, jog teikiant grąžinamąją subsidiją naudojamos ES struktūrinės paramos lėšos, ji apskaitoma IP skaičiuoklės G.1.1. eilutėje. Tuo tarpu kiekvienais metais grąžinamos sumos apskaitomos G.3.2. eilutėje.
Skaičiuojant investicijų likutinę vertę projekto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje visais atvejais turi būti atžvelgta į investicijų naudingą realų ekonominį tarnavimo laikotarpį. Bendra taisyklė viena – šis laikotarpis nustatomas pagal gamintojo suteiktas garantijas, mechanizmų ir medžiagų tarnavimo laikotarpius bei atsižvelgiant į numatomas reinvesticijas.
Daugiausiai manipuliacijų projektuose investicijų likutine verte tenka matyti pastatų rekonstrukcijos / modernizavimo atvejais, kuomet investicijų likutinė vertė nustatoma pagal turto, į kurį investuojama, buhalterinę likutinę vertę, atsižvelgiant į viešojo sektoriaus ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvus. Atkreipiame dėmesį, jog šie normatyvai taikomi apskaitos tikslais ir projektuose, skaičiuojant pastatų rekonstrukcijos / modernizavimo investicijų likutinę vertę, nėra tinkami. Šiuo atveju investuojama į rekonstrukcijos ir modernizavimo elementus, kurių naudingą tarnavimo trukmę apsprendžia ne likutinė pastato buhalterinė vertė, bet naudingas medžiagų, naudotų atlikti rekonstrukciją / modernizavimą, tarnavimo laikotarpis. Praktika rodo, jog medžiagų, naudojamų pastatų rekonstrukcijos darbams, naudingas tarnavimo laikotarpis neviršija 20- 25 metų, kuriam praėjus reikalinga vėl atlikti panašias investicijas, jog pastatas galėtų būti pilnai funkcionalus ir atitiktų higienos normas. Todėl projektuose, kuriuose planuojama atlikti pastatų rekonstrukciją, remontą ar modernizavimą, likutinės apskaičiavimas, taikant ilgesnį nei 25 metų naudingą tarnavimo laikotarpį, dažniausiai nėra pagrįstas. Vidaus darbams šis laikotarpis dar trumpesnis, dažniausiai iki 15 metų.
Likutinė vertė gali būti apskaičiuota taikant viešojo sektoriaus ilgalaikio materialiojo turto nudėvėjimo normatyvus tik tais atvejais, kuomet, įgyvendinant projektą, planuojama statyti naują pastatą. Tačiau tuomet periodiškai turi būti numatytos reikšmingos pastato būklę palaikančios reinvesticijos ir priežiūros išlaidos, kad pastatas visą šį laikotarpį galėtų pilnai funkcionuoti ir atitiktų higienos noras. Praktika rodo, jog neatliekant palaikomųjų investicijų, pastatas 20 – 30 laikotarpiu tampa avariniu.
Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir/ ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodikos 4.1 dalyje pateikti rekomenduojami projekto ataskaitiniai laikotarpiai kiekviename veiklos sektorių, į kuriuos atsižvelgus jei jo analizės laikotarpis būtų prilygintas metodikoje nustatytai trukmei, projekto ataskaitinio laikotarpio trukmė gali būti koreguojama, įvertinus turto, kuriam numatoma išleisti didžiąją dalį investicijų (>50 proc.), naudingo tarnavimo laikotarpį. Bet ji negali būti trumpesnis nei naudingas turto tarnavimo laikotarpis. Palyginimo tikslai taip pat svarbu užtikrinti, jog visose nagrinėjamose alternatyvose ataskaitinio laikotarpio trukmė turi būti ta pati. Todėl, jei turto naudingo tarnavimo laikotarpio trukmė tarp nagrinėjamų alternatyvų skiriasi (pvz., kuriant atliekų surinkimo infrastruktūrą vienoje alternatyvoje daugiausiai investuojama į įprastus antžeminius konteinerius, kurių nusidėvėjimo laikotarpis 10 m., o kitoje daugiausiai į rangos darbus, skirtus įrengti požeminę atliekų kaupimo infrastruktūrą, kurių nusidėvėjimo laikotarpis 15 metų), turima pasirinkti tokį analizės laikotarpį, kuris tarp alternatyvų yra ilgiausias (pateikto pavyzdžio atveju tai yra 15 metų).turi būti nustatomas projekto analizės laikotarpis.
Nepaisant to, kad ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams sąraše šiuo metu nėra numatyti nusidėvėjimo normatyvai nekilnojamojo kultūros paveldo objektų restauravimo darbams, pasirinkus investicijų projektą nagrinėti sąnaudų naudos analizės būdu, nusidėvėjimas šiems darbams vis tiek privalomas skaičiuoti. Atsižvelgiant į tai, kad paprastai tokiems darbams anksčiau būdavo taikomi 20-30 metų laikotarpio nusidėvėjimo terminai, rekomenduojame nusidėvėjimo laikotarpį nustatyti minėtų terminų ribose. Tačiau, tiksliam nusidėvėjimo laikotarpiui nustatyti siūlytume skaidyti darbus pagal darbų pobūdį ir naudojamas medžiagas (lauko ar vidaus darbai, medis ar akmuo), ir remtis siūlomais analogiškais normatyvais, nustatytais ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams sąraše. Pasirinkus projektu sukurto turto naudingojo tarnavimo laikotarpį trumpesnį nei ataskaitinis laikotarpis, turi būti numatomos reinvesticijos.
IP teisinės aplinkos analizė turi būti koncentruota tik į tuos teisinius aspektus, kurie:
- nustato viešosios paslaugos teikimo norminius reikalavimus ir standartus, t. y. apibrėžia kokios kokybės ir kaip viešoji paslauga turi būti teikiama;
- reglamentuoja viešosios paslaugos esamą finansavimo tvarką, tęstinumą ir alternatyvias finansavimo galimybes;
- sąlygoja viešosios paslaugos teikimo apribojimus privalomų išnagrinėti IP įgyvendinimo alternatyvų atžvilgiu, t. y. įvertinama ar yra kokių apribojimų, dėl kurių viešoji paslauga konkrečios privalomos nagrinėti alternatyvos atžvilgiu negali būti teikiama ar gali būti teikiama tik su išlygomis;
- daro reikšmingą įtaką galimybėms suformuoti IP įgyvendinimo alternatyvas ir pačio IP įgyvendinimui.
IP teisinės aplinkos analizėje būtina pateikti paaiškinimus, kaip kiekvienas iš IP įvardytų teisinių dokumentų minėtais aspektais daro įtaką IP įgyvendinimui. Tačiau analizės tekstas neturi būti ilgesnis nei būtina pagrindiniams teisiniams aspektams išnagrinėti. Visų IP autoriui žinomų teisinių dokumentų įvardijimas be jų poveikio IP įgyvendinimui analizės yra blogoji ir nepageidaujama praktika.
Projekto veiklų įgyvendinimo pradžios data, kurią turite nurodyti SNA skaičiuoklės pirmame darbalapyje, yra planuojama sutarties pirmai projekto veiklai (rangos darbų, projektavimo darbų, baldų įsigijimo ir pan.) vykdyti data. Jei jau rangos darbai yra pradėti iki SNA skaičiuoklės pildymo pradžios, projekto veiklų įgyvendinimo pradžios data nurodoma ne ankstesnė nei SNA skaičiuoklės pildymo data, o patirtos projekto išlaidos (jei tokių yra) SNA skaičiuoklės alternatyvų darbalapiuose įrašomos „nuliniais“ metais. Atkreiptinas dėmesys, kad investicijų projekto, paraiškos ar pan. rengimo paslaugos nėra laikomos projekto veiklomis, kadangi tokios veiklos yra pradedamos dar prieš projektą, t. y. norint įsitikinti, ar projektas yra reikalingas, ar projektas gali būti finansuojamas ir pan. Jei tokios išlaidos yra patirtos anksčiau, nei SNA skaičiuoklėje nurodyta projekto veiklų įgyvendinimo pradžios data, ir yra įtraukiamos į projekto biudžetą, jos turi būti nurodytos SNA skaičiuoklės alternatyvų darbalapiuose „nuliniais“ metais, nepriklausomai nuo to, kada prasidės nuliniai metai. Pavyzdžiai:
- jei investicijų projekto rengimas paslaugų sutartis su tiekėjais jau yra pasirašyta2015-11-03 ir investicijų projektas yra rengiamas, o planuojama veiklų įgyvendinimo pradžios data yra 2016-09-01, tuomet projekto „nuliniai“ metai SNA skaičiuoklėje bus 2016 m. ir visos iki to laiko patirtos su projektu susijusios išlaidos (šiuo atveju investicijų projekto rengimo paslaugų pirkimo išlaidos)nurodomos SNA skaičiuoklės alternatyvų darbalapiuose atitinkamose projekto biudžeto eilutėse „nuliniais“ metais kaip ir visos išlaidos, kurios planuojamos nuo 2016-09-01 iki 2016-12-31 (priklausomai nuo projekto įgyvendinimo pabaigos datos: jei projektas įgyvendinamas iki tų metų pabaigos ar ilgiau);
- jei projekto veiklos (pvz., rekonstrukcijos darbų, techninio projekto parengimo, įrangos įsigijimo ar pan.) yra pradėtos (pasirašyta sutartis su rangovu (-ais), prekių tiekėju (-ais) ir/ar paslaugos teikėju (-ais) nuo 2015-06-10, tačiau investicijų projektas ir SNA skaičiuoklė rengiami 2016-04-22, tuomet SNA skaičiuoklėje projekto veiklų įgyvendinimo pradžios data bus ne ankstesnė nei SNA skaičiuoklės pildymo data, t. y. gali būti 2016-04-22. Atitinkamai projekto „nuliniai“ metai bus 2016 m., o visos iki 2016-04-22 patirtos projekto investicijų išlaidos (jei tokių yra) nurodomos „nuliniais“ metais, taip pat „nuliniais“ metais nurodomos ir tos išlaidos, kurios dar bus patiriamos nuo 2016-04-22 iki 2016-12-31 (priklausomai nuo projekto įgyvendinimo pabaigos datos: jei projektas įgyvendinamas iki tų metų pabaigos ar ilgiau).
Kiekvienas projektas yra skirtingas, taip pat yra skirtinga ir kiekvienos projektą įgyvendinančio subjekto tolerancija rizikai, todėl konkrečios reikšmės negali būti apibrėžtos. Rizikos priimtinumo dalis yra skirta projekto įgyvendintojui įsivertinti tikimybę, jog bus pasiekti nustatytų verčių rodikliai bei priimti racionalius sprendimus dėl projekto įgyvendinimo.
Jei projekto rengėjas skaičiavimams naudoja IP Skaičiuoklėje numatytas prielaidas pvz., scenarijų analizės atveju, tuomet jų pagrįsti nereikia – užtenka pakomentuoti rezultatus. Jei keičiamos numatytos prielaidos, tuomet pagrindimas yra būtinas.
Projekto finansinė ir socialinė-ekonominė analizė atliekama prognozuojant tik pokytį nuo esamos situacijos, t.y., projektu vertinamas tik pokytis ir šiam pokyčiui skaičiuojami bei vertinami finansinės ir socialinės-ekonominės analizės rodikliai, todėl vertinant projektą duomenys dėl esamos situacijos IP skaičiuoklėje nesuvedami (nėra tokios galimybės), o tik aprašomi rengiamame IP. Esamos situacijos aprašymas reikalingas tam, kad būtų pristatytos pagrindinės finansinės ir socialinės-ekonominės padėties prielaidos, užfiksuojant status quo. Atkreiptinas dėmesys, kad projektą įgyvendinant VPSP būdu, IP Skaičiuoklėje atsiranda papildomas darbalapis (atitinkamai „A.0”, „B.0” ir t.t.), kuriame turi būti įvesti esamos situacijos duomenys, susiję su planuojamu įgyvendinti projektu. Tolimesniam vertinimui (pvz., maksimaliems viešojo sektoriaus įsipareigojimams apskaičiuoti ar perkeliant rizikų analizės duomenis į partnerystės klausimyną) naudojami absoliučiais skaičiais atliktos analizės duomenys (t.y. esama situacija + pasirinkta projekto įgyvendinimo alternatyva) (atitinkamai IP Skaičiuoklėje papildomi darbalapiai pavadinimais „6.1” ir „6.2”).
Projekto (investicijų) trukmė yra projekto investavimo laikotarpis, pvz., įgyvendinamas projektas švietimo sektoriuje, investuojant į sektorinio praktinio mokymo centro infrastruktūros atnaujinimą. Laikas, kada atliekamos investicijos – 3 metai – ir yra projekto (investicijų) trukmė. Projekto ataskaitinis laikotarpis – tai metų, kuriems pateikiamos projekto investicijų, investicijų likutinės vertės, veiklos pajamų, veiklos išlaidų, mokesčių, finansavimo bei socialinės-ekonominės naudos (žalos) prognozės, skaičius. Pvz., to paties jau minėto švietimo sektoriuje įgyvendinamo projekto ataskaitinis laikotarpis yra 25 metai, iš kurių 3 metai yra skirti investicijoms atlikti, likę 22 metai – infrastruktūros naudojimo ir veiklos vykdymo trukmė.
Investicijų projektų rengimas ir vertinimas.
Alternatyvų vertinimas
Tūkstantmečio mokyklų projektuose alternatyvos gali būti sudaromos tiek vadovaujantis IP metodikos nuostatomis, tiek ir iš skirtingų veiklų rinkinių. Naudojant pirmąjį būdą sudaromų alternatyvų pagrindas yra turto užtikrinimo galimybių ir efektyvumo vertinimas. Tačiau, alternatyvas formuojant iš veiklų rinkinių, galima rasti sprendimą, kuris iš rinkinių duoda didžiausią naudą savivaldybės mokiniams, ypač kai poreikiai yra didesni už prieinamą finansavimą. Jis įgalina platesnio įvairių veiklų spektro nagrinėjimą, neapsiribojant turto užtikrinimo efektyvumo analize, pvz., gali apimti mokytojų kompetencijos didinimo, neformaliojo ugdymo prieinamumo ir kokybės didinimo, geresnės psichologinės ir ugdymo aplinkos kūrimo ir pan. veiklų nagrinėjimą, ir dėl šių priežasčių yra labiau rekomenduojamas.
Toliau pateikiamos rekomendacijos, kaip suformuoti alternatyvas iš skirtingų veiklų rinkinių, o pabaigoje atkreipiamas dėmesys į supaprastinimą, kuris aktualus pasirinkus sudaryti alternatyvas pagal IP metodikos nuostatas.
Veiklų rinkiniai gali būti sudaromi įvairiai, tačiau kiekvienas jų turėtų pasižymėti aiškia pokyčio, nukreipto į ugdymo paslaugų gerinimą, formavimo koncepcija. Pavyzdžiui, vienam rinkinyje daugiausiai siekiama pagerinti ugdymo priemonių prieinamumą ir padidinti mokytojų kompetenciją, kitame konvertuoti ir labiau pritaikyti ugdymo poreikiams mokyklos vidaus ir lauko erdves, dar kitame rinkinyje didžiausias dėmesys skiriamas spręsti mokyklos pasiekiamumo ir neformaliojo ugdymo prieinamumo problemas. Atitinkamai vienoje alternatyvoje daugiau investuojama į kūno kultūros ir muzikos pamokų inventorių, fizikos pamokų klases ir mokytojų kompetenciją. Antroje, į pertvarkymą šiuolaikinius ugdymo poreikius turinčias atitikti bendras poilsio erdves ir atnaujinti lauko sporto aikštyną. Trečioje alternatyvoje, tvarkomos ne vidaus patalpos, o lėšos skiriamos autobusų įsigijimui ir pan.
Kai planuojami pokyčiai apima keletą mokyklų, sudarant alternatyvas gali būti svarbu analizuoti pokyčius ne tik atskirose mokyklose, bet ir viso mokyklų tinklo apimtyje.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors alternatyvos turi turėti reikšmingus pokyčio formavimo skirtumus ir negali apsiriboti tik nedidelėmis investuojamų sumų į tas pačias veiklas variacijomis, dalis veiklų ir į jas investuojamų sumų alternatyvose gali būti tos pačios.
Rekomenduojama, kad iš skirtingų veiklų rinkinių būtų sudarytos ir palygintos ne mažiau kaip trys alternatyvos, tačiau pagrindžiant gali būti analizuojamas ir mažesnis jų skaičius, jei didesniam jų skaičiui nagrinėti nėra realių galimybių, jos neprieinamos ar neturėtų reikšmingo skirtumo Visgi tik atliekant alternatyvų lyginimą galima įvertinti jų efektyvumą, t. y suprasti ar konkrečios lėšos, skirtos švietimo kokybės, prieinamumo ir efektyvumo teigiamiems pokyčiams pasiekti, mokiniams iš tikrųjų suteiks daugiausiai naudos. Todėl situacijos, kai nagrinėjama tik viena altrenatyva, priimtinos tik išimtinais ir pagrįstais atvejais.
Sudarant alternatyvas iš skirtingų veiklų rinkinių IP skaičiuoklėje, atsižvelgiant į jos funkcionalumus, galima pasirinkti bet kurį iš pastatų ar įrenginių investavimo objektų (IP skaičiuoklė sukurta taip, kad nepasirinkus objekto neatsiveria alternatyvų darbalapiai). Toliau paspaudus mygtuką „Pradėti“ ir pradėjus analizę pasirinkti „2 Pasirinkite investicijų projekto alternatyvas bei nurodykite alternatyvos lėšų srautus“ reikia įrašyti alternatyvų pavadinimus ir jas užpildyti pinigų srautais.
Atkreiptinas dėmesys, kad IP skaičiuoklės alternatyvų darbalapiai yra pritaikyti tik suminių pinigų srautų pateikimui. Todėl jiems apskaičiuoti reikalingi detalesni skaičiavimai bei turimos detalizuoti prielaidos turi būti pateikiamos IP skaičiuoklės darbalapyje „Prielaidos“ ir/ar kituose darbalapiuose, kuriuos galima papildomai sukurti įprastais MS Excel programos siūlomai būdais. Šiuose prielaidų darbalapiuose gauti rezultatai formulėmis sujungiami su alternatyvų darbalapiais.
Nagrinėjant alternatyvas, sudarytas iš skirtingų veiklų rinkinių, turto užtikrinimo veikloms, į kurias vienoje mokykloje investuojama daugiau nei 1 mln. eurų be PVM, turi būti papildomai išnagrinėtos alternatyvos, remiantis IP metodikos reikalavimais dėl minimaliai privalomų išnagrinėti alternatyvų.
Alternatyvų analizę turto užtikrinimo veikloms, į kurias vienoje mokykloje investuojama daugiau nei 1 mln. eurų be PVM, reikia atlikti kitame IP skaičiuoklės dokumente. Vienoje IP skaičiuoklėje dėl IP skaičiuoklės ypatybių maksimaliai galima nagrinėti iki keturių investavimo objektų, todėl jei tokių veiklų yra daugiau, papildomų IP skaičiuoklių skaičius gali būti pasirenkamas pagal poreikį. Turto užtikrinimo veiklų alternatyvų geriausios iš jų analizės rezultatai perkeliami į pagrindinę IP skaičiuoklę prie atitinkamų veiklų, įtrauktų į alternatyvas, formuojamas veiklų rinkinių pagrindu.
Kai pasirinkta alternatyvas sudaryti remiantis IP metodika, analizė atliekama kiekvienai mokyklai atskirai. Kai į mokyklos ilgalaikį materialų ir nematerialų turtą investuojama daugiau nei 0,5 mln. eurų be PVM, atliekama alternatyvų analizė; kai mažiau – analizuojama vienintelės alternatyvos išlaidos ir nauda. Esant poreikiui ir pagrindus, į vieną analizės objektą gali būti apjungtos dvi ar daugiau mokyklų, jei toks apjungimas aktualus siekiant rasti paslaugos optimizavimo sprendinius, apimančius keletą mokyklų.
Jei formuojant alternatyvas jose yra veiklų, kurioms taikomi skirtingi PVM tarifai, veiklas, kurioms taikomas sumažintas PVM tarifas, tikslinga nurodyti prie alternatyvos darbalapio eilučių „A1. Žemė“ kartu „1“ darbalapyje atidarius PVM prielaidų koregavimo formą ir atitinkamai patikslinus šių eilučių PVM prielaidų dydžius. Tokia galimybe, kartu pateikiant paaiškinimą dėl A1 eilutės paskirties pakeitimo, galima pasinaudoti, jei IP nėra pinigų srautų, kurie pagal savo paskirtį, pvz., susiję su sklypų įsigijimu, turėtų būti pildomi šioje eilutėje. Jei tokie pinigų srautai visgi numatomi, tuomet investicijų išlaidoms su kitokiu nei standartinis PVM tarifas dydžiu turi būti dedikuojama kita nepanaudota investicijų eilutė. Veiklos išlaidų atžvilgiu taikomi tokie patys principai, t. y. dedikuojama pasirinkta veiklos išlaidų pinigų srautų eilutė, neužpildyta pinigų srautais pagal jos paskirtį.
Priemonės PFSA numato dvi galimybes alternatyvų analizei: sudaryti alternatyvas pagal IP metodiką arba sudaryti alternatyvas iš skirtingų veiklų rinkinių. Jei pasirinkta alternatyvas nagrinėti pagal IP metodiką, kai į mokyklos ilgalaikį materialų ir nematerialų turtą investuojama daugiau nei 0,5 mln. eurų be PVM, atliekama alternatyvų analizė.
Investavimo objektai gali būti: (1) pastatai, (2) inžineriniai statiniai, (3) nematerialusis turtas, (4) įrenginiai ir (5) transporto priemonės. Investavimo objektų pasirinkimas aprašytas IP metodikos 34 psl., o privalomos nagrinėti alternatyvos – IP metodikos 4 priede.
Nustatant investavimo objektui skiriama sumą, tos pačios kategorijos išlaidos yra sumuojamos. Pvz. išlaidos išmanioms lentoms, muzikos instrumentams ir technologijų klasės įrangai yra sumuojamos ir sudaro vieno investavimo objekto (įrenginiai) išlaidas. Išimtis taikoma pastatų kategorijai. Kiekvienas pastatas yra atskiras investavimo objektas.
Investicijos į „minkštas“veiklas, pavyzdžiui, mokytojų kvalifikacijos kėlimą, nėra investavimo objektai pagal IP metodiką.
Pavyzdžiui, į vieną mokykla investuojama 0,5 mln. eurų į įrangą, 0,3 mln. eurų į pastatus (1 vnt.) ir 0,1 mln. eurų į mokytojų kvalifikaciją.
Investavimo objektas “Įranga”: 0,5 mln. eurų (62,5%);
Investavimo objektas “Pastatai“: 0,3 mln. eurų (37,5%);
Viso į investavimo objektus: 0,8 mln. eurų.
Šiame pavyzdyje alternatyvos turi būti nagrinėjamos vienam investavimo objektui – „Įranga“.
Statybos įstatyme apibrėžta, kad statinio rekonstravimas – tai statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Vadinasi, esamo turto rekonstavimas apima galimybę padidinti esamo turto (statinio) plotą ir/arba jo funkcinių ir techninių savybių pagerinimą, kai keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos. Esamo turto pritaikymas – tai gali būti patalpų paskirties keitimas, paprastasis remontas, kapitalinis remontas (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.).
Kokybės metodikoje apibrėžtas alternatyvų, kurios turi būti privalomai išnagrinėtos IP, sąrašas. Jei pasirenkant projekto investavimo objekto tipą tokio konkretaus projekto tipo nėra, reikia žiūrėti, kuriame investavimo objekto tipo alternatyvų sąraše yra Jūsų nagrinėtina alternatyva. Atitinkamai, jei turto įsigijimo alternatyva yra numatyta išnagrinėti vertinant projekto investavimo objekto tipą – naujų pastatų statybą, tuomet turi būti pasirenkamas šis investavimo objekto tipas ir išnagrinėjamos minėtam investavimo objekto tipui priskirtinos alternatyvos.
Socialinio-ekonominio poveikio vertinimas
Sukuriama naudos apimtis (įverčio dalis) priklauso nuo to, kokios būklės bendrojo ugdymo įstaiga buvo iki projekto ir kokios būklės tikimasi pasibaigus projektui. Ši dalis (koeficientas) turėtų būti nustatoma taikant pridedamą skaičiuoklę.
Rengiant investicijų projektą (toliau – IP) svarbu identifikuoti sprendžiamas problemas ir nusistatyti kokio poveikio siekiama įgyvendinus projektą. Atsižvelgiant į projekto pobūdį ir specifiką nustatoma kokiam pagrindiniam ekonominiam veiklos sektoriui priklauso planuojamas įgyvendinti projektas bei kokią naudą sukurs visuomenei. Tam tikrais atvejais, IP gali generuoti ir papildomas naudas iš kitų ekonominių veiklos sektorių, tačiau svarbu tai, kad skaičiavimuose taikant visus aktualius ir projekto specifiką atitinkančius komponentus vienas kito nedubliuotų, t. y nauda nebūtų pervertinta.
Pavyzdys:
Planuojamu įgyvendinti maisto atliekų atskiro surinkimo ir tvarkymo projektu siekiama prisidėti prie aplinkoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir, siekiant įvertinti jo socialinę-ekonominę naudą, kaip pagrindinė aplinkos apsaugos sektoriuje pasirenkama nauda – CO2 emisijos sumažėjimas. Siekiant numatytų rezultatų, projekte planuojama ne tik modernizuoti šiuo metu naudojamą infrastruktūrą, bet ir didinti paslaugos vykdymo apimtis, sukuriant papildomus infrastruktūros pajėgumus. Todėl vertinant projekto naudą, kartu gali būti vertinama ir sukurtų naujų darbo vietų ekonominė nauda, pasirenkant „Viešoji infrastruktūra verslui“ komponentą – vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė. Skaičiuojant naudą šiuo komponentu tikslinga taikyti vidutinę atliekų surinkimo ir perdirbimo sektoriuje vieno darbuotojo sukuriamos pridėtinės vertės įverčio reikšmę. Tačiau, jeigu nėra duomenų, siekiant išvengti naudos pervertinimo, vieno darbuotojo kuriama pridėtinė vertė šiame sektoriuje gali būti apskaičiuojama IP rengimo metodikos 6 priede nurodytas įverčio reikšmes koreguojant ne didesniu nei 0,606 korekcijos koeficientu. Šis koeficientas yra apskaičiuotas kaip darbo našumo santykinis skirtumas tarp pramonės ūkio šakų, kuriems priklauso sektoriai: „B. KASYBA IR KARJERŲ EKSPLOATAVIMAS“, „C. APDIRBAMOJI GAMYBA“, „D. ELEKTROS, DUJŲ, GARO TIEKIMAS IR ORO KONDICIONAVIMAS“, „E. VANDENS TIEKIMAS NUOTEKŲ VALYMAS, ATLIEKŲ TVARKYMAS IR REGENERAVIMAS“, ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių sektorių. Šiuo komponentu vertinamą naudą galima skaičiuoti tik naujai sukuriamoms darbo vietoms. Atkreipiame dėmesį, kad ekonominės naudos komponentais skaičiuojama nauda turi būti tiesiogiai susijusi su projekto rezultato rodikliais, todėl projektui pagrįsti naudojant komponentą „Vieno darbuotojo kuriama pridėtinė vertė“, projekto rezultato rodikliuose turi būti numatytas atitinkamas darbo vietų sukūrimo ir išlaikymo tam tikrą laikotarpį, priklausomai nuo to, kokiam laikotarpiui skaičiuojama nauda, skaičius.
Šie komponentai taikyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros projektuose, kai norima įvertinti naudą, sukuriamą prie centralizuotos vandens tiekimo ir/ar nuotekų tvarkymo infrastuktūros prijungiant naujus vartotojus. Minėtieji komponentai naudojami skaičiuojant ekonominę naudą išvengtų sąnaudų metodu, t. y. iš nurodytų įverčių reikšmių turi būti atimamos planuojamos centralizuoto vandens tiekimo/nuotekų tvarkymo kainos be PVM, padaugintos iš atitinkamų konversijos koeficientų. Centralizuotam vandens tiekimui taikytinas medžiagų ir žaliavų konversijos koeficientas (0,977), nuotekų tvarkymui – standartinis konversijos koeficientas (0,998).
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu KK apskaičiavimo ir išorinio socialinio-ekonominio poveikio vertinimo metodikoje, patvirtintoje Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2019 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 2019/8-1, padidėjusio geriamojo vandens tiekimo paslaugos prieinamumo ir padidėjusio nuotekų tvarkymo paslaugos prieinamumo komponentų įverčių taikymo aprašymas turi būti patikslintas, t. y. ekonominė nauda turi būti ne prilyginama geriamojo vandens pasigaminimo savikainai, o vertinama kaip kainų skirtumas tarp savikainos ir kainos, nustatytos centralizuotos paslaugos teikėjo, tikslinamas žemiau minėtoje metodikoje pateikiamas pavyzdys.
13 intarpas. Komponento įverčio taikymas padidėjusiam vandens tiekimo paslaugos prieinamumo ekonominei naudai įvertinti.
Tarkime, projekto metu prie centralizuoto vandens tiekimo sistemos numatoma prijungti 2 300 gyventojų, kurie visi gyvena individualiuose namuose.
Visi šie gyventojai šiuo metu naudojasi vandens šuliniais arba gręžiniais. Konkrečiai, 30 proc. potencialių naujų vartotojų naudojasi asmeniniais vandens šuliniais, o 70 proc. – gręžiniais. Todėl visi šie gyventojai yra laikomi potencialiais naujais centralizuoto vandens tiekimo sistemos vartotojais.
Kadangi vidutinis namų ūkio dydis yra 2,17 asmenų, naujų numatomų prijungti prie centralizuoto vandens tiekimo sistemos namų ūkių skaičius yra lygus 1 060.
Atsižvelgiant į gyventojų, naudojančių vandens šulinius ir gręžinius, procentinę dalį, atitinkamai 30 proc. ir 70 proc., vandens šulinį naudojančių namų ūkių skaičius yra 318, o gręžinį – 742.
318 namų ūkių taikytina 1,22 Eur/m3 naudos įverčio reikšmė. Tuo tarpu 1,39 Eur/ m3 įverčio reikšmė yra taikytina 742 namų ūkiams, turintiems gręžinį. (Pastaba: šios pasiryžimo sumokėti reikšmės taikomos atsižvelgiant į daromą prielaidą, kad visi nauji potencialūs vartotojai šiuo metu turi asmeninį vandens šulinį arba gręžinį. Jei taip nėra, turėtų būti taikomos kitos pasiryžimo sumokėti reikšmės, atspindinčios ne tik eksploatacijos bei priežiūros, bet ir įrengimo sąnaudas.)
Tarkime, numatoma vandens tiekimo kaina naujiems vartotojams yra lygi 0,45 EUR/m3 be PVM. Taikytinas konversijos koeficientas lygus 0,977.
Vadinasi, bendra metinė ekonominė nauda yra:
(318 * 128 m3 * (1,22 Eur / m3 – 0,45 Eur / m3 * 0,977)) + (742 * 128 m3 * (1,39 Eur / m3 – 0,45 Eur / m3 * 0,977)) = 122 023,81 Eur.
PAPILDYMAS: Tais atvejais, kai vandens tiekimo kaina skaičiuojama taikant įkainį už sunaudotą vandens kubinį metrą ir fiksuotą mėnesio ar metinį mokestį, šis mokestis taip pat turi būti įskaičiuotas į bendrą vandens tiekimo kainą.
Tarkime, galioja tos pačios ankstesnio pavyzdžio sąlygos, tačiau vartotojai mokės ne tik 0,45 EUR/ m3, bet ir 1 EUR/mėn. fiksuotą mokestį. Taikytinas konversijos koeficientas lygus 0,977. Bendra metinė ekonominė nauda šiuo atveju yra:
(318 * 128 m3 * (1,22 Eur / m3 – 0,45 Eur / m3 * 0,977)) + (742 * 128 m3 * (1,39 Eur / m3 – 0,45 Eur / m3 * 0,977)) – 1060 * 1 * 12 * 0,977 = 109 596,4 Eur.
Atkreipiame dėmesį, kad potencialų abonementų (namų ūkių) skaičius turi būti nustatomas pagal faktinį namų ūkių skaičių. Skaičiuoti šį skaičių kaip yra pavyzdyje (remiantis vidutinių žmonių skaičiumi viename namų ūkyje prielaida) galima tik tuomet, kai faktinė informacija neprieinama.
Svarbu! Pateiktas pavyzdžiai iliustruoja tik naudos komponento skaičiavimo/taikymo principą. Šie pavyzdžiai negali būti be pagrindimo taikomi projekto socialinei-ekonominei naudai apskaičiuoti.
Siekiant įvertinti naudą atsirandančią dėl investicijų į bendrabučių plėtrą ir/ar modernizavimą taikomas išvengtų sąnaudų naudos vertinimo metodas. Projekto nauda apskaičiuojama kaip skirtumas tarp rinkoje teikiamos apgyvendinimo paslaugos kainos ir viešojo sektoriaus teikiamų tų pačių paslaugų teikimo kainos. Naudą siūlome skaičiuoti vadovaujantis SNA Metodikoje aprašytu socialinės apsaugos sektoriaus naudos komponentu „Pagerintos socialiai pažeidžiamų asmenų galimybės apsirūpinti būstu“. Tiesa, bendrabučių modernizavimo ir/ar plėtros atveju siūlomo taikyti naudos komponento taikymas nėra tapatus. Vertinant projektų, kuriuose investuojama į bendrabučių plėtrą ir/ar modernizavimą, sukuriamą naudą, svarbu atsižvelgti į tai kiek ir kokių bendrabučių planuojama įrengti/modernizuoti (svarbu įsivertinti bendrabučio plotą bei asmenų skaičių, kuris planuojama gyvens bendrabutyje). Pavyzdžiui, modernizuojamas bendrabutis, kuriame yra 1 kambario 5 dviviečiai kambariai po 25 kv. m. Tarkime, atlikus rinkos analizę nustatyta, kad 1 kambario 25 kv. m. dydžio buto nuoma panašioje vietoje kaip bendrabutis – 250 Eur per mėn., tuo tarpu bendrabutyje dvivietis kambarys kainuoja 100 Eur (50 Eur / asmeniui). Atitinkamai dėl projekto atsirandanti nauda apskaičiuojama taip: Socialinė ekonominė nauda = (250 – 100) * 5 kambariai * 12 mėn. = 9000 Eur / metus.
KK apskaičiavimo ir išorinio socialinio-ekonominio poveikio vertinimo metodikoje pateikiama keletas variantų, kaip galima apskaičiuoti išorinę socialinę-ekonominę naudą, įgyvendinant projektus neformaliojo švietimo srityje. Visi jie gali būti naudojami, tačiau šiuo atsakymu, iki kol nėra išleista patikslinta/papildyta šios metodikos versija, norime papildyti esamoje metodikoje pateiktus aiškinimus, susijusius su minėtos naudos vertinimu, tais atvejais, kai rinkoje egzistuoja brangesnės tos pačios neformaliojo ugdymo paslaugos, kuriai pagerinti planuojamas įgyvendinti IP, alternatyva. Šiuo atveju taikomas išvengtų sąnaudų naudos vertinimo metodas, naudą apskaičiuojant kaip skirtumą tarp rinkoje teikiamos paslaugos kainos ir viešojo sektoriaus teikiamų tų pačių paslaugų teikimo kainos. Pvz., jei rinkoje atitinkamos neformaliojo švietimo paslaugos kaina asmeniui 50 Eur per mėnesį, viešojo sektoriaus teikiamos paslaugos, įgyvendinus IP, yra 20 Eur, tuomet skaičiuojama nauda vienam asmeniui siekia 30 Eur per mėnesį (=50 – 20). Šis vertinimo metodas gali būti taikomas ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo paslaugų teikimo atveju.
Pateiktas klausimas leidžia suprasti, jog planuojama vykdyti pastato konversiją, kurios galutinis rezultatas – komercinių paslaugų teikimas rinkai, t. y. rekonstruojamas pastatas, kuriame išnuomojamos patalpos, skirtos komercinių paslaugų teikimui. Šiuo atveju išorinė socialinė ekonominė nauda pasireiškia tuo, jog kuriamos darbo vietos privačiame sektoriuje, kurios kuria pridėtinę vertę. Šiai naudai vertinti, sektoriuje „Viešoji infrastruktūra verslui“ pateikiami komponento „Vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė“ įverčiai. Atsižvelgiant į tai, jog pateikiami įverčiai apskaičiuoti aukštą pridėtinę vertę kuriančioms veikloms, siekiant išvengti naudos pervertinimo, skaičiuojant darbuotojo kuriamą pridėtinę vertę mažą pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose (kaip yra šiuo atveju) nurodytos reikšmės turi būti koreguojamos ne didesniu nei 0,168 korekcijos koeficientu. Šis koeficientas yra apskaičiuotas kaip darbo našumo santykinis skirtumas tarp sektoriaus „S. Kita aptarnavimo veikla“ ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių sektorių. Skaičiuojant naudą svarbu atkreipti dėmesį, jog minėtas komponentas taikomas tik naujai sukuriamoms darbo vietoms, t. y. vietoms, kurios nebuvo perkeltos į rekonstruotą infrastruktūrą iš kitur. Todėl atlikta potencialių infrastruktūros naudotojų analizė turėtų išskirti, kokia dalis darbo vietų bus sukurta išskirtinai dėl analizuojamo objekto, o kokia būtų sukurta ar šiuo metu veikia kitur ir nesant projekto (nesant informacijos turėtų būti daroma konservatyvi prielaida, kad ne mažiau 80 proc. darbo vietų būtų sukurta ir be projekto, t. y. tik penktadalis kuriamų vietų priskiriama kaip naujai sukurtos darbo vietos).
Steigiant ar rekonstruojant nakvynės namus galima nauda projekte pasireiškia dėl to, kad asmenims, besinaudojantiems nakvynės namų paslaugomis, nereikia mokėti už savo būstą (t. y. išvengtos būsto nuomos sąnaudos). Socialinės apsaugos sektoriuje naudojamas naudos komponentas „Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” grindžiamas tuo, kad asmenys, kurie prižiūrėjo savo artimąjį ar giminaitį įgyvendinus projektą gali grįžti į darbo rinką. Tuo tarpu apnakvindinimo paslaugoms toks įvertis pagal savo prasmę negali būti pritaikomas. Dėl šios priežasties ekonominės naudos įvertis „Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas“ steigiant ar rekonstruojant nakvynės namus turi būti paskaičiuotas individualiai. Skaičiuojant naudą „Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas“ nakvynės namams reikia žinoti: 1) pigiausios galimo analogiško būsto vieno kv. m. vid. rinkos nuomos kainą per mėn. (naudojami ilgalaikės nuomos duomenys), 2) apnakvindinimo paslaugai naudojamo nakvynės namų naudingąjį plotą (jei apnakvindinimo paslaugai teikti naudojamas ne visas naudingas nakvynės namų pastato plotas, skaičiavimuose naudojamas nakvynės namų pastato plotas turi būti koreguojamas atsižvelgiant į apnakvindinimo paslaugai naudojamą nakvynės namų naudingąjį pastato plotą), 3) vid. metinį nakvynės namų užimtumą (proc.).
- Tuomet socialinė (ekonominė) projekto nauda (metams) apskaičiuojama pagal šią formulę: (Vid. 1 kv. m. nuomos kaina mėn.) * 12 mėn. * apnakvindinimo paslaugai naudojamas nakvynės namų naudingasis plotas * vid. metinis nakvynės namų užimtumas
Kuriant naują atliekų surinkimo aikštelę, didėja jų tinklas, todėl gyventojai turi daugiau galimybių pasirinkti, kurioje aikštelėje mesti atliekas. Būtų racionalu teigti, jog gyventojai pirmenybę teikia toms aikštelėms, kurios yra arčiausiai jų gyvenamosios ar kitos vietos, kurioje susidaro atliekos. Atsiradus naujai aikštelei, bent daliai gyventojų sutrumpėja atstumas iki vietos, kurioje galima išmesti atliekas, lyginant su situacija iki projekto įgyvendinimo (kitai daliai jis gali padidėti). Trumpesnis atstumas reikalingas nuvykti iki aikštelės sąlygoja ir trumpesnį šiai veiklai atlikti sugaištamą laiką. Kadangi gyventojai gali šį laiką panaudoti alternatyviai veiklai, sutaupytas laikas yra nauda, kurią racionalu vertinti, rengiant atliekų surinkimo aikštelių infrastruktūros plėtros projektus.
Žemiau pateiktas naudos apskaičiavimo pavyzdys:
Jei namų ūkis atliekas išmeta kartą per dieną, sutaupytas laikas, priklausantis nuo sutrumpėjusio atstumo iki atliekų surinkimo vietos, apskaičiuotas lentelėje.
Lentelė: Laiko sutaupymai mažinant atstumą iki atliekų surinkimo vietos.
| Atstumo iki atliekų surinkimo vietos sumažėjimas (metrai) | Sutaupomas laikas (1,39 m/s), einant pirmyn ir atgal (sekundė) | Laiko sutaupymai (valandos) | Šiukšlių išmetimo kartai per metus | Laiko sutaupymai namų ūkiui (valandomis) |
|---|---|---|---|---|
| 10 | 14 | 0,004 | 365 | 1,459 |
| 20 | 29 | 0,008 | 365 | 2,918 |
| 30 | 43 | 0,012 | 365 | 4,376 |
| 40 | 58 | 0,016 | 365 | 5,835 |
| 50 | 72 | 0,020 | 365 | 7,294 |
| 60 | 86 | 0,024 | 365 | 8,753 |
| 70 | 101 | 0,028 | 365 | 10,212 |
| 80 | 115 | 0,032 | 365 | 11,671 |
| 90 | 129 | 0,036 | 365 | 13,129 |
| 100 | 144 | 0,040 | 365 | 14,588 |
Bakalauro laipsnio įgijimo atveju taikykite 40 proc. daktaro laipsnio atitinkamoje srityje įgyto išsilavinimo naudos įverčio vertės, kai prieš tai turimas vidurinis išsilavinimas. Magistro laipsnio įgijimo atveju taikykite 15 proc. daktaro laipsnio atitinkamoje srityje įgyto išsilavinimo naudos įverčio vertės, kai prieš tai turimas bakalauro laipsnis. Magistro laipsnio įgijimo atveju (vientisos studijos) taikykite 55 proc. daktaro laipsnio atitinkamoje srityje įgyto išsilavinimo naudos įverčio vertės, kai prieš tai turimas vidurinis išsilavinimas.
Socialinės globos paslaugų kokybės gerinimo ir prieinamumo didinimo atvejais taikytini naudos komponentai: „Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” ir „Įsidarbinusių asmenų sveikatos pagerėjimo teikiama nauda”. Šių komponentų naudojimas investicijų projektuose grindžiamas tuo, kad asmenys, kurie prižiūrėjo savo artimąjį ar giminaitį įgyvendinus projektą gali grįžti į darbo rinką. Atitinkamai yra pagrįstų argumentų teigti, jog asmenys grįžę į darbo rinką patiria naudą, susijusia su pagerėjusia sveikata.
Naudos komponentas „Įsidarbinusių asmenų sveikatos pagerėjimo teikiama nauda” taikomas naudai vertinti tik tuomet, kai didinamas vietų socialinės globos namuose skaičius, t. y. didinamas socialinės globos namų paslaugų prieinamumas. Komponentas apskaičiuojamas tokiu būdu: skaičius asmenų, kurie dėl projekto įgyvendinimo naujai gauna socialinės globos namų paslaugas, dauginamas iš komponento įverčio. Pvz., įkuriant senyvo amžiaus asmenims globos namus, kuriuose planuojamos 10 naujų vietų, nauda 2016 m. apskaičiuojama taip: 10*277=2 770 Eur. Jei socialinės globos paslaugomis bus naudojamasi mažiau nei 8 val. per dieną (dienos socialinė globa), tuomet komponento įverčio reikšmė turi būti sumažinta, ją padauginant iš koeficiento x/8, kur x – dienos socialinių paslaugų teikimo valandų skaičius per dieną.
Naudos komponento „Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” taikymas priklauso nuo to, ar yra kuriamos naujos socialinės globos vietos, ar tik pagerinama jose teikiamų paslaugų kokybė, bei nuo to, kokios rūšies: dienos ar ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugos teikiamos.
Kuriant naujas dienos socialinės globos vietas, galima nagrinėti asmenų, kurie iki projekto įgyvendinimo prižiūrėjo savo artimąjį ar giminaitį, ir, jį įgyvendinus, gali grįžti į darbo rinką ir uždirbti bent minimalų darbo užmokestį, išvengtas sąnaudas, kurios 2016 m. lygios minimaliam mėnesiniam bruto atlyginimui (įskaitant darbdavio mokamus „Sodros“ mokesčius) 459 Eur. („Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” (išvengtos darbo užmokesčio sąnaudos)). Jei socialinės globos paslaugomis bus naudojamasi mažiau nei 8 val. per dieną (dienos socialinė globa), tuomet komponento įverčio reikšmė turi būti sumažinta, ją padauginant iš koeficiento x/8, kur x – dienos socialinių paslaugų teikimo valandų skaičius per dieną.
Kuriant naujas ilgalaikės (trumpalaikės) globos vietas, nauda gali būti skaičiuojama, įvertinant išvengtas privačių senelių globos namų išlaidas, kurios būtų patiriamos jei paslaugos būtų perkamos rinkoje. CPVA ekspertų apklausa parodė, jog tokios paslaugos vienam asmeniui per mėnesį rinkoje vidutiniškai kainuoja apie 650 eurų (2016 m.) („Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” (išvengtos privačių globos namų išlaidos)).
Vieno ar kito naudos komponento įverčio taikymas visais atvejais priklauso nuo to, ar teikiamos tik dienos socialinės paslaugos („Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” (išvengtos darbo užmokesčio sąnaudos)), kurių metų globos paslaugas gaunantis asmuo kiekvieną dieną atvyksta į globos įstaigą ir vakare grįžta namo, ar teikiama visa kompleksinė globos paslauga („Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” (išvengtos privačių globos namų išlaidos)), kurios metu globą gaunantis asmuo gyvena globos įstaigoje.
Kiekvienu atveju, skaičiuojant taikytiną įverčio reikšmę, turi būti atsižvelgta į globojamam asmeniui nustatytą mokestį už teikiamą paslaugą (atkreipiame dėmesį, kad čia vertinama tik ta mokesčio dalis, kuri mokama tiesiogiai globojamo asmens globos įstaigai) – jis tiesiogiai mažina asmenų gaunamą socialinę-ekonominę naudą tokia pačia suma, koks yra mokesčio, paslaugos gavėjo tiesiogiai mokamo už gaunamas paslaugas, dydis.
Pvz.: Įkuriami globos namai, kuriuose paslaugos bus teikiamos 10 asmenų, kurių kiekvienas už paslaugas tiesiogiai mokės po 350 Eur per mėnesį, tuomet metinė (2016 m.) nauda, vertinama komponentu „Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” visiems asmenims apskaičiuojama taip:
10 asmenų *12 mėn*(459-350)=13 080 Eur (išvengtos darbo užmokesčio sąnaudos), jei paslaugos bus naudojamasi per diena tik 4 val., tuomet nauda lygi 0,5*13 080=6 540 Eur.
Arba
10 asmenų *12 mėn *(650-350)=36 000 (išvengtos privačių globos namų išlaidos – jeigu teikiamos kompleksinės paslaugos)
Gerinant paslaugų kokybę ir nekuriant naujų globos vietų, išvengtas darbo užmokesčio sąnaudas vertinti nebūtų tikslinga, todėl taikytinas tik vienas naudos komponentas, atspindintis išvengtas privačių globos namų išlaidas. Papildomai tokio tipo projektuose, reikia įvertinti, kokia dalis paslaugos bus pagerinta iki privačių globos namų teikiamų paslaugų lygio. Šis dalis apskaičiuojama kaip santykis tarp sutvarkytos infrastruktūros ir visos infrastruktūros, kuria naudojasi globos paslaugas gaunantys asmenys, arba kaip laiko dalis, kurį praleidžia globos paslaugą gaunantys asmenys sutvarkytoje infrastruktūroje, lyginant su visu laiku praleidžiamu globos įstaigoje. Be to, kaip ir naujų globos vietų kūrimo atveju turi būti atsižvelgta į globojamam asmeniui nustatytą mokestį už teikiamą paslaugą (atkreipiame dėmesį, kad čia vertinama tik ta mokesčio dalis, kuri mokama tiesiogiai globojamo asmens globos įstaigai).
Pvz. Globos namuose, kuriuose yra 10 globos vietų (daroma prielaida, kad yra užtikrinamas 100 proc. įstaigos užimtumas), ir bus atnaujinti 3 kambariai ir sutvarkoma dalis bendro naudojimo patalpų, kurie bendrai sudaro 50 proc. pastato naudingojo ploto, nauda bus skaičiuojama taip: „Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” (išvengtos privačių globos namų išlaidos) apskaičiuojamas tokiu būdu: 0,5 (sutvarkyta infrastruktūros dalis)*10 asmenų *12 mėn. *(650-350)=18 000 Eur.
Pvz., Globos namuose, kuriuose yra 10 globos vietų (daroma prielaida, kad yra užtikrinamas 100 proc. įstaigos užimtumas), sutvarkoma valgykla, kuriose globotiniai praleidžia 20 proc. paros laiko. Tuomet nauda bus skaičiuojama taip: „Padidėjęs priežiūros paslaugų prieinamumas” (išvengtos privačių globos namų išlaidos) apskaičiuojamas tokiu būdu: 0,2 (paros laiko = 4,8 val.)*10 asmenų *12 mėn. *(650-350)=7 200 Eur.
Įvertis “Dėl ligos prarastos darbo dienos vertė” nėra tinkamas naudoti, siekiant įvertinti socialinę-ekonominę naudą geriamojo vandens ir nuotekų surinkimo projektuose dėl šių priežasčių:
- Komponentas nėra priskirtas ekonominiam projektų tipui “Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra”;
- Siekiant pagrįsti prielaidas, jog vandens kokybė yra bloga, iš esmės reiktų tikrinti kiekvieną šulinį ar bent jau atlikti reprezentatyvę tyrimų imtį nagrinėjamoje teritorija. Dėl duomenų trūkumo sudėtinga susieti vandens kokybę su dėl ligos prarastomis darbo dienomis konkrečiu atvejais.
- Komponentas “Vietovės patrauklumo namų ūkiams ir verslui” visapusiškai atspindi likusių naudų, kurių neapimta komponentai “Padidėjęs geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos prieinamumas” spektrą. Gyventojai yra pasiryžę daugiau mokėti už nekilnojamį turtą dėl viso aibės priežasčių, tarp kurių gali būti ir padidėjęs kokybės standartus atitinkančio geriamojo vandens prieinanumas ir kartu dėl to sumažėjęs sergamumas. Tai sąlygoja, jog komponentai “Dėl ligos praprastos darbo dienos vertė” ir “Padidėjęs geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos prieinamumas” naudos persidengia, ir todėl dėl naudos pertervertinimo rizikos negali būti kartu naudojami. Atitinkamai siūlome naudoti komponentą “Padidėjęs geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos prieinamumas”, kaip visapusiškesnį, aišku, jei taikymas projekte yra pagrindžiamas.
Švietimo sektoriaus projektuose naudai vertinti naudojamų komponentų: „Pasiryžimas sumokėti už padidėjusį ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą“, „Pasiryžimas sumokėti už pagerėjusią ugdymo infrastruktūros ir paslaugų kokybę“ ir „Pagerintų įgūdžių dėka pasiektas darbo užmokesčio padidėjimas”, pateiktos įverčių reikšmės apskaičiuotos darant prielaidą, jog įgyvendinant projektus yra sukuriamos galimybės teikti paslaugą vartotojams, kurie iki tol paslauga apskritai nesinaudojo, t. y. kiekvienam papildomai dėl IP įgyvendinimo atsiradusiam paslaugos vartotojui priskiriama visa atitinkamu komponentu vertinama įverčio reikšmė. Todėl projektuose, kuriuose sutvarkoma tik dalis infrastruktūros, o paslaugos vartotojų skaičius išlieka tas pats, minėtas visos įverčio reikšmės taikymas nebūtų teisingas. Tokiu atveju ji turi būti koreguojama koeficientu, kurio reikšmė apskaičiuojama priklausomai nuo to, kokią švietimo paslaugos apimties dalį pagerins planuojamos investicijos. Toliau yra pateikiama keletą pavyzdžių. Aukštasis mokslas Įgyvendinant projektą, universitete planuojama atnaujinti ir modernizuoti laboratoriją, kuri chemijos technologijų bakalauro studijų programoje leis užtikrinti šių dienų poreikius 4 iš 40 studijų modelių (24 iš 240 ECTS), kuriuos studentai turi išklausyti, norėdami gauti bakalauro diplomą. Atitinkamai komponento „Pagerintų įgūdžių dėka pasiektas darbo užmokesčio padidėjimas” įverčio reikšmė turi būti koreguojama koeficientu 24/240 = 0,1. Atkreipiame dėmesį, jog vadovaujantis Konversijos koeficientų bei socialinės-ekonominės naudos (žalos) apskaičiavimo metodika, siekiant įvertinti šiuo komponentu naudą bakalauro (magistro) studijų studentams, nustatytos įverčių reikšmės, nustatytos doktorantūros studijas baigusiems asmenims, turi būti papildomai sumažintos 70 proc., t. y. koreguojamos koeficientu 0,3. Galutinė vienam naudą gausiančiam studentui vienų metų įverčio reikšmė apskaičiuojama: Įvertis = [Aktuali paskelbta įverčio reikšmė, taikoma doktorantams] x 0,3 x 0,1 Mokyklinis ugdymas Įgyvendinant projektą, mokykloje planuojama atnaujinti fizikos ir chemijos kabinetus. Jei tarkim kiekvienas mokyklos mokinys juose mokosi vidutiniškai 4 pamokose iš 30 turimų per savaitę, tuomet, įgyvendinus projektą, bus pagerinta 4/30 = 0,133 viso jo gaunamų ugdymo paslaugų mokykloje dalis. Atitinkamai nauda vertinama įverčiu „Pasiryžimas sumokėti už pagerėjusią ugdymo infrastruktūros ir paslaugų kokybę“ apskaičiuojama: Įvertis = [Aktuali paskelbta įverčio reikšmė] x 0,133. Ikimokyklinis ugdymas Įgyvendinant projektą, planuojama darželyje atnaujinti vidaus patalpas ir įsigyti priemonių, skirtų ugdymui, dėl ko ugdymo proceso kokybė reikšmingai pagerės. Naudodamiesi sukurta infrastruktūra vaikai vidutiniškai praleis 70 proc. savo darželyje laiko. Atitinkamai nauda vertinama įverčiu „Pasiryžimas sumokėti už padidėjusį ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą“ apskaičiuojama: Įvertis = [Aktuali paskelbta įverčio reikšmė] x 0,7. Atkreipiame dėmesį, jog projektuose darbai tokie kaip langų keitimas, sienų apšiltinimas, stogo atnaujinimas ir pan. patys savaime nesukuria prielaidų pasireikšti naudoms vertinamoms minėtais švietimo sektoriaus komponentais – jų sąlygojama nauda vertinama energetikos sektoriaus įverčiais.
Įgyvendinant investicijų projektus komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros srityje galima tikėtis naudos, vertinamos komponentu vizualinės taršos, triukšmo, dulkių, kvapų sumažėjimas. Ši nauda galima pasireikšti, kai įgyvendinus projektą, lyginant su situacija iki projekto įgyvendinimo, gyventojams reikšmingai sumažėja neigiamų patirčių, susijusių su nemaloniais kvapais, garsais, netvarka dėl prišiukšlinimo ir pan. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti požeminės atliekų surinkimo infrastruktūros sukūrimas, lyginant su iki tol buvusiais įprastais atliekų surinkimo konteineriais, jei pastarieji keldavo higienos normas neatitinkančius kvapus, kurie, įgyvendinus projektą, būtų panaikinti. Tuo tarpu nusidėvėjusius konteinerius keičiant tokiais, kurie prielaidų geresnei paslaugos kokybei nesukuria, kartu sąlygoja, jog taip pat nėra ir prielaidų naudai, vertinamai minėtu komponentu, pasireikšti. Kitas pavyzdys, kuriame tikėtis naudos dėl vizualinės taršos, triukšmo, dulkių, kvapų sumažėjimo sudėtinga, – stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių infrastruktūros plėtra, nes šios veiklos tiesiogiai minėtos naudos nesukuria – atliekų išvežimą organizuojant savivaldybėms, stambiagabaričių atliekų kaupimąsi tam neskirtose vietose daugiau sąlygoja netinkami gyventojų įpročiai ir informacijos trūkumas apie teikiamas savivaldybėje atliekų surinkimo paslaugas ir pan.
Komponentu vertinimą vizualinės taršos, triukšmo, dulkių, kvapų sumažėjimo socialinę-ekonominę naudą geriausią būtų įvertinti rinkoje stebimais pavyzdžiais, t. y. lyginant analogiškas infrastruktūros, kurios skirtųsi tik atliekų surinkimo infrastruktūros sprendimais, rinkos kainas. Gautas verčių procentinis skirtumas gali būti taikomas, vertinant naudą rengiamame projekte, jei jo charakteristikos su lyginamuoju atveju yra panašios. Atsižvelgiant į tyrimų šiuo klausimu nebuvimą, CPVA ekspertai atlikto rinkoje veikiančių turto vertinimo įmonių apklausą ir išsiaiškino, jog atliekų infrastruktūros būklės veiksnio įtaka turto vertei yra labai maža. Todėl, kaip pagrįstą patartina laikyti ne didesnį nei 0,5 proc. (pusė procento) bendrą turto vertės padidėjimą.
Skaičiuojant turto vertę, kuriam prognozuojamas turto vertės padidėjimas, rekomenduojama vertinti turtą, kuris iki 100 metrų spindulių aplink atliekų surinkimo aikštelę. Atsižvelgiant į tai, jog gali būti sudėtinga tiesiogiai nustatyti tokiame plote esančio turto plotą, pateikiame vieną iš galimų turto vertės apskaičiavimo eigų (pavyzdyje taikomi dydžiai yra tik pavyzdiniai):
- Nustatoma, kiek gyventojų aptarnaus naujai sukuriama infrastruktūra. Pvz., bus sukurta 100 vnt. konteinerių aikštelių, kurių kiekviena aptarnaus vidutiniškai 400 gyventojų (paprastai aikštelių infrastruktūra planuojamos taip, jog ja naudosis asmenys, gyvenantys iki 100 metrų aplink aikštelę), besinaudojančių viena konteinerių aikštele (planuojamas/prognozuojamas dydis: 100 aikštelės x400 gyventojai) = 40 000 gyventojų;
- Nustatoma aptarnaujamų gyventojų valdomas nekilnojamojo turto plotas: 40 000 aptarnaujami gyventojai x 30,9 kv.m. vidutiniškai 1-o gyventojui valdomas NT plotas (Naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui | m²: miestas ir kaimas. Kiekvienu projekto atveju žiūrėti individualiai, duomenis teikia Statistikos departamentas; žr. nuorodą žemiau) = 1 236 000 kv.m.
- http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize1
- Nustatoma vidutinė gyventojų valdoma NT vertė: 1 236 000 kv.m. x 631 Eur/kv.m. = 779 916 000 Eur (Turto vertę rekomenduojame nustatyti www.regia.lt pateikiama informacija);
- Skaičiuojamas socialinės-ekonominės naudos dydis: 779 916 000 Eur x 0,005 (pvz., vertės padidėjimo koeficientas – 0,5 proc.) = 3 899 580 Eur.
Rengiant investicijų projektus, susijusius su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimu, vandens ir nuotekų kiekiai turi būti prognozuojami, atsižvelgiant į realų jų suvartojimą ir išleidimą. Neturint realių (faktinį) duomenų, priimtina taikyti normatyvinius dydžius – pastaruosius skelbia vandens tiekimo įmonės. Prognozuojant vandens suvartojimą reikia atsižvelgti į gyventojų suvartojamą geriamąjį ir karštą vandenį buitinėms reikmėms, sodinių ir gėlynų laistymui, gyvulių ir gyvūnų priežiūrai. Atkreipiame dėmesį, jog skaičiuojant finansinius ir ekonominius rodiklius, suvartojamo vandens ir išleidžiamų nuotekų prognozės turi sutapti. Išorinio poveikio nauda minėtuose projektuose vertinama komponentais „Padidėjęs geriamo vandens tiekimo paslaugos prieinamumas” ir “Padidėjęs nuotekų tvarkymo paslaugos prieinamumas”, sudauginant prognozuojamus suvartojamo vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekius su atitinkamų metų komponentų įverčiais. Be šiais komponentais vertinamos naudos pagrįstais atvejais gali būti identifikuota ir kita nauda. Yra prielaidų teigti, jog vandens ir nuotekų tinklų infrastruktūros plėtra gali sąlygoti nekilnojamojo turto vertės padidėjimą, vertinamą urbanistinės plėtros sektoriaus naudos komponentais „Vietovės patrauklumo namų ūkiams padidėjimas“ ir „Vietovės patrauklumo verslui padidėjimas“.
Skaičiuoklėje naudos/žalos komponentai yra pateikiami alternatyvų darbalapiuose H1.1-H1.7 bei H2.1-H2.3 eilutėse pagal bendrųjų prielaidų darbalapyje (1 darbalapis) pasirinktą Ekonominės veiklos sektoriaus projektų tipą. Naudos/žalos komponentai yra pasirenkami iš pateikiamo sąrašo paspaudus ant nurodytų eilučių. Skaičiuoklė sukonstruota taip, kad pasirinkus naudos/žalos komponentą, jis yra eliminuojamas iš siūlomo sąrašo, todėl, jeigu pateikiamas sąrašas yra tuščias, rengėjas pasirinko visus galimus naudos/žalos komponentus prieš tai arba pasirinktame sektoriuje žalos komponentai nėra numatyti (taikoma tik žalų atveju). Pažymėtina, kad dėl skirtingų Excel versijų, galima situacija, kuomet paspaudus ant nurodytų eilučių, sąrašas nėra pateikiamas ir paaiškinimas dėl siūlomų pasirinkti iš sąrašo naudos/žalos komponentų nėra rodomas. Tokiu atveju, rengėjas turėtų vadovautis Konversijos koeficientų bei socialinės – ekonominės naudos (žalos) komponentų įverčių rinkiniu ir, pagal nagrinėjamą Ekonominės veiklos sektoriaus projektų tipą, naudos/ žalos komponentą įrašyti savarankiškai.
Atliekant SNA, vertinami įgyvendinamo projekto sąlygoti grynieji naudų (žalų) pokyčiai, t. y., projekto sąlygotos žalos panaikinimas tame pačiame projekte numatytomis priemonėmis nevertinamas kaip nauda.
Kiekvienas projektas yra skirtingas, todėl kiekvieną kartą naudą, vertinamą minėtais komponentais, reikia vertinti indvidualiai. Poveikio zoną reikia pagrįsti, tačiau, atsižvelgiant į daugelio įgyvendinamų projektų partirtį, nerekomenduojama vertinti naudą didesnei teritorijai nei seniūnija ar panašios aprėpties teritorijai.
Biudžeto pertvarka. Bendri klausimai.
Ateinančių trejų metų finansinės projekcijos gali būti patikslinamos parengus Stabilumo programą (balandžio mėn. pab.), tad finansavimo suma iš valstybės biudžeto gali atitinkamai keistis, esant reikšmingiems ekonominės raidos scenarijaus pokyčiams. Finansų ministerija tokiu atveju įvertins pokyčius ir informuos ministerijas dėl patikslinimų.
Planuota, kad rezervas bus tik pereinamajam laikotarpiui, t. y. 2022 metams. Siekiama, kad maksimalios sumos būtų paskirstytos iš karto asignavimų valdytojams, o ne liktų Finansų ministerijos rezerve. Rezervas galėtų būti tik nenumatytiems atvejams ir nedidelė suma. Rezervo planavimas ir jo dydis priklausys nuo fiskalinių ribojimų.
Pažangos ir tęstinių lėšų atskyrimo kriterijai yra patvirtinti Strateginio valdymo metodikos 10 priede. Metodiką rasite: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/5a6f68c4a8e511eb98ccba226c8a14d7?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=ec7e06f0-8ee4-4478-a94c-1510659cba79
Gairės taip pat galite rasti: https://ppplietuva.lt/lt/leidiniai/pazangos-ir-testines-veiklos-islaidu-atskyrimo-gaires
2021–2030 m. Nacionalinį pažangos planą su priedais galite rasti čia: https://lrv.lt/lt/aktuali-informacija/xvii-vyriausybe/strateginis-valdymas/2021-2030-m-nacionalinis-pazangos-planas
Nuorodoje taip pat rasite 2021–2030 m. Nacionalinio pažangos plano priedą nr. 1 „Strateginių tikslų, pažangos uždavinių ir poveikio rodiklių sąrašas“. Šio priedo 3 sulpelyje matysite nurodytą instituciją, atsakingą už kiekvieno uždavinio įgyvendinimą.
Jei norima dalyvauti plėtros programos priemonių rengimo darbo grupių veikloje, reikia kreiptis tiesiogiai į už PP rengimą atsakingą instituciją (tikslingiausia – į už strateginį planavimą atsakingą skyrių / padalinį) ir pasiteirauti, kokia yra situacija su Nacionalinių plėtros programų ir pažangos priemonių rengimu bei kaip galėtumėte prisidėti rengiant planavimo dokumentus.
Jei norite dalyvauti priemonių įgyvendinime kaip projekto vykdytojas, reikia sulaukti kol bus parengtos pažangos priemonės, patvirtintos projektų atrankos sąlygos ir kriterijai, ir bus paskelbti kvietimai teikti projektus. Tiek pačių programų projektus, tiek joms rengti suformuotų darbo grupių sudėtį galite rasti šioje nuorodoje: https://www.smm.lt/web/lt/administracine-informacija/planavimo-dokumentai/Pprogramos20200519. Darbo grupių sudėtyje galima identifikuoti ir atsakingus asmenis, su kuriais būtų tikslingiausia kontaktuoti.
Strateginiai veiklos planai rengiami vadovaujantis Strateginio valdymo metodika ir atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo planu (LRV 2021-03-21 nutarimo Nr. 170 „Dėl LR 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo plano patvirtinimo”, nuoroda paspaudus čia.
NPP įgyvendinančias nacionalines plėtros programas rengia (PP) ministerijos ir Vyriausybės kanceliarija. Kitos įstaigos nacionalinėse plėtros programose gali dalyvauti kaip pažangos priemonės koordinatorės arba projektų vykdytojos.
Jeigu PP rengimo metu nustatomas poreikis tam tikros problemos sprendimą perduoti koordinuoti Vyriausybei neatskaitingam asignavimų valdytojui, atitinkamam ministrui sutarus su šiuo asignavimų valdytoju, jis PP nurodomas kaip pažangos priemonės koordinatorius. LRV tvirtinant ministerijos parengtą PP, patvirtinama Vyriausybei neatskaitingo asignavimų valdytojo finansinių projekcijų dalis. Vyriausybei neatskaitingas asignavimų valdytojas šią pažangos priemonę perkelia į savo SVP.
Kitos įstaigos, vykdančios projektus, įgyvendinančius PP priemones, lėšas šiems projektams įgyvendinti gaus iš PP rengiančios ministerijos arba Vyriausybės kanceliarijos. Tokie projektai SVP bus planuojami įstaigos tęstinės veiklos priemonėje ir detalizuojami SVP V skyriuje (kaip kito nacionalinės PP valdytojo finansuojami projektai).
2014-2020 ESI ir kitų donorų finansavimo šaltinių lėšos planuojamos kaip tęstines veiklos išlaidos (SVP tęstinės veiklos priemonės), kol bus užbaigtas 2014-2020 m. ES finansinės perspektyvos programų įgyvendinimas. Naujo 2021-2027 m. periodo lėšos planuojamos NPP įgyvendinančiose nacionalinių plėtros programų priemonėse, kaip pažangos išlaidos (SVP jos perkeliamos iš nacionalinių PP ir nurodomos kaip pažangos priemonės). Šis atskyrimas atliktas dėl to, kad nereikėtų iš naujo klasifikuoti jau pradėtas ir vykdomas priemones.
Biudžeto pertvarka. Funkcijų vykdymo programos.
Nefinansinės priemonės gali būti teisėkūros priemonės (teisės aktų, nutarimų ir pan. rengimas, tobulinimas), pavyzdžiui:
– Teisės aktų, skirtų sudaryti teisines prielaidas neįgaliųjų ir jų šeimų situacijai gerėti, rengimas;
– Teisės aktų, skirtų sudaryti palankesnes sąlygas gyventojams įsitraukti į bendruomenių veiklą, rengimas.
Nepiniginės priemonės gali būti numatytos tiek funkcijų vykdymo, tiek valdymo programose.
Pažangos arba tęstinės veiklos priemonės, kurių įgyvendinimui reikalingos lėšos atskirai neišskiriamos, tačiau jų įtraukimas į SVP laikomas reikšmingu tam tikrų SVP uždavinių sėkmingam įgyvendinimui. Įgyvendinant šias priemones patiriamos tik darbo užmokesčio išlaidos, kurios gali būti numatytos valdymo programoje, kitoje tos pačios funkcijų vykdymo programos priemonėje arba kitoje funkcijų vykdymo programoje.
Taip. Įstaigoms, kurių vadovai yra AV, pavaldžių įstaigų veiklai užtikrinti skirtos išlaidos numatomos ne valdymo, o funkcijų vykdymo programose.
Vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 16 dalimi, viena valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programa gali įgyvendinti vieną nacionalinę plėtros programą ar jos dalį ir yra priskiriama vienai valstybės veiklos sričiai, t. y. vienos nacionalinės PP pažangos priemonės gali būti perkeliamos į vieną arba kelias skirtingas funkcijų vykdymo programas. Tačiau išlieka ribojimas, kad viena pažangos priemonė turėtų būti priskiriama tik vienai funkcijų vykdymo programai.
Taip, ministerijos gali pasirinkti rengti tiek funkcijų vykdymo programų, kiek joms atrodo reikalinga. Rekomenduojama rengti po atskirą funkcijų vykdymo programą vienai ministro pavestai valdymo sričiai arba kelioms susijusioms ministro pavestoms valdymo sritims, taip pat – vienai nacionalinei plėtros programai (arba jos daliai) įgyvendinti, tačiau galimos ir kitokios variacijos. Funkcijų vykdymo programose planuojamas intervencijas rekomenduojama apjungti tematiškai – vienoje funkcijų vykdymo programoje gali būti planuojami tiek pažangos uždaviniai ir pažangos priemonės (perkeltos iš nacionalinės plėtros programos), tiek ministrui pavestos valdymo srities tęstinės veiklos uždaviniai ir priemonės.
Funkcijų vykdymo programa apima pažangos ir (arba) tęstinę veiklą. Funkcijų vykdymo programoje nurodomi pažangos ir (arba) tęstinės veiklos uždaviniai, jų poveikio ir (arba) rezultato rodikliai, pažangos ir (arba) tęstinės veiklos priemonės, jų rezultato ir (arba) veiklos efektyvumo rodikliai, pervedimų priemonės, priemonėms įgyvendinti numatomos pažangos ir (arba) tęstinės veiklos lėšos (asignavimai ir (arba) kitos lėšos).
Biudžeto pertvarka. Požymiai_kodai
Visi šaltinių kodai yra nurodyti FM įsakyme Dėl finansavimo šaltinių klasifikacijos, kuriame yra išvardinti visi finansavimo šaltiniai su jiems priskirtais kodais. Todėl reikėtų referuoti į šį įsakymą ir ten pasitikslinti priemonių kodus.
Įsakyma galite rasti: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.404702/asr
Pažangos priemonės atveju, pavyzdžiui, jeigu į SVP perkeliama NPP 4 strateginio tikslo 1 pažangos uždavinį įgyvendinanti pažangos priemonė (PP jai suteiktas 1 nr.), sukoduojama galėtų būti taip: 08-001-04-01-01, o detaliau:
08 – valstybės veiklos sritis;
001 – SVP planuojamos programos numeris;
04 – NPP strateginis tikslas;
01 – pažangos uždavinio kodas;
01 – pažangos priemonės kodas.
Tęstinės veiklos atveju, priemonės galėtų būti koduojamos, pavyzdžiui taip: 08-001-11-01-01, o detaliau:
08 – valstybės veiklos sritis
001 – programos numeris
11 – veiklos tikslas
01 – tęstinės veiklos uždavinio kodas
01 – tęstinės veiklos priemonės kodas
Taip, priemonių tipus atspindinčius požymius reikės pasirinkti atitinkamose informacinėse
sistemose (SIS ir / ar VBAMS), o pačių priemonių kodavime jų tipai neatsispindės. Viena priemonė
turėtų įgyti tik vieną požymį. Galimi požymiai:
PP – Piniginė pažangos priemonė
PD – Dotacijų savivaldybėms pažangos priemonė
PN – Nefinansinė pažangos priemonė
TP – Piniginė tęstinės veiklos priemonė
TD – Dotacijų savivaldybėms tęstinės veiklos priemonė
TN – Nefinansinė tęstinės veiklos priemonė
TI – Tęstinės veiklos pereinamojo laikotarpio priemonė, kurioje planuojami tęstiniai
investicijų projektai
TE – Tęstinės veiklos pereinamojo laikotarpio priemonė, skirta 2014–2020 m. NPP ir
(arba) 2014–2020 m. ESIVP įgyvendinti
PR – Pervedimų priemonė
Biudžeto pertvarka. Tęstinės ir pažangos išlaidos
Priskiriama tęstinės veiklos išlaidoms (išmokų didinimas teisės aktuose numatytu indeksavimo dydžiu dėl infliacijos ar kitų makroekonominių, socialinių rodiklių arba demografinių pokyčių (pvz., papildomos išlaidos teisės aktuose numatytu dydžiu indeksavus senatvės pensijas ir kt.))
Reikėtų vertinti ne tik priemonės pavadinimą, bet ko siekiama įgyvendinant šią priemonę. Jei pagal išlaidų pobūdį lėšas galima priskirti tiek prie pažangos, tiek prie tęstinių išlaidų, tokiu atveju rekomenduojama giliau analizuoti priemonės turinį.
Tarptautinė plėtros asociacijai pirmą kartą mokamos įmokos (narystės mokestis) bus pažangos lėšos, o jau kitais ir visais sekančiais metais bus tęstinės lėšos.
Tęstinių ir pažangos lėšų atskyrimo tikslas – nustatyti, kiek lėšų reikia tęstinių veiklų finansavimo užtikrinimui ir kiek galima investuoti į valstybės pažangą, kuri vėliau sukurs papildomą tęstinių išlaidų poreikį. Daugiau informacijos apie Strateginio valdymo pertvarką rasite čia: https://ppplietuva.lt/lt/valstybes-strateginiu-tikslu-ir-finansu-valdymo-tobulinimas/strateginis-planavimas-ir-stebesena/strateginio-valdymo-pertvarka
Išlaidos, skirtos sisteminiams naujų darbuotojų, kurie priimti siekiant užtikrinti naujai sukurtos paslaugos, ar išplėsto masto paslaugos teikimą, mokymams (pvz., reformos metu išplėtus teikiamos paslaugos apimtį, jai teikti priimtų darbuotojų mokymai ir kt.)
Taip, kai įgyvendinama pažanga, priemonės ir jų lėšos turi būti planuojamos kaip tęstinės veiklos priemonės.
Pažangos lėšos planuojamos pažangos priemonėms ir (arba) projektams, kurie planuojami nacionalinėse plėtros programose arba regionų plėtros planuose, vadovaujantis LR strateginio valdymo įstatymu ir LRV patvirtinta Strateginio valdymo metodika. Pažangos ir tęstinės veiklos atskyrimo gaires galite rasti čia: https://ppplietuva.lt/lt/leidiniai/pazangos-ir-testines-veiklos-islaidu-atskyrimo-gaires
Lėšos tęstiniams investicijų projektams gali būti planuojamos tiek atskirose priemonėse, tiek planuojamos kartu su kitomis tęstinėmis išlaidomis (pagal pobūdį). Strateginio valdymo metodikos 8 priedo 5 ir 6 lentelėje pateikiama šiuos projektus detalizuojanti informacija.
Jei ministerija prisideda prie NPP strateginių tikslų įgyvendinimo, ji SVP nurodo NPP strateginius tikslus ir išsikelia veiklos tikslą(-us). Jei neprisidedama prie NPP strateginių tikslų įgyvendinimo, formuojami tik veiklos tikslai.
Remiantis naująja Strateginio valdymo metodika, pažangos uždaviniams pirmiausiai priskiriamos nacionalinėse PP planuojamos pažangos priemonės, tačiau kai kuriais atvejais atitinkamam pažangos uždaviniui gali būti priskirtos ir tęstinės veiklos priemonės, susijusios su šio pažangos uždavinio įgyvendinimu. Tai yra tokios priemonės, kurios tematiškai prisideda prie NPP pažangos uždavinio įgyvendinimo, tačiau yra pradėtos įgyvedninant 2014-2020 m. ES finansinės perspektyvos programas (ir įgyvendina 2014-2020 m. NPP), turi būti nurodomos kaip tęstinės, bet gali prisidėti prie NPP pažangos uždavinių įgyvendinimo.
Nurodytos veiklos yra visiškai tęstinio, nuolatinio pobūdžio, jomis nesiekiama esminių pertvarkų, tiesiog siekiama užtikrinti nuolatinį tam tikrose studijų programose studijuojančių studentų skaičių. Jei Priemonė nėra nauja ir ji nėra tiesiogiai susijusi su NPP strateginių tikslų ir pažangos uždavinių įgyvendinimu, ši priemonė turėtų būti priskiriama tęstinės veiklos priemonėms.
Tačiau jei norima didinti asmenų, gaunančių paramą, skaičių, arba paramos apimtis, arba didinti paramą studijuojantiems specifinėse studijų srityse, siekiant konkretaus pokyčio (didinti studijų patrauklumą, aprūpinti ekonomiką spesialistais, kurių trūkumas jaučiamas darbo rinkoje, ir pan.) – nacionalinėje PP turėtų būti formuojama pažangos priemonė su konkrečiais siekiamas rezultatais ir jų rodikliais, kurie turi būti stebimi.
Kai priemonė finansuojama iš Valstybės biudžeto lėšų, tai galėtų būti tiek pažangos, tiek tęstinės veiklos priemonė. Siekiant išsiaiškinti, ar tai pažangos priemonė, pirmiausia reikia įvertinti, ar ji prisideda prie NPP strateginių tikslų ir pažangos uždavinių įgyvendinimo, tuomet reikėtų įvertinti, koks yra šio prisidėjimo pobūdis – ar priemonė padeda palaikyti esamą situaciją (tęstinės veiklos priemonė), ar tai nauja priemonė, kurią įgyvendinus tikimasi pasiekti reikšmingą proveržį (pažangos priemonė). Jei priemonė nėra nauja, ji įgyvendinama jau ilgą laikotarpį, šiuo atveju pagal savo veiklų pobūdį tai taip pat būtų tęstinės veiklos priemonė. Nebent būtų numatoma reikšmingai didinti šiai priemonei tenkantį finansavimą ir reikšmingai plėsti šios priemonės gavėjų ratą. Tokiu atveju priemonę būtų galima laikyti pažangos priemone.
Tęstinės veiklos lėšos – finansiniai ištekliai, skirti strateginio valdymo sistemos dalyvio tęstinei veiklai finansuoti, o pažangos lėšos – finansiniai ištekliai, skirti Nacionaliniame pažangos plane nustatytų strateginių tikslų ir pažangos uždavinių įgyvendinimui finansuoti planavimo dokumentuose nustatytu laikotarpiu.
Biudžeto pertvarka. Valdymo programos.
Skirstant išlaidas rekomenduoja žiūrėti į išlaidų prasmę. Galima išlaidas priskirti tai išlaidų kategorijai, kuriai jos buvo priskiriamos iki šiol t. y. valdymo išlaidoms.
Įstaiga, kurios vadovas yra AV, rengia vieną valdymo programą.
Valdymo programą rengia įstaigos, kurios formuoja arba dalyvauja formuojant politiką atitinkamoje srityje ir yra nurodytos Strateginio valdymo metodikos 11 priede.
Valdymo programą sudaro tęstinės veiklos uždaviniai, tęstinės veiklos priemonės (finansinės ir nefinansinės), šių uždavinių ir priemonių rezultato ir (arba) veiklos efektyvumo rodikliai ir priemonėms įgyvendinti numatomos tęstinės veiklos lėšos (asignavimai ir (arba) kitos lėšos). Valdymo programoje negali būti planuojamos pažangos priemonės.
Valdymo programai priskiriamos institucijos išlaikymo išlaidos.
Valdymo programai tinkamos priemonės:
Sudaryti sąlygas ministerijos veiklai;
- Prižiūrėti bei atnaujinti kompiuterius darbo vietose, informacinės sistemos posistemes, organizuoti darbuotojams mokymus*;
- Vykdyti strateginės partnerystės su savivaldybėmis informacinės sistemos priežiūrą;
- Rengti seminarus, konferencijas**, vykdyti kitą veiklą.
* Tik periodiniams esamų darbuotojų mokymams ar pavienių naujų darbuotojų mokymams
** Tik susijusiems su įstaigos veiklos užtikrinimu seminarams ar konferencijoms
Planuojant išlaidas rekomenduojame žiūrėti į išlaidų prasmę. Jei išlaidos skirtos veiklai užtikrinti, tuomet taip, galite planuoti prie valdymo lėšų.