Lietuva pateikė Europos Komisijai šeštąjį „Naujos kartos Lietuva“ plano (angl. Recovery and Resilience Facility (RRF) mokėjimo prašymą. Planuojama, kad sulaukus pozityvaus EK vertinimo, Lietuva gaus 153 mln. eurų, atskaičius avansus.
Šeštajame Lietuvos mokėjimo prašyme, kuris sudaro 178 mln. eurų (153 mln. eurų atskaičius avansą), atsiskaitoma už 18 rodiklių. Atsiskaitoma už pasiekimus sveikatos apsaugos, tvariai pagaminamos elektros gamybos, pastatų renovacijos, viešojo ir privataus sektoriaus skaitmeninimo, socialinės atskirties, pajamų nelygybės mažinimo ir kitose srityse.
„Užtikrintai judame pirmyn realizuodami „Naujos kartos Lietuva“ planą ir įgyvendindami projektus, kurie gerina įvairių veiklos sričių ir gyvenimo kokybę Lietuvoje. Šį kartą – sveikatos apsaugos, skaitmeninimo, pastatų renovacijos ir kitose srityse. Esame įsitikinę, kad tinkamai įvykdėme visus šioje paraiškoje numatytus RRF plano rodiklius ir Europos Komisija tai įvertins teigiamai“, – sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Pasak ministro, 2025 metai neabejotinai tapo sėkmės metais įgyvendinant „Naujos kartos Lietuva“ planą – vien per paskutinį praėjusių metų pusmetį EK pateikti du mokėjimo prašymai už beveik 1 mlrd. eurų. O gautas finansavimas bus nukreiptas Lietuvos ekonomikos augimui skatinti, struktūrinėms reformoms, investicijoms į verslą, energinio efektyvumo didinimą ir kitas sritis.
RRF planas vykdomas intensyviai: šiuo metu jau įgyvendintos visos reformos, išskyrus paskutinę tarpmiestinio susisiekimo reformą, sparčiai įgyvendinamos investicijos. Kovo 1 d. duomenimis, projektų sutarčių pasirašyta už 3,565 mlrd. eurų – tai sudaro 93 proc. plano lėšų, o projektų vykdytojams išmokėta 2,152 mlrd. eurų (56 proc.).
Šiuo metu pagal „Naujos kartos Lietuva“ planą Lietuva iš viso yra gavusi, kartu su avansais, 2,69 mlrd. eurų. „Naujos kartos Lietuva“ plano išskirtinumas – lėšos išmokamos ne už patirtas projektų išlaidas, bet tik atsiskaitant už pasiekus rodiklius.
Galutinis Lietuvos mokėjimo prašymas bus teikiamas 2026 m. rugsėjį.
Lietuvos mokėjimo prašymą Europos Komisijai pateikė Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Lietuvos ir EK susitarimų pagrindu CPVA patikėta ne tik šio plano projektų stebėsena, rizikų valdymas ir administravimas, bet ir rodiklių deklaravimas.
Finansų ministerijos ir Centrinės projektų valdymo agentūros informacija
