Finansų ministerija kartu su Susisiekimo ministerija inicijavo ilgalaikę programą, kurios esmė – viešojo ir privataus sektorių partnerystės (angl. PPP) būdu nuosekliai ir kompleksiškai atnaujinti valstybinės reikšmės kelių tinklą, užtikrinti ilgalaikį ir tvaresnį infrastruktūros valdymo modelį. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, šiandien susitikęs su Europos investicijų banko (EIB) atstovais, teigia, kad sėkmingam šio ilgalaikio projekto įgyvendinimui labai svarbus strateginių partnerių – tarptautinių finansų institucijų – tokių kaip EIB, Šiaurės investicijų bankas (NIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) ir kitų įsitraukimas.
Tai yra pirmoji tokio pobūdžio nacionalinė viešojo bei privataus sektorių partnerystės (VPSP) programa Lietuvoje, skirta kelių infrastruktūrai, ir tai naujas etapas Lietuvos kelių istorijoje.
„Ši programa – tai kokybiškai ir kiekybiškai naujas žingsnis, leisiantis rasti ilgalaikius ir tvarius finansavimo būdus kelių, tiltų ir viadukų būklės gerinimui. Biudžeto galimybės finansuoti visus poreikius yra ribotos, o mūsų siūloma programa numato, jog ILTE, tarptautinių finansų institucijų ir privačių finansuotojų lėšomis, CPVA ekspertine pagalba, rasime geriausius sprendimus šalies susisiekimo infrastruktūrai gerinti. Džiugu, kad kitos ministerijos ir organizacijos noriai įsitraukė į šią programą, kuri suteiks naudos Lietuvos gyventojams, leis padidinti Lietuvos konkurencingumą ir patrauklumą investuotojų akyse,“ – sako K. Vaitiekūnas.
Pasak ministro, VPSP yra vienas infrastruktūros finansavimo būdų, plačiai taikomų Vakarų Europoje ir mūsų kaimynai, pavyzdžiui, Lenkija, taikydami įvairias finansavimo schemas, įskaitant VPSP, per pastaruosius metus reikšmingai pagerino savo kelių infrastruktūrą.
„Šalies kelių būklė blogėja greičiau, nei spėjame juos tvarkyti, todėl greta Valstybinio kelių fondo nuosekliai ieškome ir papildomų finansavimo sprendimų. Viešojo ir privataus sektorių partnerystė gali tapti reikšminga priemone įgyvendinant strategiškai svarbius kelių ir tiltų projektus visoje šalyje. Tokios investicijos leistų ne tik efektyviai spręsti šiandienos problemas, bet ir padėtų sustiprinti regionų pasiekiamumą ir ilgalaikį nacionalinį saugumą“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Susisiekimo ministro teigimu, pasitelkiant viešojo ir privataus sektorių partnerystę, Lietuvoje pirmiausia galėtų būti įgyvendinami įvairūs kelių, tiltų ir viadukų tvarkymo darbai, įskaitant Zarasų aplinkkelio, Klaipėdos pietinio aplinkkelio, magistralinio kelio A18 Šiaulių aplinkkelio tiesimo darbus, taip pat krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus 7,88 km ruožo rekonstrukciją. Visų šių projektų bendra vertė – apie 700 mln. eurų.
Tarptautiniai finansiniai partneriai ir kompetencijos
Pasak finansų ministro K. Vaitiekūno, karinės infrastruktūros finansavimas Lietuvoje VPSP būdu ir Rūdininkų projekto pavyzdys rodo, kad įmanoma struktūrizuoti investicijas ir parengti finansiškai tvarius projektus. EIB dalyvavimas leido reikšmingai sumažinti šio projekto kainą – sutaupyti šimtus milijonų eurų, o tai suteikė daugiau fiskalinės erdvės kitiems projektams.
„Finansų ministerijai pavaldi CPVA įrodė, kad yra pajėgi užtikrinti aukštą projektų valdymo kokybę, turime stiprius tarptautinius finansinius partnerius, tokius kaip EIB, NIB, EBRD ir nacionalinį plėtros banką ILTE. Tad, pristatę pirmąją VPSP programą kelių sektoriuje, tikimės proveržio šioje srityje“, – sako finansų ministras.
Naujas kelių infrastruktūros plėtros modelis Lietuvoje
VPSP modelis grindžiamas viešojo ir privataus sektorių ilgalaikiu bendradarbiavimu, kai viešasis subjektas kartu su privačiu subjektu įgyvendina visuomenei svarbius infrastruktūros projektus. Privatus subjektas investuoja į projektavimą, statybą, finansavimą ir priežiūrą, o valstybė užtikrina atsiskaitymą už kokybiškai suteiktas paslaugas per sutartą laikotarpį.
Programą inicijuoja Finansų ministerija kartu su Susisiekimo ministerija. Programos rengimą koordinuoja akcinė bendrovė „Via Lietuva“, kuri taip pat bus atsakinga už programos įgyvendinimą, Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) teikia metodinę ir ekspertinę pagalbą dėl VPSP modelio taikymo, projektų pagrįstumo ir kokybės vertinimo, o ILTE programoje dalyvauja vertinant galimus finansavimo modelius ir planuojant galimą dalyvavimą projektų finansavime.
2026–2033 metų laikotarpiui skirta programa apima ne tik kelių atnaujinimą, bet ir tiltų, viadukų bei pagrindinių transporto koridorių modernizavimą, kurie yra svarbūs tiek regioniniam, tiek tarptautiniam susisiekimui.
VPSP modelis keičia kelių infrastruktūros valdymo principus
Naujoji VPSP programa siekia iš esmės pakeisti kelių infrastruktūros valdymo ir investavimo modelį, pereinant nuo trumpalaikio remonto prie ilgalaikio, gyvavimo ciklu grįsto planavimo. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad kelių infrastruktūra būtų valdoma kaip vientisa sistema, o ne atskirų projektų visuma.
Programa numato projektus grupuoti į didelius investicinius paketus, juos įgyvendinti etapais ir plačiau įtraukti privatų sektorių į projektavimą, statybą, finansavimą bei priežiūrą. Taip siekiama didesnio efektyvumo, spartesnio strateginių projektų įgyvendinimo, geresnio rizikų paskirstymo tarp viešojo ir privataus sektorių bei aiškesnio finansavimo planavimo ir ilgalaikio biudžeto tvarumo.
„Kiekvienas VPSP projektas turi būti pagrįstas, kokybiškai parengtas ir orientuotas į realią viešąją naudą, kartu užtikrinant tinkamą rizikų valdymą ir aukštą įgyvendinimo kokybę“, – pabrėžia CPVA direktorė Indrė Šuolienė.
Prie programos finansavimo modelio stiprinimo prisideda ir naujai formuojamas nacionalinis plėtros bankas ILTE, kuris rinkoje veikdamas papildomumo principu padės užtikrinti ilgalaikio ir stabilaus finansavimo prieinamumą valstybei svarbiems infrastruktūros projektams.
Galutinius sprendimus dėl projektų įgyvendinimo priims Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vertindama jų strateginę reikšmę, būklę, ekonominį pagrįstumą ir rizikas.
Kelių infrastruktūros būklė išlieka prasta dėl sisteminių priežasčių
Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklas (apie 21 tūkst. km) susiduria su sisteminiu nusidėvėjimu ir lėtu atsinaujinimu. Apie 37 proc. asfaltuotų kelių yra blogos būklės, daugiau nei 6 tūkst. km reikia kapitalinio remonto, o dar apie 8,5 tūkst. km artėja prie kritinės būklės. Be to, beveik ketvirtadalį tinklo sudaro žvyrkeliai, kurie yra mažiau atsparūs ir brangūs prižiūrėti. Maždaug trečdalis tiltų ir viadukų taip pat yra blogos arba kritinės būklės.
Šią situaciją lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai: nepakankamas ir nenuoseklus finansavimas, ilgą laiką taikytas fragmentiškas, pavienius defektus šalinantis remonto modelis, didėjantis sunkiojo transporto intensyvumas, klimato kaitos poveikis bei augančios statybos darbų kainos. Papildomai problemą gilina infrastruktūros nepritaikymas kariniam mobilumui ir regioninio susisiekimo poreikiams.
Įgyvendinus programą tikimasi ne tik reikšmingai pagerinti Lietuvos kelių ir tiltų būklę bei sumažinti eismo įvykių riziką, bet ir padidinti transporto sistemos pralaidumą bei patikimumą. Taip pat numatoma pritraukti reikšmingas privačias investicijas, sumažinti ilgalaikes infrastruktūros priežiūros sąnaudas ir užtikrinti efektyvesnį viešųjų lėšų panaudojimą.
Gyventojams tai reikštų saugesnes keliones, geresnį regionų pasiekiamumą, trumpesnį kelionių laiką ir spartesnį svarbiausių kelių projektų įgyvendinimą. Tai sudarys prielaidas pereiti prie modernaus, ilgalaikiu planavimu ir partneryste grįsto kelių infrastruktūros valdymo modelio Lietuvoje.
nuotr. canva.com
