Pasaulio banko duomenimis, 2019–2020 mokslo metais 1 iš 10 mokinių buvo oficialiai diagnozuotas psichikos sveikatos sutrikimas. Padėtis siejama su ilgalaikėmis Covid-19 pandemijos pasekmėmis, taip pat rusijos karu prieš Ukrainą. Su vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos iššūkiais susiduria daugelis šalių. Šiems aptarti gegužės 28 d. Vilniuje susitiko atstovai iš Lenkijos, Estijos, Rumunijos ir Lietuvos, atsakingi už Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Sveikata“ įgyvendinimą savo šalyse. Susitikime dalyviai pasidalijo programos įgyvendinimo patirtimis, kylančiais iššūkiais ir ateities planais.
Lenkijos atstovė, minėdama šalyje kylančius tokius iššūkius, kaip nepakankamas paslaugų prieinamumas, specialistų trūkumas, tarpinstitucinio bendradarbiavimo spragos, atkreipė dėmesį ir į karo pabėgėlių integraciją – reikalingų psichikos sveikatos paslaugų karo pabėgėliams užtikrinimą. Taip pat pažymėta, kad Lenkijoje vis aktyviau diegiamos telemedicinos paslaugos – virtualios konsultacijos. Taip siekiama užtikrinti didesnį paslaugų prieinamumą, net ir labiau nuo didžiųjų miestų nutolusiose vietovėse.
Estijos atstovė akcentavo, kad dažniausi Estijos gyventojų psichikos sveikatos sutrikimai yra depresija ir nerimo sutrikimas. Šių sutrikimų rizika yra dukart didesnė jaunimo (15–24 m.) grupėje, palyginti su visa visuomene. Daug dėmesio šiuo metu Estija skiria tarpinstituciniam bendradarbiavimui, dirbama ne vien tik su vaiku, bet ir su visa jo aplinka, kuri turi įtakos vaiko elgesiui ar kurioje jis patiria iššūkių: šeima, mokykla, bendruomenė, net socialiniai tinklai. Sprendžiant ilgų eilių, specialistų trūkumo problemas, Estija taip pat vis aktyviau taiko telemedicinos sprendimus.
Lietuvos atstovė atkreipė dėmesį, kad 2020 metų Higienos instituto duomenimis, laimingu Lietuvoje jautėsi šiek tiek daugiau nei septyni iš dešimties (73,2 proc.) jaunuolių, kai 2016 m. taip jautėsi beveik devyni iš dešimties (86,2 proc). Vardindama šalies iššūkius, pranešėja išskyrė depresiją ir nerimo sutrikimą, akademinį stresą, priklausomybes, ypač nuo naujų psichotropinių medžiagų, dar gajas patyčias, su šeima susijusius sunkumus. Siekiant tai spręsti, Lietuvoje siūlomos naujos paslaugos, tokios kaip gerovės konsultantai, multidimensinė šeimos terapija, šeimų lankymas ir kitos.
Rumunijos atstovė pažymėjo, kad net penktadalis vaikų Rumunijoje susiduria su psichikos sveikatos sutrikimų rizika. 4 milijonams vaikų Rumunijoje tenka mažiau nei 250 vaikų psichiatrų. Šalyje stinga psichikos sveikatos paslaugų, ypač orientuotų į prevenciją, į kovą su priklausomybėmis, psichikos sveikatos specialistai susiduria su didesne perdegimo rizika. Pranešėja pažymėjo ir svarbų žiniasklaidos vaidmenį, mažinant su psichikos sveikata susijusias stigmas.
Susitikimas finansuotas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Sveikata“ lėšomis.
Apie programą „Sveikata“:
Įgyvendinant 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą „Sveikata“, Lietuvoje stiprinama visuomenės psichikos sveikata, ypatingą dėmesį skiriant vaikams, jaunimui ir jų šeimoms. Įvairiomis programos priemonėmis plėtojama psichosocialinė pagalba, teikiamos jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos, pagalba pažeidžiamiems vaikams ir jaunimui, steigiami vienos stotelės pagalbos centrai vaikams ir šeimoms, tėvai apmokomi pagal programą „Neįtikėtini metai“, ugdomas šeimos ir sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimas, plėtojamos paslaugos ir pagalba nėščiosioms, gimdyvėms ir mamoms, auginančioms vaikus iki dvejų metų. Iš viso 2014–2021 m. programai „Sveikata“ skirta daugiau nei 17,9 mln. eurų. Programos operatorius – CPVA, programos partneriai – Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Be programos „Sveikata“ CPVA dar prižiūri „Teisingumo ir vidaus reikalų“, „Aplinkosaugos, energetikos ir klimato kaitos“ ir „Kultūros“ programas.
