„Išskirtinė Lietuvos stiprybė – valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimas kovojant su dezinformacija. Tarptautiniai partneriai Lietuvą dažnai pristato kaip strateginės komunikacijos sėkmės istoriją,“ – sako dr. Nerijus Maliukevičius, propagandos ir informacinių karų ekspertas, VU TSPMI dėstytojas.
N. Maliukevičiaus minimo bendradarbiavimo rezultatas – į dezinformacijos prevenciją orientuota strateginės komunikacijos bendruomenė, jungianti valstybės institucijas, nevyriausybines organizacijas bei universitetų ekspertus. Šios bendruomenės dėka ugdomas visuomenės ir žiniasklaidos atsparumas hibridinėms grėsmėms bei organizuojamos melagienų stabdymo kampanijos. Vienas sėkmingiausių strateginės komunikacijos bendruomenės projektų – aktyvi elfų organizacija socialiniuose tinkluose, kolektyviai stabdanti dezinformacijos ir propagandinių naratyvų plitimą populiariausiose socialinių medijų platformose.
Ši Lietuvos patirtis ne tik nelieka nepastebėta tarptautinėse bendruomenėse, tačiau jos perdavimu ir pritaikymu kitose regiono valstybėse aktyviai rūpinasi LR Užsienio reikalų bei Krašto apsaugos ministerijos. Spalį šios ministerijos, bendradarbiaudamos su kitais strateginės komunikacijos bendruomenės nariais – nevyriausybine organizacija „Pilietinio atsparumo iniciatyva“, Vilniaus universiteto dėstytojais, deziformacijos ekspertais N. Maliukevičiumi ir D. Bankauskaite bei Moldovos užsienio reikalų ir Europos integracijos ministerija ir nevyriausybine organizacija WatchDog.md rengia praktinių mokymų ciklą Kišiniove „Moldovos Vyriausybės medijų raštingumo stiprinimas kovoje su dezinformacija“.
Moldovoje vykdomų mokymų tikslas – pasidalinti patirtimi su vyriausybės ir susijusių institucijų atstovais užkertant kelią dezinformacijos kampanijoms hibridinio karo akivaizdoje. MoldovosVvyriausybei taip pat bus paruoštas rekomendacijų paketas, įvardijantis šios valstybės teisinės sistemos spragas kovojant su dezinformacija.
„Ar iš tikrųjų medijos ir žiniasklaida atveria langą į pasaulį, suteikia daugiau informacijos ir padeda priimti informuotus sprendimus? – svarsto D. Bankauskaitė, VU dėstytoja, kuri ves mokymus Moldovoje. – Nepriklausomybė yra vienas iš esminių stiprios žiniasklaidos principų. Socialinės medijos nebuvo sukurtos skatinti įvairovę, pliuralizmą ar stiprinti demokratiją. O žiniasklaida, persikėlusi į internetą, pradėjo taikyti socialinių medijų principus. Kaip turėtume skaityti žiniasklaidą? Kokių priemonių Europos Sąjunga imasi siekdama apsaugoti savo piliečius nuo informacijos erdvės pavojų ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją rinkoje?“.
Kolegoms pritarė ir Tomas Čeponis iš LR Krašto apsaugos ministerijos, Moldovos institucijų atstovams pristatęs Lietuvos patirtį hibridinių grėsmių valdyme ir dezinformacijos karuose.
Vykstant hibridiniam karui ne tik Ukrainos teritorijoje, bet ir visame Rytų Europos regione būtina veikti kartu, todėl Lietuva siekia savo gerąsias praktikas perduoti ir kitoms regiono valstybėms, įgyvendinti bendradarbiavimo projektus tarp valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir akademinės bendruomenės.
Mokymai yra Užsienio reikalų ministerijos projekto „Moldovos užsienio reikalų ir Europos integracijos ministerijos administracinių ir institucinių gebėjimų ir valdymo stiprinimas“ įgyvendinamo Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis dalis. Projektą įgyvendina Centrinė projektų valdymo agentūra.
