Dalis jaunimo Rytų partnerystės šalyse – Ukrainoje, Moldovoje, Armėnijoje ir kitur – gyvena atokiuose regionuose, kur galimybės mokytis, įgyti profesinių įgūdžių ar įsidarbinti yra ribotos. Dažnai jie nestudijuoja, nedirba ir nedalyvauja visuomeninėje veikloje, todėl lieka už institucijų akiračio. Tokiems jauniems žmonėms ranką tiesia Lietuva, įgyvendindama Europos Sąjungos programą „EU4Youth“.
„Jie dažnai tiesiog nežino, nuo ko pradėti. Trūksta įgūdžių, motyvacijos, savivertės. Kartais – net ir kompiuterio“, – sako Dalia Krapavickaitė, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo projektų skyriaus vyresnioji projektų vadovė ir „EU4Youth“ koordinatorė.
Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), minėdama darnaus vystymosi darbotvarkės 10-metį, dalinasi pokyčių istorijomis, kuriomis siekiama parodyti, kaip Lietuvos žinios ir ekspertinė patirtis prisideda prie pasaulio pažangos, ir priminti: globalūs pokyčiai įmanomi tik veikiant kartu.
Programa, vykdoma nuo 2021 m., apima šešias Rytų partnerystės šalis – Ukrainą, Moldovą, Armėniją, Azerbaidžaną, Sakartvelą bei Baltarusijos žmones. Jos tikslas – pasiekti vadinamąją NEET jaunimo kategoriją (Not in Education, Employment or Training) – tuos, kurie ne tik nedalyvauja jokioje veikloje, bet ir yra praradę ryšį su bet kokia pagalbos sistema.
Anot D. Krapavickaitės, Lietuvos ekspertai šiose šalyse turi ypatingą vaidmenį, nes dalinasi ne teoriniais, o praktiškai pritaikytais sprendimais. „Lietuvos ir šių šalių patirtis – panaši. Dauguma jų, kaip ir Lietuva, išgyveno sovietmetį. Tai reiškia, kad daugybė sisteminių iššūkių – mums pažįstami. Šis bendrumas leidžia geriau vieniems kitus suprasti“, – sako ji.
„EU4Youth“ veiklos daugiausia orientuotos į mokymus – nuo skaitmeninių įgūdžių ugdymo iki pagalbos įkuriant socialinį verslą. Bet veikla tuo nesibaigia – daug dėmesio skiriama institucijų bendradarbiavimui, metodikų kūrimui, o svarbiausia – valstybių vidaus sistemų stiprinimui, kad šios galėtų palaipsniui priartėti prie Europos standartų.
Pažanga skirtingu greičiu
Situacija kiekvienoje šalyje skiriasi, todėl Lietuvos ekspertai nuolat bendradarbiauja su vietos jaunimo organizacijomis, jaunimo centrais, ministerijomis, užimtumo tarnybomis ir kitomis institucijomis, analizuoja situaciją ir adaptuoja veiklas pagal vietos kontekstą. Pasak CPVA atstovės, pažangiausia šiuo metu atrodo Ukraina.
„Karo kontekstas tapo papildomu motyvu kuo greičiau priartėti prie Europos Sąjungos. Šalyje veikia modernios institucijos – pavyzdžiui, Skaitmenizacijos ministerija, dirbanti beveik kaip šiuolaikinė įmonė – turinti aiškius veiklos rodiklius, vidines valdymo sistemas, operatyviai priimanti sprendimus“, – pastebi CPVA atstovė.
Bendradarbiaujant su šia ministerija, buvo sukurtas elektroninis įrankis, leidžiantis jaunimui įvertinti savo verslumo kompetencijas ir rasti būdus jas tobulinti.
Ukraina šiuo metu ruošiasi diegti ES Jaunimo garantijų schemą, kurios tikslas – užtikrinti, kad kiekvienam jaunuoliui per keturis mėnesius nuo mokslų baigimo ar darbo netekimo būtų suteikta galimybė įsidarbinti ar tęsti mokymąsi.
Tuo metu tokios šalys kaip Moldova ar Armėnija dar tik stiprina savo užimtumo tarnybas, kuria duomenų bazes, skaitmenina paslaugas. Rengiant bendrus renginius, šalys keičiasi savo patirtimis ir padeda viena kitai tobulėti.
Dėmesys studentams, verslo kūrėjams
Viena iš svarbiausių programos iniciatyvų – stipendijų programa studijoms Europos koledže Natoline (Lenkijoje), leidžianti jauniems žmonėms iš Rytų partnerystės šalių gilintis į Europos Sąjungos struktūrą, vertybes ir viešąją politiką.
„Dauguma absolventų po studijų grįžta į savo šalis ir įsitraukia į darbą tarptautiniuose projektuose, ES delegacijose ar valstybės tarnyboje. Skleisdami europines vertybes kasdieniu darbu, jie tampa tarsi Europos Sąjungos ambasadoriais“, – pasakoja D. Krapavickaitė.
Taip pat daug dėmesio skiriama vietinėms pilietinėms organizacijoms, kurios ne tik mokomos, bet ir pačios skatinamos imtis iniciatyvos. Jos rengia edukacines veiklas, teikia siūlymus politikos formuotojams, o per verslo inkubatorius padeda jaunimui kurti socialinius verslus.
Už pažangiausias idėjas skiriamos dotacijos, leidžiančios pradėti ar plėsti veiklą. Vienas iš pavyzdžių – socialinis verslas Moldovoje, gaminantis vaikams saugius medinius žaislus, dažomus natūraliais dažais.
„Verslo įkūrėja pamatė, kad rinkoje – daugybė nesaugių, plastiko žaislų, kurie kelia riziką vaikų sveikatai. Ji norėjo kažko tvaresnio, ilgaamžio. Dotacija padėjo jai išplėsti gamybą“, – dalinasi D. Krapavickaitė.
Ukrainos atstatymas – o kas jį įgyvendins?
Kaip pasakoja CPVA atstovė, karas Ukrainoje stipriai paveikė programos įgyvendinimo eigą šioje šalyje. Dalis veiklų buvo perkelta į internetą ar į kitas šalis, pavyzdžiui, Moldovą. Daugelis jaunimo centrų neteko finansavimo, nes ištekliai buvo nukreipti į frontą.
Tai atliepdama „EU4Youth“ skyrė papildomų dotacijų Ukrainos organizacijoms, dirbančioms su jautriausiomis grupėmis – karo veteranais, vidiniais pabėgėliais (tais, kurie dėl karo turėjo pakeisti savo gyvenamą vietą), žmonėmis su negalia.
Šiuo metu Ukraina rengia nacionalinę įdarbinimo strategiją, prie kurios prisideda ir „EU4Youth“ ekspertai. Vienas didžiausių iššūkių – veteranų reintegracija į civilinį gyvenimą.
„Daug jaunų vyrų į frontą išėjo neturėdami profesinių įgūdžių. Grįžę jie turi specifinių (karo) gebėjimų, bet nežino, kaip juos pritaikyti, kaip vystyti karjerą. Be to, jiems trūksta ne tik darbo įgūdžių, bet ir psichologinės pagalbos“, – sako D. Krapavickaitė.
Ukrainos laukia milžiniški atstatymo darbai. Prognozuojama, kad reikės daugiau nei 1,5 mln. papildomų darbuotojų statybos, kasybos, transporto, energetikos, gamybos ir žemės ūkio sektoriuose. Tačiau, anot CPVA atstovės, realybė tokia, kad, pavyzdžiui, tik 3 proc. jaunimo domisi statyba. Dauguma renkasi IT, grožio sektorių, dizainą ar sveikatos priežiūrą.
„Turime keisti požiūrį. Statybininkas šiandien yra ne mažiau svarbus nei programuotojas. Turime padėti jaunimui atrasti save Ukrainos atstatymo procese. Jaunimas turi būti matomas ne kaip problema, o kaip sprendimo dalis“, – sako D. Krapavickaitė.
Ji pabrėžia: „Kiekvienam žmogui fronte reikia bent kelių žmonių už fronto linijos – tų, kurie aprūpina karius, dirba, kuria pridėtinę vertę, moka mokesčius ir taip prisideda prie šalies ekonomikos stabilumo, o tai – būtina sąlyga visos valstybės atsparumui.“
Tvarios partnerystės
Programoje svarbus ne tik žinių perdavimas, bet ir emocinis ryšys tarp šalių.
„Sakartvele kilus protestams, vietinių organizacijų atstovai ir netgi projektų naudos gavėjai – jaunimas – patys juose aktyviai dalyvavo, taigi ne tik fiziškai pradėjo nebespėti rūpintis projektu, bet ir išseko emociškai. Tarptautinių partnerių palaikymas padėjo sužiūrėti projekto veiklų tęstinumą netgi politinės krizės akivaizdoje“, – prisimena ji.
Panaši atmosfera tvyrojo ir per bendrus vizitus į Belgiją ir Vokietiją, kur susitiko jaunimas iš Ukrainos, Sakartvelo ir Baltarusijos. „Užkulisiuose jie atvirai kalbėjosi – apie tai, ką išgyvena dabartinėmis politinėmis aplinkybėmis. Užsimezgė tikras žmogiškas ryšys. Nors juos skiria labai sudėtingos situacijos, bet galbūt tai pirmieji žingsniai link to, kad, pasikeitus aplinkybėms, ateityje galėtų atsirasti tvari taika“, – sako CPVA atstovė.
„EU4Youth“ programa veikia nuo 2021 m., šiuo metu įgyvendinama jau trečioji jos fazė, kuri tęsis iki 2026 m. Programą įgyvendina Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Projektui skirta 14,4 mln. eurų iš Europos Sąjungos biudžeto, o Lietuva prisideda 720 tūkst. eurų.
