Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) organizuoto vizito Briuselyje metu Miestų vietos veiklos grupių (MVVG) delegacija surengė svarbius susitikimus su Europos Sąjungos institucijų vadovais bei tarptautinėmis organizacijomis. Šis vizitas leido delegacijos nariams pereiti nuo paprasto pažinimo prie strateginio supratimo, kaip vietos lygmuo gali aktyviai prisidėti prie Europos politikos formavimo.
Regionų ateitis ir pasirengimas Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai
Strateginė diskusija prasidėjo Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje, kur Miestų VVG delegacija susitiko ir aptarė regionų ateitį su Ambasadoriumi bei atsakingais atašė. Susitikimo metu daug dėmesio skirta finansinio laikotarpio planavimo aktualijoms po 2027 metų bei artėjančiam 2027 metų Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai. Lietuvai tai bus unikali galimybė formuoti Europos darbotvarkę, o šalies savivaldai – proga iškelti vietos lygmens iššūkius bei pasiūlyti sprendimus europinėse diskusijose. Delegacija taip pat lankėsi Europos Parlamente, kur susipažino su šios institucijos vaidmeniu formuojant ES sanglaudos politiką bei gilinosi, kaip politiniai sprendimai Europos lygmeniu tiesiogiai veikia savivaldybių ir Miestų VVG galimybes įgyvendinti vietos plėtros iniciatyvas. Svarbiu tiltu tarp Europos politikos ir vietos lygmens veikėjų tapo susitikimai su Europos Regionų komitetu bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei jo nariu Eitvydu Bajarūnu.
Sanglaudos politikos gairės ir naujas vietos veiklos grupių vaidmuo
Ypatingą reikšmę vizito metu turėjo diskusijos su Europos Komisijos Regioninės ir miestų politikos generaliniu direktoratu (DG REGIO) bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros generaliniu direktoratu (DG AGRI). Susitikime su DG REGIO atstovais aptartos sanglaudos politikos kryptys po 2027 metų parodė aiškią tendenciją, jog ateityje vis svarbesni taps ne pavieniai projektai, o kompleksinės, integruotos investicijos, jungiančios socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius sprendimus. Tai reiškia, kad savivaldybėms ir VVG atsiveria ne tik naujos finansavimo galimybės, bet ir didesnė atsakomybė stiprinti gebėjimą planuoti strategiškai bei dirbti partnerystėse. Tuo tarpu DG AGRI išryškino vietos veiklos grupių vaidmenį įgyvendinant LEADER ir CLLD principus. Buvo pabrėžta, kad VVG evoliucionuoja iš projektų administratorių į vietos pokyčių katalizatorius, skatinančius verslumą, socialines inovacijas ir bendruomenių įsitraukimą, o ateityje vis daugiau dėmesio bus skiriama rezultatams bei gebėjimui kurti pridėtinę vertę teritorijose.
Vietos balso stiprinimas ir tarptautinės partnerystės
Siekdama geriau suprasti vietos valdžios interesų atstovavimą, delegacija susitiko su „Council of European Municipalities and Regions“ (CEMR) – didžiausia Europos savivaldybes ir regionus vienijančia organizacija. CEMR veikia kaip platforma, užtikrinanti, kad vietos valdžios balsas būtų girdimas priimant sprendimus nuo sanglaudos politikos iki klimato ar socialinės įtraukties klausimų. Diskusijoje pabrėžta, kad vis daugiau ES iniciatyvų remiasi principu „think European, act local“, todėl savivaldybių vaidmuo nuosekliai stiprėja. Kadangi ateities Europos politika bus orientuota į teritorinį požiūrį ir vietos bendruomenes, aktyvus dalyvavimas tokiuose tinkluose Lietuvos savivaldybėms bei VVG tampa strategine būtinybe, leidžiančia įsitraukti į tarptautinius tinklus ir patiems tapti gerųjų praktikų kūrėjais.
Gerųjų Briuselio praktikų analizė: savanorystė ir bendruomenių tinklai
Be teorinių politikos gairių, Lietuvos delegacija Briuselyje susipažino ir su praktiniais socialinės sanglaudos modeliais. Susitikimas su „Serve the City Brussels“ ir „Serve the City International“ atstovais leido pažvelgti į savanorystę kaip į struktūruotą, miestą transformuojančią sistemą, mažinančią socialinę atskirtį. Šis modelis parodė, kad savanorystė gali būti sistemingai organizuojama ir naudojama kaip strateginis įrankis sprendžiant socialines problemas, o savivaldybės vaidmuo čia yra įgalinti žmones bei kurti erdves ir pasitikėjimą.
Ne mažiau vertinga buvo pažintis su Briuselio bendruomenių centrų tinklu N22 ir apsilankymas centre „Pianofabriek“. Ši patirtis atskleidė, kaip 22 bendruomenių centrai gali veikti ne kaip pavienės iniciatyvos, o kaip koordinuota miesto ekosistema, sujungianti vietos gyventojus, kūrėjus ir nevyriausybines organizacijas. Tokie centrai veikia kaip tarpinė grandis, kurioje politikos kryptys iš viršaus į apačią ir bendruomenių poreikiai iš apačios į viršų susitinka ir virsta realiais pokyčiais.
Vietos lygmuo – sprendimų įgyvendinimo ir poveikio ašis
Įvykę vizitai Lietuvos delegacijai suteikė neįkainojamos patirties ir aiškiai parodė, kad Europos politika nėra kuriama kažkur toli – ji yra bendras darbas, kuriame savivaldybės ir vietos veiklos grupės turi realią įtaką. Ši išvyka patvirtino, kad vietos lygmuo Europoje nebėra tik pasyvus sprendimų įgyvendintojas. Priešingai, tai yra lygmuo, kuriame priimami sprendimai įgauna realų turinį bei daro tiesioginį poveikį regionų gyventojams.
